Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Lekėčiai

2016-01-29

Lekėčiai - Kauno ir Šakių žemių pusiaukelė. Lekėtiškiams netoli Kaunas, kauniškiams - Lekėčiai. Todėl įvairioms pertvarkų audroms papūtus tiek vieni, tiek kiti nesunkiai randa išeitį iš padėties. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia - įvairioms negandoms purtant Lekėčių ambulatoriją prieš penketą ar septynetą metų, nemaža dalis ligonių persirašė į Pilėnų ambulatoriją Noreikiškėse. Čia ilgą laiką darbavosi (nežinau, kaip dabar) „Kauno švara“. Ne tik Šakių, bet ir Kauno mokyklas renkasi Lekėčių devintokai ir dešimtokai,- nelikus bendrojo lavinimo mokymo įstaigos, moksleiviai ir jų tėvai gali patys nuspręsti, kuria kryptimi - Kauno ar Šakių - šturmuoti mokslo aukštumas. Pernai beveik pusė pasirinko ne Šakių kryptį. Pamenu, kad dar seniūnaudamas Petras Gestautas turėjo minčių seniūnijai apskritai prašyti prieglobsčio Kauno rajone,- privatizacija pačioje nepriklausomybės pradžioje, kaip ir daugelį kitų svarbių objektų, sunaikino vaikų darželį, kultūros namai glaudėsi ir iki šiol glaudžiasi daržinės tipo pastate... Bruzdėjo tuomet visi Lekėčiai, ir savivaldybė suskubo taisyti vieną iš daugybės savo klaidų - įsteigti vaikų darželį. Tikėtasi pasinaudoti situacija ir perimti Šakių miškų urėdijai nebereikalingas Miško ruošos punkto kontoros patalpas. Vieta, kaip ir pačios patalpos, nebuvo itin dėkinga vaikų darželiui, bet vis geriau negu nieko. Viskas vyko 2008 metais - urėdija kreipėsi į savivaldybę, 2009 metais savivaldybė sprendimu perėmė patalpas, tų metų vasarą pasirašytas turto perdavimo priėmimo aktas, patalpos apkaitytos Lekėčių seniūnijos balanse. Tačiau jau 2010 metų rudenį tuometinis seniūnas, motyvuodamas Lekėčių bendruomenės ir seniūnaičių nuomone, matyt, savivaldybei kažką gražaus pažadėjus, kreipėsi į savivaldybę įtraukti šias patalpas į privatizuojamo turto sąrašą.

Savivaldybės administracijos direktoriui pasirašius įsakymą pripažinti šį turtą nereikalingu,2012 metų kovą šios patalpos atsidūrė Vyriausybės paskelbtame privatizuojamų objektų sąaše, o, pasikeitus teisės aktams, „sugrįžo“ į savivaldybės privatizuojamų objektų sąrašą. Šį kartą A.Matusevičiaus vadovaujama bendruomenė nuo patalpų nenusisuko, į jas pretenduoja ir kažką pozityvaus galvoja. Artimiausiu metu bus sutvarkytas ir prie pastato priskirtas žemės sklypas, be kurio jokie procesai nebuvo galimi. Kam visa tai pasakoju?

Nuo to laiko, kai buvo galima realiai gerinti lekėtiškių gyvenimą, praėjo beveik aštuoneri metai. Aštuoneri! Blogai, kad dažniausiai bijome įvardinti kaltininkus, kodėl nutinka taip, kaip nutinka. Ir vis dėlto šiuo atveju vertėtų jų paieškoti. Galbūt net patiems Lekėčių miestelio gyventojams...

Labai lengva suprasti tą audrą, kuri kilo šių metų sausio 8d. mūsų laikraštyje pasirodžius straipsniui „Jeigu norime būti „trijų pelių“ kontora...“. Ten išdėstytas tiesus V.Girdausko situacijos mūsų rajone vertinimas, kuris daug kam galėjo nepatikti. Nepatiko ir Lekėčiams, nes nebuvo paminėti kaip vieni iš pretenduojančių į regioninės plėtros paramą. Tegul už tai griūva kaltė ant straipsnio autorės galvos - prasprūdo gausiame informacijos kiekyje. Bet, duok Dieve, kad tik tokios klaidos Lekėčius būtų lydėjusios...

