Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Buldozeriu per savivaldą

2012-02-20


Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, seniūnai, seniūnaičiai bei daugelis bendruomenių sunerimę po drastiško Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo naikinti seniūnijas ir steigti biurus.


Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje sausio 25 d. buvo nagrinėjamas seniūnijų tinklo optimizavimui ir jų veiklos reorganizavimo sprendimo projektas. „Optimizavimas - tai visai kas kita nei seniūnijų naikinimas ir biurų steigimas", - kalbėjo Lietuvos seniūnijų seniūnų asociacijos viceprezidentas Kęstutis Vilkauskas.

Tik pamačius tokį sprendimo projektą Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija išplatino pranešimą, kad kategoriškai pasisako prieš seniūnijų naikinimą, kadangi tai neatitinka pagrindinių vietos savivaldos įstatymo principų, griauna žmonių pasitikėjimą vietos valdžia, tolina nuo žmonių paslaugų teikimą. Be to, manoma, kad šis projektas nebuvo tinkamai išdiskutuotas su visuomene. Sprendimas buvo atmestas, bet toliau brukamas įgyvendinimui.

Bendruomenės prieš

Tačiau Vilniaus miesto interneto tinklalapyje puikuojasi informacija, jog dar lapkritį buvo atliktos sostinės gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis net 60 proc. vilniečių nežino, ką veikią seniūnijos, 7 iš 10 vilniečių nesinaudoja seniūnijų paslaugomis. Tačiau tai visai neatspindi aktyviosios piliečių visuomenės pozicijos, kuri taip pat pasisako prieš seniūnijų naikinimą. Šiuo metu jau surinkta apie 10 tūkst. vilniečių parašų, kurie nepritaria seniūnijų reorganizavimo projektui.

Taryba pritarė

Vilniaus miesto savivaldybė sulaukusi tokio visuomenės pasipriešinimo vasario mėnesio neeiliniame taryboje priėmė analogišką sprendimą, tik su kitokia antraše „Seniūnijų reorganizacija"

Po seniūnijų reorganizacijos, kuri įsigaliotų jau nuo šių metų balandžio 1 dienos, ketinama palikti Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas bei įsteigti Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurus. Planuojama, kad biurai atliks tik keletą seniūnijoms priskirtų funkcijų: gyvenamosios vietos deklaravimas, teritorijos priežiūra, socialinės paramos specialistas dirbtų, bendruomenių koordinatorius.

Gerinti darbo kokybę

Prieš šį sprendimą ir Vilniaus seniūnai ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija kreipėsi į politikus, jog nereikia naikinti seniūnijų, geriau ieškoti kompromiso dėl pačių seniūnijų veiklos tobulinimo dėl bendrų uždavinių, gerinti darbo kokybę. O sprendimas buvo priimtas skubos tvarka be gyventojų apklausos.

„Gal ir reiktų didiesiems miestams peržiūrėti, kai kurių seniūnijų funkcijas, kurios mieste nevykdomos, tačiau vykdomos kaimo teritorijose. Bet tai turi būti daroma civilizuotai, nesistengiant įkalti pleištą tarp valdžios ir bendruomenių", - kalbėjo asociacijos viceprezidentas

Apklausa telefonu

Po priimto sprendimo Vilniaus miesto savivaldybė savo interneto tinklalapyje paskelbė, jog bus atliekama telefoninė gyventojų apklausa. „Tokia apklausa pažeidžia atskirų gyventojų teises, - įsitikinęs K.Vilkauskas, - yra kiti apklausos būdai, kaip tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose, sueigoje balsuojant bei lankantis atrankos būdu gyventojų būstuose. Pasirinkta lengviausias būdas, kuris neatspindi realios situacijos. Visos reformos padarytos iš viršaus tik pablogina gyventojų gyvenimą"

Deklaracijos

"Stambiausios partijos visuotinai deklaruoja, kad didins seniūnijų veiklos ir finansinį savarankiškumą, vykdys vietos savivaldos vidinę decentralizaciją, žmonės „iš apačios" galės dalyvauti sprendžiant, kaip ir kur paskirstyti gautas lėšas. Penkioliktos Vyriausybės programoje numatyta siekti, kad ne mažiau kaip 10 procentų biudžeto lėšų butų skirta savarankiškoms ir priskirtosioms funkcijoms vykdyti būtų perskirstomos per seniūnijas. Partijos deklaruoja, kad artina valdžią prie žmogaus, o kaip iš tiesų?", - apie šiandieninė seniūnijų padėtį pasakojo K. Vilkauskas.

Istoriškai

Istoriškai nuo 1990 metų susiklostė, kad pirmosios seniūnijos Lietuvoje įkurtos buvo Vilniuje, kur prasidėjo antrosios savivaldos pakopos lygmuo. Tuomet seniūnai perėmė butų valdytojų ūkio funkcijas. Nepriklausomybės laikotarpiu seniūnai nešė didžiulį krūvį, nes buvo svarbu nesugriauti ūkinės sistemos. Sostinės seniūnijų skaičius ir ribos buvo nustatytos 1995 metais.

Tiek metų kūrę, šiandien naikinsime?!...


Ramunė Paberžytė

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.