Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Vietos savivaldos problemos ir galimi sprendimų būdai.

2010-12-06

Problemos

Galimi sprendimo būdai



Tarybos nariai atskaitingi partijoms, paprastai gyventojams atsiskaito tik merai. „Savo“ tarybos nario gyventojai neturi.





Savivaldybės yra didelės (vidutiniškai 58.230 gyventojų) ir suderinti gyventojų interesus yra sudėtinga


Dažnokai savivaldos institucijų sprendimai tenkina verslo, bet ne piliečių interesus. Dažnai politikų ambicijos yra aukščiau nei gyventojų interesai, gyventojai nušalinti nuo viešųjų reikalų tvarkymo. Kauno, Vilniaus miestų savivaldybės nesudarė seniūnaitijų, Panevėžio r., Kėdainių neišrinko seniūnaičių.











Dažnai gyventojų nuomonės neklausiama, nes tarybos nariai yra „visažiniai.



Galimi korupciniai ryšiai, savivaldybės kontrolierių nesavarankiška veikla, gyventojų neinformavimas

Kas antras viešasis pirkimas neskaidrus


Tarybos narius rinkti teritoriniu principu.





Sparčiai vykdyti vidinę savivaldybių decentralizaciją

(seniūnijose vidutiniškai 5419 gyventojai)


Viešasis administravimas pirmiausia turi remtis ne tik politinio kompromiso tarp partijų paieška, kiek nuolatiniu bendravimu su visa bendruomene. Būtina nuolat pasitikrinti, ar rengiami ir priimami sprendimai atitinka bendruomenės interesus. Valdžia, priimanti sprendimus bendruomenės vardu, turi reaguoti į besikeičiančius bendruomenės poreikius ir norus, atpažinti ir nustatyti juos, išsiaiškinti jų svarbą, ir apie kiekvieną šio proceso dalį informuoti bendruomenę, išgirsti jos nuomonę ir įtraukti ją į sprendimų rengimą bei įgyvendinimą. Kuo plačiau visame valdymosi (savivaldos) procese dalyvauja bendruomenė, tuo mažiau svetimesnė jai atrodo valdžia.









Atskirti sprendimų priėmimą nuo jų vykdymo:

Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skirti konkurso būdu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui.

Suteikti kontrolieriaus tarnybai savarankiškumą.


Didesnė dalis seniūnijų neturi filialo statuso, o Šiaulių ir Kauno miestų, Molėtų, Zarasų savivaldybių seniūnijos neregistruotos VĮ „Registrų centre kaip aministracijos filialai.

Nemaža dalis savivaldybių tarybų net nevykdo LR Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių: 31 straipsnio 1,3,4 punktų, 32 straipsnio 1 punkto, 32 straipsnio 3 dalies 1,2,4,10,12,15 punktų, 33 straipsnio 1,2 punktų reikalavimų.

Lietuvoje veikia vienas Vietos savivaldos įstatymas, tačiau visose savivaldybėse seniūnijų ir seniūnų statusai yra skirtingi. Nemažame skaičiuje savivaldybių racionalus darbų pasidalijimas. tarp savivaldybės institucijų ir administracijos padalinių tikrai dar nėra norimo lygio.


Administracijos filialai – seniūnijos turi atlikti visas juridinio asmens funkcijas.

Programos dažniausiai sudaromos „popierinės“ ar visai nesudaromos, asignavimai kartais tik simboliniai, dažnai ir nuliniai.Veiklos programas ,,nuleidžiamos“ finansų skyriaus, seniūnijom lieka tik sukilnoti skaičius į sąmatų lenteles

Dažnai pažeidžiamas vienas iš svarbiausių demokratinės savivaldos funkcinių – finansinių principų daugiametis programinis planavimas. Pagal šį principą savivaldybės biudžetas sudaromas remiantis iš anksto patvirtintomis programomis kiekvienam viešojo administravimo sektoriui.

