Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija http://www.seniunai.lt/ Eilinis politikų noras tiesiogiai rinkti seniÅ«nus.  SeniÅ«nas į pareigas skiriamas tik konkurso bÅ«du. Vietos savivaldos įstatymas numato seniÅ«nams 5 metų kadenciją ir galimybę seniÅ«nijų gyventojams pasirinkti seniÅ«ną, nes 7 narių konkurso komisijoje  yra 4 seniÅ«naičiai. Prieš keturiolika metų, 2005 metų  Savivaldybių žinių 15 numeryje, išdėsčiau Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos  poziciją, motyvus dėl seniÅ«nų tiesioginių rinkimų. Iki dabar pozicija ir motyvai nepakito. SeniÅ«nų institutas savivaldybėse įvestas 1995 metais SeniÅ«nų statusas keitėsi 3 kartus. Kurį laiką seniÅ«nai buvo administracijos atstovai tarybos priskirtoje teritorijoje. Vėliau seniÅ«nai buvo savivaldybės tarybos atstovai priskirtoje teritorijoje, mero politinio pasitikėjimo pareigÅ«nai ir turėjo teisę bÅ«ti renkami savivaldybės tarybos nariais. Dabar seniÅ«nai yra valstybės karjeros tarnautojai-savivaldybės administracijos filialo  vadovai. MÅ«sų šalyje galioja vienas Vietos savivaldos įstatymas, tačiau bemaž visuose savivaldybėse seniÅ«nų statusas yra skirtingas. Vietos savivaldos įstatymas, LR Civilinis kodeksas savivaldybių taryboms leidžia administracijos filialams - seniÅ«nijoms perduoti juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas. Tad vienos savivaldybių tarybos seniÅ«nijoms perduoda daugiau šių funkcijų, tačiau kitos, o tokių didesnė dalis, seniÅ«nijoms perduoda tik kelias mažiausiai svarbias. Be to skirtingai savivaldybės seniÅ«nijoms skiria asignavimus: vienos skiria virš12 procentų savivaldybės biudžeto, kitos tik 0,02 procentus.  Tokiose seniÅ«nijose bendruomenių atstovai kritikuoja seniÅ«nus, kad jie neaktyvÅ«s, piktinasi, kad viešÄ…sias paslaugas seniÅ«nijų gyventojai gauna nepakankamai. SeniÅ«nams - valstybės karjeros tarnautojams taikomi griežti atrankos ir kvalifikacijos reikalavimai: aukštasis universitetinis ar jam prilygstantis išsilavinimas, viešojo administravimo ir vadovavimo žinios ir patirtis. Paminėsiu pagrindines seniÅ«nų funkcijas. SeniÅ«nai atlieka seniÅ«nijos vidaus ir viešÄ…jį administravimą, perduotas valstybės funkcijas: surašo protokolus ir nagrinėja teisės pažeidimų kodekso priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, teikia paslaugas (Notariato įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus seniÅ«nijų gyventojams), dalyvauja rengiant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros , gyventojų užimtumo programas. SeniÅ«nams pavesta padėti kaimo žmonėms deklaruoti pasėlius, registruoti ir tikslinti žemės Å«kio ir kaimo verslo valdas.  SeniÅ«nai vykdo gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją, socialinės paramos teikimą. Vadinasi, seniÅ«no pareigoms atlikti reikalinga kvalifikacija ir darbo patirtis. Todėl manome, kad gyventojams  tiesiogiai rinkti seniÅ«nus netikslinga, nes seniÅ«nijų vadovais galėtų tapti nepatyrę, teisinių žinių stokojantys ir administracinio darbo patirties neturintys žmonės. Pagaliau seniÅ«nų tiesioginiai rinkimai neišspręs vietos savivaldos problemų. Jas reikia spręsti kitais bÅ«dais – visose savivaldybėse atlikti vidinę savivaldybių decentralizaciją, didinti seniÅ«nijų savarankiškumą ir finansines galimybes, reguliariai kelti darbuotojų kvalifikaciją. Esu įsitikinęs, o taip mano ir daugelis seniÅ«nų, kad Seimas, kitos centrinės valdžios institucijos turėtų pirmiausia rÅ«pintis ne vadovų rinkimo bÅ«du, o šalinti vietos savivaldos trukdžius. Pateiksiu  keletą trukdžių, erzinančių gyventojus. Bendruomenių judėjimas, jų augantis nepasitenkinimas valdžios institucijų neveiklumu rodo, kad politikai, vietos valdžia nevykdo vieno svarbiausių tikslų – gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimo procedÅ«ras, ignoruoja jų dalyvavimą. Bendruomenių rinkti atstovai -seniÅ«naičiai  neturi realios įtakos. Gyventojai kai kurias savivaldybes mato kaip rajonų vykdomuosius komitetus. Vienas didžiausių savivaldos priartinimo prie žmonių trukdžių yra tai, kad Lietuvos savivaldybės pagal plotą ir gyventojų skaičių, palyginti su ES valstybėmis yra labai didelės ir gyventojai negali savęs socialiai  išreikšti. Estijoje vidutinis savivaldybės plotas -187 kv. kilometrai, joje gyvena 5671 gyventojas. Latvijoje -115 kv. kilometrų ir 4240 gyventojų. Panašus savivaldybių dydis yra ES šalyse, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę. Lietuvoje vidutinis savivaldybės plotas 1093 kv. km ir 58 tÅ«kstančiai gyventojų. Norint padidinti vykdomosios valdžios veiklos veiksmingumą, viešÅ³jų paslaugų priartinimą prie gyventojų ir gyventojų aktyvumą dalyvaujant vietos savivaldoje, reikėtų steigti daugiau savivaldybių, o tai padaryti šiuo metu valstybei bÅ«tų ekonomiškai sunku. Todėl Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija siÅ«lo suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybių seniÅ«nijoms  ir seniÅ«nijų bendruomenėms. Tobulinimo prašosi  Vietos savivaldos įstatymas, nes jis neužtikrina Europos vietos savivaldos chartijos subsidiarumo principų. Taisytinas ir Savivaldybių tarybų  rinkimo įstatymas. Vietos gyventojai neturi savo atstovų savivaldybės taryboje, nes pagal partinius sąrašus išrinkti tarybos nariai  atsikaito tik partijoms. SeniÅ«nijų gyventojų požiÅ«riu demokratiškiausias savivaldybių tarybų rinkimų variantas : savivaldybių tarybų narius rinkti vienmandatinėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Kandidatus į savivaldybės tarybą daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti partijos, o vienmandatėje rinkimų apygardoje – vietos bendruomenės. Patvirtinus šÄ¯ rinkimų variantą, seniÅ«nijų bendruomenės turėtų savo atstovus savivaldybės taryboje. Tada vietos bendruomenė, remdamasi savo iškeltu ir išrinktu savivaldybės tarybos nariu, seniÅ«nijos bendruomenės atstovais - seniÅ«naičiais ir plačius įgaliojimus turinčios seniÅ«nijos pagalba, galėtų vietoje gauti kur kas daugiau  viešÅ³jų paslaugų ir pati aktyviau spręsti savo vietos problemas. Tokio savivaldos modelio nori bendruomenių nariai, Tik ar to panorės politikai? Eilinį kartą  Seimo nariai susirÅ«pino seniÅ«nų tiesioginiais rinkimais. Tautos atstovai Petras Čimbaras ir Andrius Palionis parengė ir pateikė Seimui seniÅ«nų tiesioginių rinkimų įstatymo projektus deklaruodami, kad  “Ä®statymo projekto rengimą paskatino siekis didinti seniÅ«nijos ir seniÅ«no veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje“. SeniÅ«nų tiesioginių rinkimų projektų autoriai deklaruoja kilnius tikslus, bet parengti projektai rodo kitką   tik norą  kvalifikuotus valstybės karjeros tarnautojus – seniÅ«nus pakeisti partijų statytiniais seniÅ«nais – valstybės politikais. Projekto autoriai deklaruoja gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje. Bet seniÅ«nų rinkimų įstatymo projekte numato, kad kandidatus į seniÅ«nus kelia partijos ar pats save iškelia kandidatas. Kur bendruomeninių organizacijų, gyventojų iniciatyvos, siÅ«lymai pasirenkant kandidatą? Ä®statymų projektų rengėjai nepadarė Vietos savivaldos įstatymo analizės, nenurodė priežasčių kurios trukdo seniÅ«nijų veiklą ir  gyventojams aktyviai dalyvauti valdžios institucijoms priimant sprendimus, nepateikė siÅ«lymus pašalinti priežastis trukdančias tobulinti vietos savivaldą, nenurodė kokios priemonės užtikrins įstatymo projekto rengėjų siekį „didinti seniÅ«nijos ir seniÅ«no veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje.“ Kvalifikuotų valstybės karjeros tarnautojų – seniÅ«nų pakeitimas seniÅ«nais – valstybės politikais, gali pabloginti seniÅ«nijos gyventojams teikiamų viešÅ³jų paslaugų kokybę. SeniÅ«naičių instituto sumenkinimas  sumažins gyventojų įtraukimą  į vietos reikalų tvarkymą. Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija nepritaria pateiktiems minėtų Seimo narių įstatymų projektams ir jau keturiolika metų siÅ«lo organizuoti plačią diskusiją, kokios vietos savivaldos Lietuvos žmonėms reikia. Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija siÅ«lo seniÅ«niją apibudinti: „SeniÅ«nija yra savivaldybės administracijos filialas, vykdantis savivaldybės administracijos funkcijas. SeniÅ«nija yra ta vieta, per kurią realiai reiškiasi vietos demokratija, vietos gyventojai įvairiomis tiesioginės demokratijos formomis įsilieja į vietos reikalų sprendimą, vieta kur vyksta vietos gyventojų ir vietos valdžios atstovų komunikavimas. SeniÅ«nija rÅ«pinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, bendrijai ar piliečiui, suteikiant teisę jiems patiems priimti sprendimus. O seniÅ«nas: organizuoja bendruomenės savivaldą, atlieka ne tik administracinį vietovės valdymą, bet turi platesnių ir svarbesnių vietovių pokyčių valdymo funkcijų: seniÅ«nas nustato kryptį, numato tikslą ir atlieka katalizatoriaus vaidmenį, kad bendruomenė galėtų pati, atsižvelgdama į savo realius poreikius ir išteklius, atlikti ir vykdytojo vaidmenį. Užtikrinti šių nuostatų ir susijusių funkcijų įgyvendinimą Vietos savivaldos įstatyme ir seniÅ«nijoms skirti reikalingą finansavimą.     Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos steigėjas,  pirmasis jos vadovas ir  direktorius                                                         Petras Gestautas       http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1065 „ Tauragės rajono seniÅ«nijų veikla ir patirtis“ 2019 -07-16 Tauragės rajono savivaldybėje lankėsi Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Angnė BalčiÅ«nienė, administracijos direktorius Darius Varnas, Kazlų RÅ«dos savivaldybės mero pavaduotojas Marius Žitkus, administracijos direktorė Reda Kneizevičienė ir šių savivaldybių seniÅ«nijų seniÅ«nai. Vizito tikslas susipažinti su Tauragės rajono savivaldybės seniÅ«nijų veikla ir jų paslaugų vietos gyventojams teikimo galimybėmis bei praktika. Tauragės rajono savivaldybės seniÅ«nijos Respublikoje garsėja daugiausiai atliekančios viešojo administravimo funkcijų bei turinčios galimybę teikti viešÄ…sias paslaugas gyventojams.             