Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Seniūnaičiai

2013-07-09
 


LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS

ĮSTATYMAS

 

1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533

Vilnius

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ATSTOVAVIMAS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS

 

33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo - seniūnaičio statusas

1. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos. Seniūnaitijų sudarymo projektą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.

2. Seiniūnaitijų gyventojai šio įstatymo nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus - seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje.

3. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.

4. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas.

5. Seniūnaitis renkamas 2 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų.

6. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos, mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimu.

 

34 straipsnis. Seniūnaičio teisės ir pareigos

Seniūnaitis:

1) atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;

2) skatina seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

3) prireikus dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais;

4) turi teisę gauti informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas ir darbo laiką. Šią informaciją seniūnaičiui teikia seniūnas;

5) turi teisę gauti savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus;

6) teikia informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką.

35 straipsnis. Seniūnaičių sueiga

1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.

2. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos veiklos programų, metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo ir svarsto kitus jiems svarbius klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.

3. Sueigoje seniūnaičiai sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo.









(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.