Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Eilinis politikų noras tiesiogiai rinkti seniūnus.

2019-07-31

 Seniūnas į pareigas skiriamas tik konkurso būdu. Vietos savivaldos įstatymas numato seniūnams 5 metų kadenciją ir galimybę seniūnijų gyventojams pasirinkti seniūną, nes 7 narių konkurso komisijoje  yra 4 seniūnaičiai.

Prieš keturiolika metų, 2005 metų  Savivaldybių žinių 15 numeryje, išdėsčiau Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos  poziciją, motyvus dėl seniūnų tiesioginių rinkimų. Iki dabar pozicija ir motyvai nepakito.

Seniūnų institutas savivaldybėse įvestas 1995 metais Seniūnų statusas keitėsi 3 kartus. Kurį laiką seniūnai buvo administracijos atstovai tarybos priskirtoje teritorijoje. Vėliau seniūnai buvo savivaldybės tarybos atstovai priskirtoje teritorijoje, mero politinio pasitikėjimo pareigūnai ir turėjo teisę būti renkami savivaldybės tarybos nariais. Dabar seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai-savivaldybės administracijos filialo  vadovai.

Mūsų šalyje galioja vienas Vietos savivaldos įstatymas, tačiau bemaž visuose savivaldybėse seniūnų statusas yra skirtingas. Vietos savivaldos įstatymas, LR Civilinis kodeksas savivaldybių taryboms leidžia administracijos filialams - seniūnijoms perduoti juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas. Tad vienos savivaldybių tarybos seniūnijoms perduoda daugiau šių funkcijų, tačiau kitos, o tokių didesnė dalis, seniūnijoms perduoda tik kelias mažiausiai svarbias. Be to skirtingai savivaldybės seniūnijoms skiria asignavimus: vienos skiria virš12 procentų savivaldybės biudžeto, kitos tik 0,02 procentus.  Tokiose seniūnijose bendruomenių atstovai kritikuoja seniūnus, kad jie neaktyvūs, piktinasi, kad viešąsias paslaugas seniūnijų gyventojai gauna nepakankamai.

Seniūnams - valstybės karjeros tarnautojams taikomi griežti atrankos ir kvalifikacijos reikalavimai: aukštasis universitetinis ar jam prilygstantis išsilavinimas, viešojo administravimo ir vadovavimo žinios ir patirtis.

Paminėsiu pagrindines seniūnų funkcijas. Seniūnai atlieka seniūnijos vidaus ir viešąjį administravimą, perduotas valstybės funkcijas: surašo protokolus ir nagrinėja teisės pažeidimų kodekso priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, teikia paslaugas (Notariato įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus seniūnijų gyventojams), dalyvauja rengiant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros , gyventojų užimtumo programas. Seniūnams pavesta padėti kaimo žmonėms deklaruoti pasėlius, registruoti ir tikslinti žemės ūkio ir kaimo verslo valdas.  Seniūnai vykdo gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją, socialinės paramos teikimą.

Vadinasi, seniūno pareigoms atlikti reikalinga kvalifikacija ir darbo patirtis. Todėl manome, kad gyventojams  tiesiogiai rinkti seniūnus netikslinga, nes seniūnijų vadovais galėtų tapti nepatyrę, teisinių žinių stokojantys ir administracinio darbo patirties neturintys žmonės.

Pagaliau seniūnų tiesioginiai rinkimai neišspręs vietos savivaldos problemų. Jas reikia spręsti kitais būdais – visose savivaldybėse atlikti vidinę savivaldybių decentralizaciją, didinti seniūnijų savarankiškumą ir finansines galimybes, reguliariai kelti darbuotojų kvalifikaciją.

Esu įsitikinęs, o taip mano ir daugelis seniūnų, kad Seimas, kitos centrinės valdžios institucijos turėtų pirmiausia rūpintis ne vadovų rinkimo būdu, o šalinti vietos savivaldos trukdžius. Pateiksiu  keletą trukdžių, erzinančių gyventojus.

Bendruomenių judėjimas, jų augantis nepasitenkinimas valdžios institucijų neveiklumu rodo, kad politikai, vietos valdžia nevykdo vieno svarbiausių tikslų – gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimo procedūras, ignoruoja jų dalyvavimą. Bendruomenių rinkti atstovai -seniūnaičiai  neturi realios įtakos. Gyventojai kai kurias savivaldybes mato kaip rajonų vykdomuosius komitetus.

Vienas didžiausių savivaldos priartinimo prie žmonių trukdžių yra tai, kad Lietuvos savivaldybės pagal plotą ir gyventojų skaičių, palyginti su ES valstybėmis yra labai didelės ir gyventojai negali savęs socialiai  išreikšti. Estijoje vidutinis savivaldybės plotas -187 kv. kilometrai, joje gyvena 5671 gyventojas. Latvijoje -115 kv. kilometrų ir 4240 gyventojų. Panašus savivaldybių dydis yra ES šalyse, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę. Lietuvoje vidutinis savivaldybės plotas 1093 kv. km ir 58 tūkstančiai gyventojų.