Atvykusius svečius priėmė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, administracijos direktorius Modestas Petraitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Raulinavičius, Mažonų seniÅ«nijos seniÅ«nas Jonas Samoška.             Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, administracijos direktorius Modestas Petraitis supažindino su rajono pasiekimais, seniÅ«nijų veikla.             Po  savivaldybės vadovų priėmimo, vėliau Ukmergės ir Kazlų RÅ«dos savivaldybių delegacija lankėsi Mažonų seniÅ«nijoje. SeniÅ«nas Jonas Samoška supažindino su seniÅ«nijos veikla, funkcijomis, įgyvendinamais projektais, bei pasidalijo patirtimi telkiant seniÅ«nijas bendruomenes bei įstaigas bendriems tikslams pasiekti. Lankėsi Sungailiškių kaimo bendruomenėje, Pagramančio miestelio rengiamame paslaugų centre, Pagramančio regioninio parko direkcijoje.       http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1064 Paprasti darbai – klestinčiai ateičiai Su šÅ«kiu „MÅ«sų krašto sėkmei“ Kėdainių rajono savivaldybės duris atvėręs Valentino Tamulio vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas jau rikiuoja pirmuosius darbus – mero postą pasiekus tiesiai iš Kėdainių miesto seniÅ«no pozicijos netenka ilgai svarstyti prioritetų, interviu sakė naujasis rajono meras V. Tamulis. – Kas, jÅ«sų komandos nuomone, vadintina krašto sėkme? Ir kiek ji priklauso nuo politikų? – Žmogui sėkmė gali bÅ«ti visai buitiškai atrodantys, bet bÅ«tent šiandien jam svarbÅ«s dalykai – sutvarkytos gatvės ar nauji šaligatviai. O jei politikai nusiteikę dirbti, rezultatas nuo jų smarkiai priklauso. Per rinkimų kampaniją vis kartojau: mano politika – darbas. – Vyriausiajai rinkimų komisijai jÅ«sų pateiktuose duomenyse asmeninės informacijos nedaug – paminėjote tik pomėgį skaityti ir keliauti. Bet jÅ«sų rinkėjai turbÅ«t ir taip jautėsi pažįstantys jus kaip giminę po ilgų metų rajono savivaldoje? – 22 metus rajone dirbau seniÅ«nu – 19 metų didelėje Pelėdnagių seniÅ«nijoje ir trejus metus Kėdainių miesto seniÅ«nijoje. Man vadovaujant Pelėdnagių seniÅ«nijos gyvenvietė buvo pripažinta viena gražiausių Lietuvos gyvenviečių, už tai esame gavę apdovanojimų, asmeniškai ir aš. Kai pradėjau dirbti miesto seniÅ«nu, iškart žinojau, ką darysiu – viskas čia buvo žinoma. Ir žmonės pajuto, kad miestas pradėjo keistis. Niekada nebuvau nutolęs nuo Kėdainių, važinėdamas po visus rajono kampelius neradau nė vieno, kur bÅ«tų reikėję prisistatyti. Užtat labai greitai prasidėdavo šiltas pašnekesys – žmonės tiesiog norėjo bÅ«ti išklausyti. Visur yra problemų, bet tik šnekėdamiesi galime rasti sprendimo bÅ«dų. Man tai sekėsi visus tuos metus – tvarkytis paprastai, nuoširdžiai ir Å«kiškai. Garsas turbÅ«t ir nuėjo plačiai. Miestą per pastaruosius metus irgi išvaikšÄiojau skersai išilgai, pats pamatydavau problemas ir, kaip juokauju, net prekybos centre tarp lentynų kaskart pabendraudavau su keliais „interesantais“. Žmonės matė, kad prie manęs visada gali prieiti, ir tai padėjo kandidatuojant į merus – nauju žmogumi, tiesiog žadančiu daryti tai, ką jau iki tol dariau, bÅ«tų vargiai tikėję. – Ar jau matote pozicijos skirtumus – kiek gali padaryti meras, o kiek seniÅ«nas? – Matau galios skirtumą. Matau, kad galėsiu padaryti tai, ką žadėjau miestiečiams, kurie baiminosi, kad man išÄ—jus iš seniÅ«nijos miestas bus apleistas. Man bÅ«nant seniÅ«nu kartais bÅ«davo atvejų, kai gatvių ar šaligatvių priežiÅ«ros darbus atliekančių įmonių darbo kokybės nebeveikdavo nė baudos ir tekdavo kreiptis į savo vadus, kad jie judintų reikalus, tačiau reikiamo dėmesio nebuvo. Šiandien jau yra kitaip – po mero rinkimų su laikinuoju seniÅ«nu buvome susitikę su miestą tvarkančiomis įmonėmis. Dabar jos žino, kad nuolaidų nebebus, teks vykdyti viską, kas numatyta sutartyse su savivaldybe. O seniÅ«nija turės palaikymą, neužsimerksiu, nes noriu, kad visi paslaugų teikėjai vykdytų įsipareigojimus.   – GalbÅ«t, atsižvelgdamas į savo patirtį, bandysite labiau įgalinti seniÅ«nus? Kad jie turėtų rimtesnę administracinę struktÅ«rą ir biudžetą? – Kėdainių savivaldybėje seniÅ«no institucija yra finansiškai savarankiška jau nuo 1998 m. Čia atvažiuodavo delegacijos pažiÅ«rėti, kaip dirbame. Kai atėjau į seniÅ«niją 1997 m. gegužę, vienas pažįstamas sakė, kad čia nereikės nieko dirbti, tik senukams per petį tapšnoti – esą nėra ką daugiau daryti neturint jokių galių. Bet jau po pusmečio tuometis meras Viktoras Muntianas visus kultÅ«ros ir švietimo įstaigų, kitus Å«kinius reikalus atidavė seniÅ«nijoms sakydamas, kad jos turi turėti šeimininką. Jei darželinukų tėvai pasiskųsdavo, kad darželyje šalta, aiškintis merui važiuodavau aš. O tada turėjau išsireikalauti rezultato iš kitų grandžių. Tai buvo gera, net septynerius metus trukusi praktika. – Ar buvimas savu – kai esi, atrodytų, su visais susijęs emociniais ar darbiniais ryšiais – visada palengvina politiko gyvenimą? – Ne, pirmiausia buvo sunku iš seniÅ«no posto bandyti kandidatuoti į merus – kai administracijos direktorius yra tiesioginis vadovas. Tai sunkus išbandymas ir morališkai, ir fiziškai. Vis dėlto žmonių nusiteikimas matyti naujus rajono vadovus buvo stiprus. Buvimas savu pranašumų irgi turi – pavyzdžiui, per pirmąjį išplėstinį skyrių vadovų susirinkimą man nereikėjo aiškintis, kas už ką atsakingas arba kas ką geba. Visus juos pažįstu vardais. Bet šiaip nėra paprasta. Juolab kai rajone yra kelios žiniasklaidos priemonės – įvairiai prirašoma. Ir per rinkimų kampaniją visko buvo, bet sakiau žmonėms – nieko nesu pavogęs, galiu visiems į akis žiÅ«rėti. Ir jie tai patys žino. – Tik prieš dešimt metų baigėte aukštąjį mokslą – agronomiją. Akivaizdu, kad nesate vienintelis agronomas politikoje, bet kodėl diplomo prisireikė tuomet? – Tarp kitko, kai mokiausi agronomijos, Viktoras Pranckietis Lietuvos žemės Å«kio akademijoje (LŽŪA) buvo fakulteto dekanas, esu buvęs net jo Å«kyje – daug ką šis žmogus rodė savo pavyzdžiu. O aš į tą specialybę įstojau tik jau dirbdamas Pelėdnagių seniÅ«nijos seniÅ«nu. 1983 m. technikume baigiau zootechniko specialybę, dirbdamas vis pereidavau į aukštesnes pareigas. Kelis kartus buvau įstojęs ir mokytis zooinžinieriaus specialybės. Bet darbas vis sutrukdydavo – na, kaip pasiimti tą laisvą mėnesį sesijai. Kai gavau pasiÅ«lymą kandidatuoti į seniÅ«nus, irgi nebuvo reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą. Bet kartais net nenorėdamas bÅ«ni įtrauktas į politiką. Kai prie manęs pradėjo kabinėtis – ne prie mano darbo, o prie išsilavinimo, susiradau agronomo specialybę ir vienoje grupėje mokėmės trys seniÅ«nai. Beje, buvo labai smagu mokytis po 20 metų pertraukos -Buvote ne vienos Kėdainiuose populiarios partijos – Lietuvos darbo demokratinės partijos, Darbo partijos, Pilietinės demokratijos partijos – narys. O kodėl nusprendėte ieškoti savo kelio, kurti savo komitetą? – Niekada nebuvau idėjinis partijos narys – mano politika buvo darbas. Bet buvo situacijų, kai reikėjo tapti partijos nariu. Nesireikšdavau, neturėjau pareigų jose... Prieš komitetą buvo treji metai, kai nepriklausiau jokiai partijai, bet žmonių palaikymas paskatino priimti kvietimą eiti į judėjimą „MÅ«sų krašto sėkmei“, o artėjant rinkimams bendražygių siÅ«lymu tapau komandos vedliu ir kandidatu į merus. – Savivalda gal bene labiausiai kritikuojama dėl to, kad vizijas ir darbus planuoja ne daugiau nei ketveriems metams – kad prieš kitus rinkimus bÅ«tų ką parodyti. Nereta praktika ir apleisti ankstesnės miesto valdžios projektus. Ar jau žinote, kokius darbus ketinate tęsti, o kas galbÅ«t tėra žmogiškųjų ar finansinių išteklių švaistymas? – Laiko dar nedaug tepraėjo po rinkimų, o aš visąlaik kalbėjau, kad atėjus reikia atlikti rimtą inventorizaciją: įvertinti projektus, finansus, turtą, tarp kita ko – ir nenaudojamą... Iki galo tai dar nepadaryta. Bet iš esmės dėl projektų tąsos reikia pasakyti, kad dar 2015 m. dirbdamas Pelėdnagių seniÅ«nijoje buvau prisilietęs prie projekto, kuris įgyvendinti pradėtas tik pernai – procedÅ«ros kartais užtrunka. NatÅ«ralu, kad atėjęs naujas vadovas pradeda nuo ankstesnėje kadencijoje paruoštų projektų. Kartais ir nuopelnus prisiima – juk politiškai naudinga (juokiasi). Dėl projektų stabdymo ar įvertinimo – pasvarstykime tokius pavyzdžius: dar per rinkimų kampaniją kalbėjau, kad niekaip nesuprantu, kodėl Kėdainių maudymvietė įrengiama teritorijoje, kuri 2017 m. septynis ar aštuonis kartus buvo užsemta. Tapęs meru sužinojau, kad ten bÅ«ta ir palaidojimų, tik istorikų praėjusioje kadencijoje niekas nenorėjo klausyti. O jau skirtos nemažos ES lėšos. Ir išeina, kad ne specialiai stabdai, o bandai spręsti problemą – juk buvo galima to išvengti. Arba per Nevėžio upę pastatytas pėsčiųjų tiltas. Viskas bÅ«tų gerai, bet kodėl jį reikėjo daryti tokį gigantišką, kad sugadintų Kėdainių senamiesčio vaizdą? Ir daugiau tokių pavyzdžių, kur klausimų daugiau nei atsakymų, kur aibės problemų. Bet tikrai nestabdome projektų dėl kokių nors ambicijų, gerus tęsiame. Tokius kaip 15 metų vykstantys gabių vaikų ir jų mokytojų skatinimai ir šventės, kai jaunuoliai pagerbiami už labai aukštus akademinius pasiekimus, gerus rezultatus, pelnytas vietas olimpiadose ir konkursuose. Jiems skiriamos piniginės premijos. Šiemet apdovanota 90 mokinių, o 71 mokytojui skirta mero padėka. Iš viso mokiniams paskirstyta 14 tÅ«kst. eurų. Dabar moksleiviai įvertinti už akademinius pasiekimus, dar