Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Vienuolių palikimas atiteko miesteliui

2014-02-26

Vie­nuo­lių ber­nar­di­nų Anykš­čių ra­jo­ne įkur­to­je mo­kyk­lo­je ka­dai­se mo­kė­si ba­jo­rų vai­kai, vė­liau – bū­si­mi me­cha­ni­za­to­riai. Pa­skui mo­kyk­la bu­vo pa­vers­ta siu­vyk­la, o da­bar jo­je įsi­kū­rė šio mies­te­lio bend­ruo­me­nė.

Troš­kū­nai, ku­riuo­se gy­ve­na kiek dau­giau nei 400 žmo­nių, prieš ge­ro­kai di­des­nes gy­ven­vie­tes, mies­te­lius ir net mies­tus ga­li di­džiuo­tis pui­kiais bend­ruo­me­nės na­mais: skliau­tuo­to­mis lu­bo­mis ir šil­do­mo­mis grin­di­mis. Šis po­ros šim­tų me­tų pa­sta­tas dau­giau nei už 3 mln. li­tų, ku­rių di­džio­ji da­lis gau­ta iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) struk­tū­ri­nių fon­dų, ne­se­niai pri­kel­tas nau­jam gy­ve­ni­mui. Mo­der­niu ta­pu­sia­me se­na­ja­me sta­ti­ny­je nuo­lat ver­da gy­ve­ni­mas.

Kur ki­ta­dos mo­kė­si bajoraičiai

Troš­kū­nų gy­ve­ni­mas itin glau­džiai su­si­jęs su vie­nuo­liais ber­nar­di­nais, į šį kraš­tą at­vy­ku­siais pa­čio­je XVII am­žiaus pa­bai­go­je. Tei­gia­ma, kad juos at­sik­vie­tė Troš­kū­nų di­di­kas, dva­ri­nin­kas Vla­dis­lo­vas Sa­ka­laus­kas. Šio dva­ri­nin­ko, jo pa­li­kuo­nių ir vie­nuo­lių pa­stan­go­mis Troš­kū­nuo­se vie­na po ki­tos bu­vo pa­sta­ty­tos dvi me­di­nės baž­ny­čios, ku­rioms bu­vo lem­ta su­deg­ti. Ta­da po try­li­kos sta­ty­bos me­tų Troš­kū­nų cen­tre iš­ki­lo da­bar­ti­nė di­džiu­lė, itin puo­šni baž­ny­čia, ga­lin­ti pa­puoš­ti bet ku­rį Eu­ro­pos mies­tą. Bai­gę baž­ny­čios sta­ty­bas, vie­nuo­liai su­si­ren­tė ori­gi­na­lų mū­ri­nį U for­mos vie­nuo­ly­ną. Pa­sta­ty­tas XVIII am­žiaus pa­bai­go­je, Pa­ne­vė­žio vys­ku­pi­jai pri­klau­san­tis vie­nuo­ly­no pa­sta­tas gy­vuo­ja iki šiol.

Bū­da­mi iš­si­la­vi­nę, Troš­kū­nų vie­nuo­liai ėmė rū­pin­tis sa­vo ži­nias per­duo­ti ki­tiems. Jų pa­stan­go­mis taip pat XVIII am­žiaus pa­bai­go­je bu­vo pa­sta­ty­ta ir pa­dė­jo veik­ti vi­du­ri­nė mo­kyk­la, ne­il­gai tru­kus vir­tu­si gim­na­zi­ja, o XIX vi­du­ry­je per­va­din­ta Pa­ne­vė­žio ba­jo­rų mo­kyk­la, ku­ri pra­ėjus kiek lai­ko dėl pa­to­gu­mo bu­vo iš­kel­ta į spar­čiau už Troš­kū­nus be­si­vys­čiu­sį Pa­ne­vė­žį. Štai ši bu­vu­si ba­jo­rų mo­kyk­la da­bar ir ta­po nau­jai­siais Troš­kū­nų bend­ruo­me­nės na­mais.