Esmė ta, kad Lekėčiai neliks pamiršti. Kitas klausimas, ar ateinanti suma tenkins. Pasipiktinęsseniūnas „ant karštųjų“ siūlė raoninio lygmens renginius ruošti Lekėčių „kultūros centre“, kad rajono valdžia pamatytų, kokiomis sąlygomis lekėtiškiams tenka „kultūrintis“. Aš įsivaizduoju,koks didelis būtų laukimo ir vilties netekimo skausmas negavus nieko. Dar praėjusių metų gruodį bendruomenės fondo pirmininkas, pristatydamas „Paliekio dvarą“, mąstė, kad, skirstant paramą rajono miesteliams, reiktų labai gerai pasverti, palyginti su kitais, kiek jie duoda rajonui pajamų per įvairius mokesčius. Lekėčiai - tarp dosniausių. Beje, tuomet jis minėjo, kad „dvaras“ taps užuovėja ir pastoge faktiškai neturinčiai kur prisiglausti bendruomenei, kad čia vyks renginiai. Gal ir vyksta. Net palei Liekę esantį mišką planavo bendruomenės poreikiams padovanoti, oranžeriją per projektą įrengti, kur galėtų dirbti žmonės ir pačių užaugintais krūmais ar gėlėmis miestelį puošti. Tiesą sakant, jau dabar miestelis patrauklus miestiečiams (kauniečiams), jaunoms šeimoms, tačiau čia jos nesikuria ne tik dėl to, kad nėra vaikų darželio, neramina ir iki pagrindinės mokyklos statuso susiaurinta bendrojo lavinimo mokykla. Įsteigus daugiafunkcį centrą, kaip kad planuoja savivaldybė, kur įsikurtų ir ikimokyklinukai, iki ankstesnio statuso ji tikrai nebesugrįš dėl paprasčiausios priežasties - nebus vietos. Juk sugriauti lengviau nei statyti, o atstatyti, kas sugriauta, beveik neįmanoma.

Norisi sugrįžti prie dar vieno savo straipsnio 2007metų sausį - interviu su finansų analitiku Rimantu Rudzkiu, kuris šnekėjo, kad „Šakiuose tos pačios problemos kaip ir daugelyje rajonų – žmonių skaičius mažėja, o pramonė ir investicijos koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. Kaip su tuo kovoti ir kokie būtų Šakių rajono pliusai? Pats didžiausias tas, kad Šakiai yra netoli nuo Kauno. Lekėčiai nuo Kauno vos per 30 kilometrų. Galvojant, kad Lietuva eis tuo pačiu keliu kaip Europa, tai 30 ar 60 kilometrų – ne atstumas.

„Manau, kad pakankamai daug žmonių gyventų gražiose vietose prie Lekėčių, jeigu ten kurtųsi infrastruktūra“,- kalbėjo pašnekovas“. Bet reikia atsakingo savivaldybės susirūpinimo, kad taip būtų.” Turėdamas tai omenyje,- šnekėjo R.Rudzkis,- labai rimtai užsiimčiau bendrųjų planų sudarymu. Ypač tose gražiose vietovėse, kurios yra arčiau Kauno.

Tam reiktų dėti visas pastangas, lengvinti žmonėms sklypų paskyrimą, nes tam dabar yra sudarytos baisios biurokratinės kliūtys. Didžiuosiuose miestuose be kyšio gražesnės vietos nepaimsi, neslepia jis. Jeigu savivaldybė būtų linkusi sudaryti bendruosius planus ir numatyti gyvenamųjų kvartalų statybą patraukliose vietose, galima būtų nemažai išlošti kuriant pakankamai gyvybingas gyvenvietes“. Jo teiginiai nepasenę ir šiandien, ypač prisiminus Miškų ruošos punkto kontorą ir apie ją iki šiol formuojamą žemės sklypą. Gaila, kad savivaldybės administracija taip karštai į straipsnį ir R.Rudzkio žodžius nesureagavo tuomet, kaip šį kartą - miestelio gyventojai. Todėl ir ateityje siūlau bendruomenei nepalesti vadžių, o seniūnui negailėti dar stipresnių argumentų, kai su savivaldybe teks derėtis dėl kiekvieno euro.

 

Giedrimė Didžiapetrienė

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.