maždaug tiek pat vaikų gaus premijas rudenį už sportinius pasiekimus. – Kokie projektai turėtų artimiausiu metu tapti jÅ«sų kadencijos vizitine kortele? – Žmonės labiausiai pasigenda paprastų dalykų. Pirmiausia – sutvarkytų žvyrkelių. Ant nosies 2020-ieji, o mÅ«sų miestuose dar dulka žvyrkeliai. Ir yra namų, kurie neprijungti prie centrinių inžinerinių tinklų. Dabar atliekame inventorizaciją, nes kai kuriose gyvenvietėse neprijungta po vieną ar dvi gatveles. Ir žmonės teisÅ«s, keldami klausimą, kodėl kaimynai turi visas paslaugas, o jie ne... GalbÅ«t kai kuriais atvejais tai bus galima išspręsti įrengiant biologinių nuotekų tinklus – mažesnės apimties, paprastesniais projektais. Suplanuota tiesti kelis dviračių takus. Tie paprasti žemiški dalykai svarbesni nei grandioziniai, bet utopiniai planai. Galėjau ir aš jų „pripiešti“, bet kas iš to žmonėms? Bus ir krašto gražinimo projektų – jau dabar pradedamas atnaujinti vienas pirmųjų Lietuvoje peizažinis Kėdainių miesto parkas. XIX a. buvusioje dvaro sodyboje grafų Čapskių įkurtas parkas po metų jau bus moderniai sutvarkyta, patogi poilsiui ir sveikatingumui skirta teritorija. Šimtmečius traukos objektu buvęs miesto parkas suteiks naujų galimybių gyventojų veikloms ir laisvalaikiui, rangos darbų vertė – beveik 2 mln. eurų. – Vilniuje žmonės žavisi vienu į merus vis kandidatuojančiu vizionieriumi – įkvepiančios, nors ir neįgyvendinamos idėjos kartais atrodo patrauklesnės nei tos, kurios ranka pasiekiamos. – Pasakysiu, ką žadėjau žmonėms ir ko žmonės tikėjosi anksčiau, bet nesulaukė. Bus įgyvendinami keli kvartalinės renovacijos projektai. Net ir automobilių statymo vietos prie daugiabučių yra didžiulė problema – žmogus grįžta iš darbo ir neturi kur mašinos pasistatyt. Aš vis stebėdavausi, kodėl ji nebuvo sprendžiama, nors visos galimybės tam yra. Rinkimai parodė, kad mano pasirinkimas – šnekėti ne apie vizijas, o problemų sprendimą – pasiteisino. – Demografinės tendencijos nedžiugina daugelio rajonų, Kėdainiuose irgi mažėja darbingo amžiaus žmonių. Kokių žingsnių imatės, kad išlaikytumėte jaunus žmones ar jų pritrauktumėte? – Kaip ir iš kitų miestų, kėdainiečiai vyksta ir studijuoti į kitus miestus, ir į užsienį. Ne visi išvažiuoja dėl atlyginimo, kartais dėl to, kad žmogus jaučiasi menkinamas. Jis grįš ne tik dėl geresnio darbo ir atlyginimo, bet ir dėl patogesnio gyvenimo, gerovės, kurią sukursime elementariais dalykais, to, kas aplink ir po kojomis. – O darbų pasirinkimas? Kai kurių rajonų vadovai skundžiasi, kad žmonėms trÅ«ksta verslumo ir net ambicijos, noro kurti darbo vietas ir konkuruoti. Kaip einasi Kėdainiams? – Čia tikrai viskas gerai. O dėl valdžios mėgstamų pareiškimų apie kuriamas darbo vietas, tai verslas jas kuria, savivaldybė tiesiog sudaro jam sąlygas. Dabar kaip tik pasirašÄ—me savivaldybės ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų Kėdainių skyriaus bendradarbiavimo sutartį. Jau dirbdamas ir miesto seniÅ«nu bendravau su įmonėmis. Nes jei verslo įmonės vadovas sako, jog jam gėda prieš užsienio partnerius, kad didžiuliai sunkvežimiai turi važiuoti ne šiaip žvyruotomis, bet dar ir duobėtomis gatvelėmis, apie tai ir reikia šnekėti, tai reikia spręsti. Štai turime tokią įmonę „LTP Texdan“, kuri niekaip negalėjo susitarti su savivaldybe dėl šios problemos sprendimo. O dabar tai jau darome – įmonė 30 proc. prisideda prie jai reikalingo ruožo sutvarkymo, likusią sumą skiria savivaldybė. Visiems gerai, kartu parodomas savivaldybės požiÅ«ris į verslą. Kita vertus, kalbant apie darbo vietas, kurias kuria verslas, netrukus LEZ teritorijoje 20 mln. eurų investicijas pradės dujų milžinė AGA. Čia bus statoma suskystintojo azoto ir deguonies išgavimo gamykla. Atrodo, galima tikėtis daug darbo vietų, bet geriausiu atveju jos ten bus keturios ar penkios – visur aukštosios technologijos. Taigi net kuriantis naujoms įmonėms dar negalima garantuoti, kad atsiras daug darbo vietų. – Ar turi pretenzijų dėl savivaldybės kuriamos verslo aplinkos, išskyrus minėtą inžinerinę infrastruktÅ«rą, jÅ«sų rajono įmonės – galbÅ«t dėl biurokratijos? Ar pati savivaldybė dar mato galimybių ką nors tobulinti? – Ne, šiandien tikrai negirdėti pretenzijų. Savivaldybėje tarnautojai jau žino – neturi bÅ«ti gaišaties, kai verslas kreipiasi dėl reikiamų leidimų, neturi bÅ«ti dirbtinių biurokratinių kliūčių. Ir visiems sakau – jei turite kokių problemų, kreipkitės tiesiai. – Kaip Kėdainių rajonas ruošiasi netrukus sumažėsiančiai paramai iš ES struktÅ«rinių fondų? Ar jaučiate, kad svarbiausios investicijos – tos, kurios galėtų pritraukti naujų investicijų, – jau padarytos? – Mums dabar labiausiai rÅ«pi visiškai užpildyti LEZ teritoriją. Kaunas, kiek girdėti, jau užsipildė, o tie 50 kilometrų šiais laikais turbÅ«t nėra problema, tad mes dabar tiesiog stengiamės skleisti žinią, kad Kėdainiuose