Norint padidinti vykdomosios valdžios veiklos veiksmingumą, viešųjų paslaugų priartinimą prie gyventojų ir gyventojų aktyvumą dalyvaujant vietos savivaldoje, reikėtų steigti daugiau savivaldybių, o tai padaryti šiuo metu valstybei būtų ekonomiškai sunku. Todėl Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija siūlo suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybių seniūnijoms  ir seniūnijų bendruomenėms.

Tobulinimo prašosi  Vietos savivaldos įstatymas, nes jis neužtikrina Europos vietos savivaldos chartijos subsidiarumo principų. Taisytinas ir Savivaldybių tarybų  rinkimo įstatymas. Vietos gyventojai neturi savo atstovų savivaldybės taryboje, nes pagal partinius sąrašus išrinkti tarybos nariai  atsikaito tik partijoms.

Seniūnijų gyventojų požiūriu demokratiškiausias savivaldybių tarybų rinkimų variantas : savivaldybių tarybų narius rinkti vienmandatinėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.

Kandidatus į savivaldybės tarybą daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti partijos, o vienmandatėje rinkimų apygardoje – vietos bendruomenės.

Patvirtinus šį rinkimų variantą, seniūnijų bendruomenės turėtų savo atstovus savivaldybės taryboje. Tada vietos bendruomenė, remdamasi savo iškeltu ir išrinktu savivaldybės tarybos nariu, seniūnijos bendruomenės atstovais - seniūnaičiais ir plačius įgaliojimus turinčios seniūnijos pagalba, galėtų vietoje gauti kur kas daugiau  viešųjų paslaugų ir pati aktyviau spręsti savo vietos problemas. Tokio savivaldos modelio nori bendruomenių nariai, Tik ar to panorės politikai?

Eilinį kartą  Seimo nariai susirūpino seniūnų tiesioginiais rinkimais.

Tautos atstovai Petras Čimbaras ir Andrius Palionis parengė ir pateikė Seimui seniūnų tiesioginių rinkimų įstatymo projektus deklaruodami, kad  “Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis didinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje“.

Seniūnų tiesioginių rinkimų projektų autoriai deklaruoja kilnius tikslus, bet parengti projektai rodo kitką   tik norą  kvalifikuotus valstybės karjeros tarnautojus – seniūnus pakeisti partijų statytiniais seniūnais – valstybės politikais.

Projekto autoriai deklaruoja gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje. Bet seniūnų rinkimų įstatymo projekte numato, kad kandidatus į seniūnus kelia partijos ar pats save iškelia kandidatas. Kur bendruomeninių organizacijų, gyventojų iniciatyvos, siūlymai pasirenkant kandidatą?

Įstatymų projektų rengėjai nepadarė Vietos savivaldos įstatymo analizės, nenurodė priežasčių kurios trukdo seniūnijų veiklą ir  gyventojams aktyviai dalyvauti valdžios institucijoms priimant sprendimus, nepateikė siūlymus pašalinti priežastis trukdančias tobulinti vietos savivaldą, nenurodė kokios priemonės užtikrins įstatymo projekto rengėjų siekį „didinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje.“

Kvalifikuotų valstybės karjeros tarnautojų – seniūnų pakeitimas seniūnais – valstybės politikais, gali pabloginti seniūnijos gyventojams teikiamų viešųjų paslaugų kokybę. Seniūnaičių instituto sumenkinimas  sumažins gyventojų įtraukimą  į vietos reikalų tvarkymą.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija nepritaria pateiktiems minėtų Seimo narių įstatymų projektams ir jau keturiolika metų siūlo organizuoti plačią diskusiją, kokios vietos savivaldos Lietuvos žmonėms reikia.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija siūlo seniūniją apibudinti: „Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, vykdantis savivaldybės administracijos funkcijas. Seniūnija yra ta vieta, per kurią realiai reiškiasi vietos demokratija, vietos gyventojai įvairiomis tiesioginės demokratijos formomis įsilieja į vietos reikalų sprendimą, vieta kur vyksta vietos gyventojų ir vietos valdžios atstovų komunikavimas. Seniūnija rūpinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, bendrijai ar piliečiui, suteikiant teisę jiems patiems priimti sprendimus. O seniūnas: organizuoja bendruomenės savivaldą, atlieka ne tik administracinį vietovės valdymą, bet turi platesnių ir svarbesnių vietovių pokyčių valdymo funkcijų: seniūnas nustato kryptį, numato tikslą ir atlieka katalizatoriaus vaidmenį, kad bendruomenė galėtų pati, atsižvelgdama į savo realius poreikius ir išteklius, atlikti ir vykdytojo vaidmenį.

Užtikrinti šių nuostatų ir susijusių funkcijų įgyvendinimą Vietos savivaldos įstatyme ir seniūnijoms skirti reikalingą finansavimą.

 

 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos steigėjas,

 pirmasis jos vadovas ir  direktorius                                                         Petras Gestautas

 

 

 

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.