Ir se­nas, ir modernus

Po 1863-ių­jų su­ki­li­mo Lie­tu­vo­je bu­vo už­da­ry­ti vi­si tuo­met vei­kę vie­nuo­ly­nai. Tas pats nu­ti­ko ir Troš­kū­nų ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­nui. Už­da­ry­tas vie­nuo­ly­nas dau­giau nei pu­sei am­žiaus bu­vo pa­lik­tas li­ki­mo va­liai ir ge­ro­kai apg­riu­vo. O jį at­sta­ty­ti 1929-ai­siais ėmė­si vie­nuo­liai pra­nciš­ko­nai. Per aš­tuo­ne­rius me­tus vie­nuo­liai pri­kė­lė vie­nuo­ly­ną, ja­me įkur­di­no nau­jo­ky­ną bei varg­šų prie­glau­dą. Vie­nuo­liai taip pat su­re­mon­ta­vo baž­ny­čią, ta­čiau Lie­tu­vą oku­pa­vę so­vie­tai vie­nuo­ly­no pa­sta­tą na­cio­na­li­za­vo, o vie­nuo­li­nę veik­lą, kaip ki­ta­dos Lie­tu­vą oku­pa­vu­sios ca­ri­nės Ru­si­jos val­džios at­sto­vai, vėl­gi užd­rau­dė.

Troš­kū­nų se­niū­nas An­ta­nas Jan­kaus­kas pa­sa­ko­jo, kad so­vie­tai na­cio­na­li­zuo­ta­me Troš­kū­nų vie­nuo­ly­ne ir bu­vu­sio­je ba­jo­rų mo­kyk­lo­je įkur­di­no že­mės ūkio mo­kyk­lą, ku­rio­je bu­vo ren­gia­mi me­cha­ni­za­to­riai. Il­gai­niui me­cha­ni­za­to­rių mo­kyk­la bu­vo per­kel­ta į Anykš­čius, ten ji įsi­kū­rė nau­ja­me so­vie­ti­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­sta­te. O po iš­tuš­tė­ju­sio vie­nuo­ly­no skliau­tais įsi­kū­rė siu­vė­jų ce­chas – Ute­nos tri­ko­ta­žo ga­myk­los pa­da­li­nys. Ta­čiau Lie­tu­vai pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę pa­aiš­kė­jo, kad iš­lai­ky­ti Troš­kū­nuo­se siu­vi­mo ce­chą ne­ren­ta­bi­lu, jis bu­vo už­da­ry­tas, o siu­vė­jos li­ko be dar­bo. Se­niū­nas skai­čia­vo, kad pa­sta­tas, ku­ria­me bu­vo ba­jo­rų, vė­liau – me­cha­ni­za­to­rių mo­kyk­los, o pa­sku­ti­niu lai­ku – siu­vi­mo ce­chas, tuš­čias sto­vė­jo maž­daug po­rą de­šim­čių me­tų. Tuo­met su­gal­vo­ta jį pri­tai­ky­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiams. ES struk­tū­ri­niams fon­dams ra­šy­tas pro­jek­tas, ku­rio ver­tė – per tris mi­li­jo­nus li­tų, lė­šos gau­tos, vy­ko at­kū­ri­mo dar­bai, ir štai troš­kū­nie­čiai sa­vo reik­mėms tu­ri se­ną, o drau­ge itin mo­der­nų pa­sta­tą. Anot se­niū­no, bend­ruo­me­nės na­muo­se, ku­rie dar va­di­na­mi ir dau­gia­funk­ciu cen­tru, įvai­raus am­žiaus žmo­nės ren­ka­si į bū­re­lius, ren­gi­nius, su­si­ti­ki­mus, pri­imi­nė­ja sve­čius. „Mes la­bai di­džiuo­ja­mės ir džiau­gia­mės tu­rė­da­mi to­kį pui­kų, gra­žų, pa­to­gų ir mums vi­siems rei­ka­lin­gą pa­sta­tą, ku­ria­me ge­ra ir pa­tiems bū­ti, ir sve­čių pa­sik­vies­ti“, - tvir­ti­no se­niū­nas A.Jan­kaus­kas.

Daiva Baronienė

 

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.