viskas paruošta įmonėms ateiti. Ir pirmiausia infrastruktÅ«ra. Čia yra viena problema, kurią matome, kurią galime išspręsti pasinaudoję ES lėšomis, ir apie tai jau šnekamės su LEZ vadovybe – ypač svarbu atvesti geležinkelio atšaką. Teko girdėti, kad jau buvo įmonių, kurios atsisakė plano įsikurti Kėdainių LEZ bÅ«tent dėl šio trÅ«kumo. Tai reikia padaryti – bÅ«tų gaila, jei ir ateityje dėl to prarastume stambius investuotojus. Reikiamas ruožas neilgas, jį nutiesę taptume patrauklesni. Bet išties pastarieji metai Kėdainių LEZ buvo sėkmingi, štai ir balandį oficialiai atidaryta pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo gamykla „NatÅ«ralus pluoštas“ – vienas moderniausių pasaulyje tokio tipo fabrikų, į jo statybas investuota 8,2 mln. eurų. Ukrainos bendrovė „Kormotech“ čia pasirinko statyti gyvÅ«nų ėdalo fabriką. Netrukus bus atidaryta dar viena įmonė – skystų trąšÅ³ gamykla IKAR. – Savivaldybės įpareigotos iki 2030 m. išryškinti rajono tapatybę. Kokia kryptis galėtų bÅ«ti tinkamiausia Kėdainių rajonui? – Kėdainių rajono valdžios atstovai, savivaldybės ekspertai, viešÅ³jų įstaigų, verslo, bendruomeninių ir jaunimo organizacijų atstovai kelias dienas diskutavo ieškodami Kėdainių rajono išskirtinumo, specifiškumo, teikė darnios ir sėkmingos rajono plėtros idėjas. Šiandien jau turime Strateginio planavimo komisijos patvirtintą pasirinkimą – Kėdainiai viską darys, kad taptų e. Lietuvos centru, garsėjančiu daugiakultÅ«riu paveldu ir išplėtotu turizmu, inovatyvios pramonės ir klestinčio žemės Å«kio kraštu, kuriame kiekvienam gyventojui garantuojamas socialinis saugumas ir užtikrinama aukšta gyvenimo kokybė. Tik skaičiai Registrų centro duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 1156 verslo įmonės. 2018 m. pabaigoje Kėdainių rajone veiklą vykdė 5 stambios verslo bendrovės (4 pramonės įmonės – AB „Lifosa“, UAB „Makveža“, UAB „LTP Texdan“, UAB „Krekenavos agrofirma“ ir 1 transporto įmonė – UAB „Transporto vystymo grupė“), kurios buvo didžiausios rajono gyventojų darbdavės. Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2018 m. ketvirtą ketvirtį bruto darbo užmokestis, be individualių įmonių, Kėdainių rajone buvo 929,3 euro. Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (970,3 euro) savivaldybė buvo šeštoje vietoje – didesnis darbo užmokestis mokėtas Vilniaus, Klaipėdos, Trakų, Kauno miestų ir Kazlų RÅ«dos savivaldybėse. 2018 m. liepos 1 d. Kėdainių rajone gyveno 46 311 žmonių (mieste – 23 221 ir kaime – 23 090), darbingo amžiaus asmenų buvo 27 660, iš kurių jaunimas nuo 16 iki 29 metų sudarė 27,6 proc. Nedarbas siekė 10,3 proc., jaunimo nedarbas – 5,6 proc. Nedarbas Kėdainių rajono kaimo teritorijoje viršijo 50 proc., nes beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste. 2018 m. su verslo liudijimu dirbo 1158 fiziniai asmenys. Pastebima, kad vis daugiau fizinių asmenų pradeda verslą pagal individualios veiklos pažymą. 2018 m. pagal individualios veiklos pažymą dirbo 1002 asmenys. Pagal šią verslo formą populiariausia veikla – statybos paslaugos, prekyba, švietimo (mokymų) paslaugos, draudimo ir autoserviso paslaugos. 2017 m. tiesioginės užsienio investicijos vienam Lietuvos gyventojui išaugo 7,9 proc. ir sudarė vidutiniškai 5,3 tÅ«kst. eurų. 2017 m. pabaigoje pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą Kėdainių rajono savivaldybė buvo 9-oje vietoje iš Lietuvos savivaldybių, užsienio investicijos rajone buvo 34,4 proc. didesnės už Kauno apskrities vidurkį. Kėdainių rajono savivaldybei tiesioginių užsienio investicijų tenkanti dalis vienam gyventojui sudarė 3731 eurą.    http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1063 Kuriems vietos valdžia arčiau 50 kartų besiskiriantis savivaldybių ir seniÅ«nijų dydis – tik vienas iš daugelio šalies administracinio teritorinio suskirstymo sistemos ligos simptomų Lietuva savivaldą įgyvendina nuo nepriklausomybės atkÅ«rimo vis dar nereformuotame, visiškai deformuotame savivaldybių tinkle, bet šio opaus klausimo nė nėra politinėje darbotvarkėje, apie tai nediskutuoja mokslininkai, visuomenė ir žiniasklaida, interviu IQ žurnalui sakė profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys. Priešingai, jis pabrėžė, kad matyti bandymai atlikti administracinio teritorinio suskirstymo sistemos pertvarkas, kurios dar labiau viską sujauktų. – Kokias didžiausias šalies administracinio suskirstymo problemas šiandien įvardytumėte? – Šalies savivaldybės labai skirtingo dydžio: Vilniaus miesto savivaldybė turi 0,6 mln. gyventojų, bet yra nemažai savivaldybių, kuriose nėra nė 10 tÅ«kst. žmonių arba kurios artėja prie tos kritinės ribos dėl prastos demografijos. Tai Rietavo, Kazlų RÅ«dos, Kalvarijos, Pagėgių savivaldybės. Birštono savivaldybė turi vos daugiau nei 4 tÅ«kst. žmonių. Pagal LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą nesant 