Seniūnijų programos turėtų būti veiklos, strateginės ir bendrosios ir turėtų būti pagrindu savivaldybės planams sudaryti., nes jos apima visų gyventojų problemas, planus , perspektyvas.

Kadangi dauguma seniūnijų nėra savarankiškos bei joms suteikta labai mažai savarankiškų sprendimų vykdymo funkcijų, tai įgyvendinti tarybos sprendimus bei direktoriaus įsakymus yra sudėtinga. Dažniausiai yra apsiribojama gyventojų informavimu ir konsultavimu , tarpininkavimu perduodant raštiškus bei žodinius gyventojų pageidavimus bei skundus. O jeigu kalbant iš esmės dažniausiai seniūnijos darbuotojai yra kaip „laidininkai gyventojų garo nuleidimui“, nes konkrečiai įvykdyti tarybos bei direktoriaus įsakymų dažniausiai negali dėl ribotų galių turėjimo

Seniūnija turi būti ne tik administracijos filialas, bet ir kaip organizacija apimanti visos seniūnijos veiklą. Seniūnas turėtų atlikti ne vien administracinį vietovių valdymą, o veikti kaip vietos antrepreneris- naujų galimybių ieškotojas ir įgyvendintojas, sprendžiantis socialines ir visuomenines problemas.

Dėl mažo veiklos ir finansinio savarankiškumo, dėl savivaldybių tarybų nenoro, seniūnų dalyvavimas programų rengime ir įgyvendinime dažnai būna simbolinis.






Kultūros namų, bibliotekų pastatus prižiūri, ekspuatuoja seniūnai, bet kultūros darbuotojai pavaldūs ir atskaitingi savivaldybės kultūros centrui. Dažnai būna nesutarimų organizuojant renginius.





























Socialinė politika yra ydinga - neskatina dirbti, daug nelegalaus darbo, kurio niekas nekontroliuoja. Seniūnams darbo krūvis didelis, tačiau savivaldybėse skyriaus vedėjai, kurie atsako tik už siaurą sritį gauna daug didesnius atlyginimus.

Valstybės deleguotos funkcijos ypač soc. paramos srityje per daug centralizuotos. Seniūnijos tik surenka prašymus pašalpoms. Pašalpų gavėjų bylas pristato rajono soc. paramos skyriui. Nėra teisės aktais reglamentuotas darbas vaikų teisių srityje. Seniūnams šioje srityje nėra aiškus santykis su rajono vaikų teisių tarnyba, darbų pasidalijimas.

Ne visur yra policijos apylinkės inspektoriai, todėl bendravimas dėl asocialių asmenų, dėl jaunimo rinkimosi vietų, dėl asmenų , piktnaudžiaujančių alkoholiu ir gaunančių socialines pašalpas ir invalidumo bei bedarbio išmokas neįmanoma net aptarti.

Seniūnas – vienas iš pagrindinių pokyčių valdymo veikėjų, Jo funkcijos iš vienos pusės yra apibrėžtos įstatymais, iš kitos -seniūnas yra pokyčių iniciatorius. Seniūno vaidmuo atitinka tarpininko vaidmenį tarp vietos bendruomenės ir valstybės tarnautojų.

Seniūnas atlieka ne tik administracinį kaimo vietovių valdymą, bet turi platesnių ir svarbesnių kaimo vietovių pokyčių valdymo funkcijų, tokių kaip gyventojų iniciatyvų skatinimas, jų motyvavimas dalyvauti pokyčių valdymo procese ir pan. Vienas svarbiausių seniūno vaidmenų – bendruomenės lyderis, kuriuo vaidmuo pokyčių procese iš esmės veikia pokyčių sėkmę. Seniūnas turi užtikrinti kad žmonės adaptuotųsi prie pokyčių, ir numatyti ateities perspektyvas. Seniūnas, palaikydamas glaudžius ryšius su vietos bendruomenės lyderiais, verslininkais bei kitais bendruomenės nariais, sugebės laiku reaguoti į vietos bendruomenės pastabas ir iškilusias problemas bei gebės laiku jas išspręsti ar perduoti reikiamą informaciją institucijoms, gebančioms išspręsti atsiradusias problemas.

