Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Čikagos Aide rašoma

2016-07-22

Ar prisimenate savo gimtojo kaimo savanorius?

Lietuva jau kelintą kartą pastarajame dešimtmetyje pažymi savo sukaktis. 2003-aisiais žymėjome Mindaugo karūnavimo 750-ąsias metines (kurios buvo švenčiamos ir kaip Lietuvos vieningos valstybės sukaktis). 2009 metais pažymėta, kai Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas istoriniuose dokumentuose. Dar buvo žymimos ir mažesnės šventės – kai Vilniui vieneriems metams buvo suteiktos Europos kultūros sostinės teisės, kai Lietuva pusmetį pirmininkavo Europos Sąjungos Taryboje.

Visais atvejais buvo bandyta švęsti pagal galimybes – valstybė kaldino net auksines monetas, bet jos ne visada žmones ir pasiekdavo. Būsiu subjektyvus, bet žmonėms labiau įsiminė Mindaugo metinės ir Tūkstantmetis, nes per pirmąjį jubiliejų buvo bent aptvarkyta sostinė (perklotas Gedimino prospektas, pastatytas Mindaugo tiltas ir paminklas pirmajam karaliui). Tūkstantmetis siekė ir pakraščius – žmonės ruošėsi Dainų šventei, nors pats jubiliejus sutapo su atėjusia ekonomine krize ir atvykusius karalius bei prezidentus galėjome pasikvieti tik į nebaigtų Valdovų rūmų kiemą.

Ligi šiol karčiausiai prisimenamas gal 3 milijonus kainavęs fejerverkas, kurio niekas nematė, nes virš Vilniaus tvyrojo rūkas. Prisimenamas ir milijonas litų, nežinia kodėl dosniai atiduotas kažkokios islandų dainininkės komerciniam koncertui (tai, kad niekas už tai nesėdo – ligi šiol mūsų teisėsaugos gėda).

Lietuvos valdžia dabar tarsi pasimokė iš ankstesnių klaidų. Pompastiškų renginių nebus, bet pagaliau bus pastatytas Nacionalinis stadionas (kuris vadinsis kiek sudėtingiau, nes naudoti Europos pinigus futbolo stadionui neleidžia įstatymai – tai net į gerą, nes jis bus panaudotas ne tik kamuoliui gainioti), grąžinsime gyvenimą ir istoriniams Sporto rūmams (ten vyko Sąjūdžio suvažiavimas ir buvo pašarvotos Sausio 13-osios aukos), nors čia buvusios Šnipiškių žydų kapinės kelia daug problemų. Kaune, Žaliakalnyje sutvarkys Dariaus-Girėno stadioną. Ir pagrindiniai paminklai Vilniuje – Jonui Basanavičiui, Antanui Smetonai, broliams Vileišiams – iškils tik tokiu atveju, jeigu jų norės ir juos parems žmonės.

Bet manau, kad valstybės jubiliejus bus reikšmingas tik tokiu atveju, kai Vasario 16-ąją prisimins ne tik sostinėje, bet ir kiekviename šalies kampelyje. Būtent jų pakilimas 1918-1919 metais, savivaldos daigai ir svarbiausia – iš čia išėję valstybę ginti savanoriai – perrašė Lietuvos istoriją.

Bet manau, kad valstybės jubiliejus bus reikšmingas tik tokiu atveju, kai Vasario 16-ąją prisimins ne tik sostinėje, bet ir kiekviename šalies kampelyje. Būtent jų pakilimas 1918-1919 metais, savivaldos daigai ir svarbiausia – iš čia išėję valstybę ginti savanoriai – perrašė Lietuvos istoriją.

Dar 1928-1940 metais veikusi Savanorių komisija kūrėjais-savanoriais pripažino 10 254 asmenis. Savo savanorius turėjo 420 Lietuvos valsčių. 314 valsčių gali pasigirti savo Vyties Kryžiaus kavalieriais. Visi jie buvo savo valsčių, savo miestelių ir savo kaimų autoritetai, tikri valstybės kūrėjai.

Paskutinis mūsų laikus pasiekęs Vyties Kryžiaus kavalierius buvo  2001 metais Kanadoje miręs šimtametis aviacijos pulkininkas Česlovas Januškevičius. Kada mirė paskutinis iš savanorių – dar tik aiškinsis istorikai. Bet pagerbti juos, prisiminti jų vardus ir žygius – mūsų pareiga.