10 tÅ«kst. gyventojų savivaldybės steigti negalima. Bet ir tiek normaliai savivaldybės veiklai yra per mažai. Savivaldybių biudžetą, be kita ko, sudaro gyventojų pajamų mokestis. Jei jo surenkama mažai – stinga gyventojų, jie mažai uždirba, – savivaldybė turės bÅ«ti dotuojama. Sunku įvardyti, kiek gyventojų ir kokį plotą galėtų turėti ideali savivaldybė. Antai Izraelyje didžioji teritorijos dalis – dykumos, bet miestuose gyventojų koncentracija didžiulė. Optimalus savivaldybės dydis Lietuvos sąlygomis galėtų bÅ«ti 17–22 tÅ«kst. gyventojų. Jei kalbame apie didmiesčius, juose turėtų atsirasti dviejų pakopų savivalda kaip Vokietijoje ar Lenkijoje. Kai kur vos 5–10 tÅ«kst. Lietuvos gyventojų turi savo rinktą merą, savivaldybės tarybą, jos komitetus, biudžetą, naudojasi visomis savivaldos teisėmis. Čia pat ir didmiesčių seniÅ«nijos, kuriose yra maždaug po 50 tÅ«kst. gyventojų, pavyzdžiui, Šilainių ir Dainavos seniÅ«nijos Kaune, ŽirmÅ«nų seniÅ«nija Vilniuje. Tos didmiesčių seniÅ«nijos teturi administracijos paskirtą seniÅ«ną, jo pavaduotoją, kokį darbuotoją komunaliniams reikalams ir minimalų biudžetą –atsivėrusiam šuliniui užtaisyti. Kur čia lygios galimybės gyventojams naudotis viešuoju gėriu – demokratine savivalda? Akivaizdu, kad vietos valdžia vieniems gyventojams kur kas arčiau nei kitiems. Teisę į demokratinę vietos savivaldą, lygias galimybes ir nediskriminavimą garantuoja LR Konstitucija, Europos vietos savivaldos chartija, kurią ratifikavo Seimas. Ratifikuoti tarptautiniai teisės aktai turi viršenybę prieš nacionalinės teisės aktus. Jei atsirastų pilietiškai agresyvi – gerąja prasme – interesų grupė ir pradėtų ieškoti teisybės, imtų skųstis dėl mÅ«sų vietos savivaldos deformacijų europinėms institucijoms, Lietuva bylas praloštų. Yra konkrečių požymių, kad ir taip ydingą, deformuotą mÅ«sų šalies administracinį teritorinį suskirstymą kai kurie reformatoriai nori dar pabloginti. – Turite omeny pastarojo laiko aktualiją – planus naikinti žiedines savivaldybes, tai motyvuojant valstybės pastangomis taupyti ir pagerinti viešÅ³jų paslaugų kokybę? – BÅ«tent, ir čia Lietuva jau turi ne visai geros patirties. Antai 2000 m. buvo panaikinta Marijampolės žiedinė savivaldybė. Tada prie miesto prijungus artimesnes teritorijas, o pakrašÄius numetus, atsirado dvi nykštukinės savivaldybės – Kazlų RÅ«dos ir Kalvarijos. Miestas pasiėmė vadinamąjį lašinių diržą – sodus, miegamąsias ir rekreacines zonas, įmones, o atokesnių vietovių atsikratė. Ir šiandien tose mažose savivaldybėse nėra gerai. Nenoriu nieko užgauti, ten mÅ«sų bendrapiliečiai. Deja, gyventojų ištekliai minimalÅ«s, gimstamumo rodikliai, mokinių ugdymo pasiekimai – palyginti prastesni. Tokie neigiami rodikliai, kaip gyventojų mirštamumas nuo pagydomų ligų, pašalpų gavėjų skaičius, netgi nusikalstamumas – neretai palyginti aukštesni. Dalis savivaldybių tiesiog per mažos, kad sėkmingai gyventų, joms sunku sutelkti specialistus, suburti efektyvią administraciją. Tiesa, Marijampolėje demografiniai rodikliai anuomet trumpam stabilizavosi, bet po to bendra bėgimo iš Lietuvos mada nugalėjo. Neatsakinga administracinė teritorinė reforma Marijampolės neišgelbėjo, bet pakrašÄiai buvo akivaizdžiai nuskriausti. BÅ«tų tą žiedinę savivaldybę palikę, ji šiandien reitinguose bÅ«tų greta likusių žiedinių savivaldybių. O jos iš esmės tvarkosi neprastai. Turėtume dvi optimalaus dydžio gana neprastas savivaldybes. Kas nežino savo istorijos, visada lieka vaikais. Nereiktų vėl lipti ant to grėblio. Dabar žadama imtis kito projekto – prie miesto prijungti Kauno rajoną. Aiškėja interesų grupės, kurios tai nori padaryti pripuolamai, nelabai demokratiškai, negalvodamos apie civilizuotą visos Lietuvos administracinės teritorinės struktÅ«ros sutvarkymą Kauno rajono savivaldybė neprastai tvarkosi, ji yra optimalaus dydžio (apie 100 tÅ«kst. gyventojų ir jų skaičius auga). Sąlyginę sėkmę rodo pastarųjų metų investicijos, taip pat Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromas savivaldybių indeksas, kuris remiasi objektyviais ekonometriniais rodikliais. Visos šešios Lietuvos žiedinės savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų – tvarkosi neblogai. Jos yra optimalaus dydžio, turi aukšto lygio personalą ir išteklių. Man teko žiedinėse Alytaus, Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybėse atlikti gyventojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis indekso nustatymo tyrimus. Kalbu apie masines vietos gyventojų apklausas. Paradoksas, bet žiedinėse savivaldybėse sugebama tvarkytis geriau nei didmiesčiuose. Prisiminkime kad ir buitinių atliekų krizę sostinėje ir Kaune. Dar viduramžiais pastebėta, jog vietovės aplink miestus klesti. Vokiečių geografai pasiÅ«lė „lašinių diržo“ sąvoką. Taiklią metaforą jie panaudojo bÅ«tent žiedinių savivaldybių (vok. Kreis) reiškiniui