Kaimo vietovių rinkodarą vykdo įvairios organizacijos dažnai tiesiogiai nekeldamos sau tokių uždavinių. Tačiau , kad kaimo vietovės rinkodara būtų koordinuotas procesas, skatinantis tolygų vietovės vystymąsį, būtina tam tikrų vietos organizacijų bendra, partneryste paremta veikla, derinanti iniciatyvas „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“, kurios tikslas - parengti ir įgyvendinti vietovės rinkodaros strategiją. Pagrindinis vaidmuo formuojant vietovės rinkodaros strategiją kaimiškojoje seniūnijoje, tenka seniūnui- seniūnijos vadovui, gerai pažįstančiam vietovę, jos išteklius, vietovės problemas bei ateities perspektyvas.



Socialinės paramos organizavimą perduoti seniūnijoms ir seniūnaičiams. Reglamentuoti seniūnijos veiklą vaiko teisių srityje.

Socialiniai darbuotojai turi būti atskaitingi seniūnui.


Seniūnai neturi pilnų įgaliojimų, neaiškios ir neapibrėžtos seniūno vidaus vadybos ribos – kryptys, kas trukdo optimaliai organizuoti seniūnijos darbą. Nėra reglamentuoti santykiai tarp skyrių, tarnybų ir seniūnijų.







Apie 70 procentų seniūnų asignavimų neadministruoja



Seniūnai ir didenė dalis seniūnaičių nuoširdžiai ruošia seniūnijos veiklos programas, vietos bendruomenės įtraukiamos į veiksmų planavimą ir įgyvendinimą, tačiau paruoštos programos dažniausiai lieka „popierinės“, nefinansuojamos , savivaldybės tarybai nereikalingos.



Dažnai seniūnijoms liepiama „nesikišti“į savivaldybės įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklą.





















Seniūnai dažnai nekviečiami į savivaldybės institucijų posėdžius, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, Nekviečiami ir nedalyvauja savivaldybės tarybos sprendimų ir direktoriaus įsakymų rengime, įvairių strategijų ir vizijų rengime.


. Seniūnas- bendrinančios organizacijos veiklos organizatorius; bendruomenės savivaldos organizatorius. Seniūnas turi nustatyti kryptį, numatyti tikslą ir atlikti katalizatoriaus vaidmenį, kad bendruomenė galėtų pati, atsižvelgdama į savo realius poreikius ir išteklius, atlikti ir vykdytojo vaidmenį. Seniūnija rūpinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, bendrijai ar piliečiui, suteikiant teisę jiems patiems priimti sprendimus.



Seniūnijų veiklos programoms skirti ne mažiau 10 procentų savivaldybės biudžeto.



Seniūnijų veiklos programos turėtų būti trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės bei turėtų būti pagrindu savivaldybės programoms sudaryti.






Seniūnija turi būti ne tik administracijos filialas, bet ir kaip organizacija apimanti visos seniūnijos veiklą.





Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių seniūnijose seniūnaitijos nesudarytos.





Kauno, Vilniaus miestų, Panevėžio, Kėdainių, Utenos savivaldybių seniūnijose seniūnaičiai nerinkti.





Seniūnaičiai deleguoja savo atstovus į savivaldybės etikos komisiją ir į komitetų ir tarybos posėdžius kai svarstomi klausimai susiję su visos savivaldybės bendruomenės gyvenimu ypač strateginiais klausimais, kurie gali daryti poveikį savivaldybės bendruomenės gyvenimo kokybei, aplinkai ar pagrindinei bendruomenės veiklai ir jos būviui ilgesniam laikui į priekį.

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.