Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Lietuvos savanorius pirmieji pagerbė daujiniečiai

2014-12-30

Lietuvos respublikos atkūrimo 100-mečio paminėjimo renginiai prasidėjo. Ir ne kur kitur, o Daujėnuose. Užpraeitą penktadienį čia, bažnyčios šventoriuje iškilmingai atidengta atminimo lenta Daujėnų valsčiaus savanoriams gynusiems Lietuvą 1918–1920 metais.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo rajono vicemeras Povilas Balčiūnas, Ministro pirmininko padėjėjas, žurnalistas Vilius Kavaliauskas, vyskupas Jonas Kauneckas, verslininkas, mokslų daktaras Pranas Kiznis, taip pat savanorių artimieji, kiti svečiai. Lentą, kurioje – 10 Daujėnų krašto savanorių pavardžių, atidengė P. Balčiūnas ir renginio rėmėjas P. Kiznis, ją pašventino vyskupas J. Kauneckas. Oficialią ceremoniją trimis šūvių salvėmis baigė Pasvalio kuopos kariai savanoriai.

Už Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimą atsakingas V. Kavaliauskas garantavo, jog šis jubiliejus tikrai bus paminėtas taip, kad po to nebūtų gėda. „Tokios sukaktys turėtų būti minimos ne kuo įspūdingesniais fejerverkais, o kažką prisimenant ir įamžinant, paliekant kitoms kartoms. Prieš ketverius metus šventėme Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį. Nors tuometė Vyriausybė tam skyrė milijonus, dabar nieko iš to neliko. Nes visos jubiliejui paminėti skirtos lėšos buvo iššaudytos į orą.

Mes nutarėme eiti kitu keliu. Kurdami valstybės 100-mečio paminėjimo programą pasiūlėme atminimo lentų Lietuvos miesteliuose programą. Ją įgyvendinant, kiekvienos iš seniūnijų (buvusių valsčių) centruose pakabinti atminimo lentas iš ten kilusiems Vyties Kryžiaus ordino kavalieriams bei oficialiai pripažintiems 1918–1920 metų savanoriams. Šiai idėjai pritarė ir prieš metus vykusio seniūnų suvažiavimo dalyviai. Todėl yra galimybė iki 2018-ųjų pakabinti atminimo lentas 400–450 seniūnijų centrų. Kadangi daujėniečiai ne žadėjo, o dirbo, jie tai padarė pirmieji. Nors išduosiu, kad minėtą idėją palaikantis premjeras norėjo, jog pirmoji lenta būtų atidengta jo gimtinėje – Šeduvoje“, – kalbėjo V. Kavaliauskas.

Beje, pagal skulptoriaus Stasio Žirgulio parengtą pavyzdinį dizainą pagaminta lenta kainuoja 600–700 litų. Valstybė šių išlaidų nefinansuoja. Tad seniūnai patys turi rasti, kas parems projektą. Daujėnų savanorių atminimo lentos pagaminimą sutiko finansuoti iš Girsūdų kilęs verslininkas, firmos „Lietpak“ vadovas, mokslų daktaras P. Kiznis, prieš tai rėmęs ir knygos „Daujėnai“ išleidimą. Atminimo lenta po kelių mėnesių buvo pagaminta vilniečio skulptoriaus Audriaus Liaudansko studijoje. Daujėnų seniūnui Vladui Vitkauskui liko tik išrinkti paminklinei lentai vietą. „Kadangi Daujėnuose istorinių pastatų nėra, nusprendėme, jog geriausia būtų tvirtinti lentą prie bažnyčios sienos. Vieta visiems matoma, prieinama. Todėl, manau, pasielgėme teisingai“, – svarstė V. Vitkauskas.

Aišku, didžiausią darbą gerokai anksčiau turėjo atlikti pats idėjos autorius – V. Kavaliauskas. Jam teko ne vieną mėnesį praleisti Centriniame valstybės archyve ieškant 1918–1920 metų savanorių, Vyties Kryžiaus kavalierių pavardžių. Be to, buvo nufotografuota 960 žuvusių savanorių kapų. Sukaupęs tiek medžiagos, žurnalistas jau rašo knygą apie Vyties Kryžiaus kavalierius, kurių iš viso buvo 1788. (Beje, nė vienas daujėnietis savanoris garbingiausio Lietuvos karinio apdovanojimo negavo). „Pagal specialybę esu istorikas. Tad šis darbas man labiau įdomus nei sunkus“, – tikino V. Kavaliauskas, pataręs Daujėnų patriotams nesigėdyti, kad į šaukimą eiti ginti atsikuriančios valstybės atsiliepė tik 10 jų valsčiaus vyrų. Juk jų indėlis kovose už laisvą Lietuvą dėl to nė kiek ne mažesnis: galbūt tų dešimties savanorių ir būtų trūkę kuriame nors svarbiame mūšyje su tėvynės priešais.

Po vyskupo J. Kaunecko aukotų šv. Mišių, svečiai ir daujėniečiai rinkosi Daujėnų kultūros namuose, kur Daujėnų pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Juozas Beniulis priminė, kad ne kas kitas, o savanoriai 1919-aisiais apgynė paskelbtą Lietuvos respubliką nuo bolševikų, bermontininkų, taip pat plėšikaujančių dezertyrų, paleistų rusų belaisvių, vadintų „plenščikais“.

Prisiminimais apie savo tėvą pasidalino savanorio Povilo Prakaičio dukra Marijona Varneckienė, o daujėnietis žurnalistas Antanas Šimkūnas susirinkusiems perskaitė straipsnį, parašytą atminimo lentos atidengimo proga.

Renginio dalyviams trumpa programa nuotaiką praskaidrino Daujėnų kultūros namų moterų choras ir kapela.

Beje, atminimo lentos Daujėnuose atidengimo ceremoniją tiesiogiai transliavo valstybinės televizijos kanalas LRT per žinių laidą Laba diena, Lietuva. Ji taip pat buvo parodyta ir per „Panoramą“.

V. Kavaliauskas garantavo, kad prieš minint valstybės atkūrimo 100-metį Vilniuje bus atidengti paminklai J. Basanavičiui, A. Smetonai, J. ir P. Vileišiams. Bet jį vis dėlto nustebino tai, kad kitų didžiųjų šalies miestų savivaldybių vadovai jubiliejui įamžinti „neturėjo ką pasiūlyti“.

Tokios atminimo lentos, įamžinančios 1918–1920 metų savanorius, turėtų atsirasti beveik visuose miesteliuose – buvusių valsčių centruose dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimo renginių pradžios 2018 metais.

Prie pirmosios atminimo lentos įsiamžino Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas, žurnalistas Antanas Šimkūnas, verslininkas, mokslų daktaras Pranas Kiznis ir premjero patarėjas, atsakingas Vyriausybėje už būsimą Lietuvos 100-mečio paminėjimą, žurnalistas Vilius Kavaliauskas.

Beveik prieš šimtmetį už Lietuvą kovojusius savanorius trimis šūvių salvėmis pagerbė šiandienos savanoriai – Pasvalio kuopos kariai.

Būdami istorikai Juozas Beniulis ir V. Kavaliauskas turėjo apie ką pakalbėti.

Edvardas BALČIŪNAS

 

 

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.