Dar 2003 metais man pavyko knygoje surinkti ir išleisti pilną sąrašą pripažintų Lietuvos savanorių (komisijos sprendimu, visi jie buvo apdovanoti Savanorio medaliais). Dar kelerius metus užtruko „Versmės“ leidyklai nusamdyti profesionalius archyvarus ir visus savanorius išskirstyti pagal valsčius. Dabar turime unikalų sąrašą, kurį skaitant kiekvienas gali pasakyti: „Jeigu ne mūsų savanoriai (Šešuolių – 10, Krekenavos – 141), nepriklausomos Lietuvos nebūtų buvę…“

Dar 2014 metų gruodį Daujėnuose (prie Pasvalio) pakabinome pirmą atminimo lentą savanoriams pagerbti. Per tą laiką savo didvyriams atminimo lentas pakabino 29 miesteliai. Kovo 11-ąją atminimo lentos atsirado Lazdijų centre, ir savanorių pagerbimas darosi panašus į sniego kamuolį. Tai visiškai nuo centrinės valdžios, biudžeto ir net nuo savivaldybių nepriklausoma iniciatyva. Jeigu miestelyje yra tėvų ir senelių darbus gerbiančių žmonių, jeigu sutaria seniūnas, bendruomenės pirmininkas ir parapijos klebonas – tokios lentos atsiras.

Paprastai miestelio garbingoje vietoje kabinamos dvi lentos – Vyties Kryžiaus kavalieriams ir savanoriams. Valsčiaus (šiandieninės seniūnijos) vidurkis – maždaug 30-40 savanorių. Daugiau kaip pusė akmenyje kalamų vardų – gyvi, nes apylinkėse vis dar gyvena savanorių vaikai ir anūkai. Kai matai juos, stovinčius šalia lentos, kur įamžintas prieš 100 metų jų senelių žygdarbis – vaizdas jaudinantis. Iš karto prisimeni Belgijos ar Olandijos miestelius, kurių centruose – išėjusių į Didįjį karą pavardės. Gal bent tuo tapsime panašūs į civilizuotas tautas.

Kodėl noriu, kad apie šį projektą sužinotų skaitytojai? Vien Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje mirė 186 Vyties Kryžiaus kavalieriai, daug kartų daugiau – savanorių. Daugelis jų – Jūsų artimieji ar pažįstami. Pagerbkime juos gimtose vietose. Geru darbu patys įsiamžinkite save.

Be to, įdomu tai, kad savanorių lentelių atidengimą Gražiškių miestelyje, Vilkaviškio rajone, finansavo grupė JAV lietuvių – įamžinimo iniciatorius čikagietis Ernestas Lukoševičius, Antanas Janulevičius, dr. Algirdas Jonas Lukoševičius iš Niujorko, kaunietis Algirdas Lukoševičius – jie pirmieji ryžosi padėti įamžinti Lietuvos savanorių atminimą Tėvynėje. Taip pat planuojama atidengti dar vieną atminimo lentą Natkiškiuose, netoli Pagėgių; jos atidengimo mecenatas – čikagietis verslininkas Kęstutis Vasiliauskas, kurio senelis Povilas Vasiliauskas buvo savanoris. Atidengimo ceremonija planuojama liepos mėn. Tai gražus sektinas pavyzdys, parodantis, kad tokias lentelės gali atidengti kiekvienas panorėjęs JAV lietuvis ar lietuviškos organizacijos.

Išgraviruoti švediško granito lentoje (30 x 80 arba 80 x 100 cm) didvyrių vardus kainuoja nuo 200 iki 300 eurų (220-330 dolerių). Bet seniūnijose ir tokias sumas ne visada lengva surasti. Susisiekite su seniūnais, bendruomenių pirmininkais. Padėkite jiems. Patys atvažiuokite į savo ar tėvų gimtas vietas, padėkite joms pasipuošti istoriją ir žmones menančiais paminklais, dalyvaukite šventėje. Seniūnų vardus ir adresus rasite internete.

Jeigu norite sužinoti apie didvyrių sąrašus, Vyties Kryžiaus kavalierių ir savanorių biografijas, gauti nuotraukų ar dokumentų, rašykite el. paštu kavaliauskas.vilnius@gmail.com ar skambinkite tel. +370 616 45845. Kai mes pagerbsime valstybės kūrėjus kiekviename šalies kampelyje – ne valdiškais fejerverkais, o širdimi, nuoširdžia pagarba, Lietuvos 100-metis bus įvykęs. De facto.


Vilius Kavaliauskas,
Knygų apie Vyties kavalierius ir savanorius autorius, Ministro Pirmininko padėjėjas

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.