apibÅ«dinti. Kartais Lietuvoje sakoma, esą niekur pasaulyje nėra žiedinių savivaldybių, tai – sovietinis reliktas. Visiška dezinformacija. Vokietijoje visi didesni miestai turi savo savivaldybę, o jas juosia kitos – žiedinės – savivaldybės. Kauno rajono prijungėjai, atrodo, norėtų atsiriekti „riebesnes“ aplinkines vietoves, o „liesesnes“ – visus neurbanizuotus pakrašÄius, kaip Vilkija, Ežerėlis – atiduoti ir taip silpnesnėms atokesnėms savivaldybėms. Tarkime, Kazlų RÅ«dai, Raseiniams, Jurbarkui. Steigti monstrišką savivaldybę nuo Kauno centro iki Čekiškės bÅ«tų absurdas. Šalyje vargstant mažytėms savivaldybėms bÅ«tų pristeigta naujų nykštukinių administracinių darinių. Yra tam tikra gyventojų sankaupa, yra teritorijos tradicija, tad privalu kurti optimalaus dydžio vietos savivaldą. Privalu paisyti Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos. Ir Kaunas, ir Kauno rajonas šiuo metu klesti. Norint kartu siekti viešos gerovės, jokių aneksijų ir „anšliusų“ Lietuvoje nereikia. Lipdysime Guliverį ir daugybę liliputų? Europos ir demokratinės savivaldos bus dar mažiau. – Kokie padariniai tikėtini panaikinus žiedines savivaldybes? – Vietos valdžia, viešosios paslaugos ir jų kokybė nutoltų nuo žmonių. Spėkite, kuria kryptimi keliaus mokesčių mokėtojų pinigai, kai reikės pasirinkti, ar spręsti Užliedžių ir Čekiškės bendrijų reikalus, ar tvarkyti daugiau nei 50 tÅ«kst. gyventojų turinčią Šilainių seniÅ«niją? Pirmieji gaus riestainio skylę. Pinigus miestas pasiims į bendrą katilą. Tas katilas ir dabar nemažas, tik kažkodėl daugiabučių aplinka ir vidiniai kiemai klaikiai apleisti. Rajono gyventojams tapus miestiečiais, išaugs nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai, brangs verslo liudijimai ir žemės nuoma verslui. Kauno rajono, taip pat Vilniaus ir Klaipėdos rajonų teritorijos pasižymi ypač vertingu gamtiniu karkasu, ten daugybė saugomų teritorijų, vertingų paveldo objektų. Tų vietovių rekreacinė tapatybė ir atitinkama funkcija yra akivaizdžios. Neatsakinga, skubota urbanistinė plėtra pakenktų darnios plėtros vertybėms, moderniai politikai ir viešajam gėriui. Yra rizika, kad bÅ«tų pažeista gamtosauginė Orhuso konvencija, kurią ratifikavo Seimas. Kauno mieste jau dabar ryškėja grobuoniškos urbanistinės plėtros požymiai ir konkrečios istorijos: vandenvietės, Žemųjų Šančių, Lampėdžių, Nemuno ir Nevėžio santakos, senųjų medžių iškirtimo. Jei bÅ«tų sugalvota naikinti žiedinę Vilniaus rajono savivaldybę, kur gyvena 52 proc. lenkų, ribų keitimo atveju bÅ«tų pažeista Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Ratifikuodama konvenciją, Lietuva įsipareigojo saugoti teritorijų, kuriose kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, integralumą. Tada, laikinai palikę Pavilnį ramybėje, eksperimentuotume su Alytaus ar Kauno rajono gyventojais? Išeitų, kad visi mÅ«sų piliečiai lygÅ«s, bet yra lygesnių? Ne mažiau abejotina idėja rengti tiesioginius seniÅ«nų rinkimus, rinkti seniÅ«nijos tarybą, formuoti seniÅ«nijų biudžetą... Reformuotojai nepasidomėjo, jog yra gausybė seniÅ«nijų, kuriose gyventojų skaičius kur kas mažesnis nei 1000. SeniÅ«nijų, kur gyventojų skaičius svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 tÅ«kst., atrodo, yra dauguma. Tokiose vietovėse beveik nėra jaunimo, uždaromos mokyklos, dauguma gyventojų yra jau besitraukiantys iš darbo rinkos, pašalpas gaunantys žmonės ir vienas kitas stambesnis Å«kininkas latifundininkas. BÅ«tų įdomu pamatyti, kokią valdžią jie išsirinktų, ir kas visa tai dotuotų? – Ne tik Kauno miesto, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė skundžiasi, kad rajono gyventojai naudojasi miestų infrastruktÅ«ra, čia veža vaikus į darželius ar mokyklas, o mokesčius sumoka rajone, ir tai yra vienas motyvų sujungti savivaldybes ir biudžetus. – Kai kurie mÅ«sų savivaldos lyderiai užsimiršo, kad gyvename XXI a. ir vieningoje Europoje, globaliame, mobiliame pasaulyje. Kažkas gyvena Liuvene ar Gento mieste, o dirba Briuselyje. Europoje žmonės kasdien važinėja 100 ir net visus 300 km į darbą. Niekur nėra „šlagbaumų“ ir niekas nepriekabiauja, kur tavo vaikai, į kurį konteinerį ryšulėlį buitinių atliekų įmetei. Kažkas vis dar nori žmones reguliuoti ir skirstyti kaip baudžiauninkus – čia mano, čia tavo... Ne vienas didžiųjų Europos miestų šiuo metu vykdo eksperimentą – siÅ«lo nemokamą regioninį viešÄ…jį transportą. Tie regionai – Lietuvos dydžio. Ir jokie veikėjai nesiginčija dėl to, kur kieno maršrutai ar teritorija, kas kam liko skolingas. – Kokį pasiÅ«lytumėte planą – nuo ko reikėtų pradėti reformuoti šalies administracinį teritorinį suskirstymą? – Lietuva privalo civilizuotai susitvarkyti savo administracinį teritorinį suskirstymą, atliepti demografinę krizę, optimizuoti savivaldybių dydžius, viešÅ³jų paslaugų tinklą, tinkamai pasiruošti priimti investicijas. Nerimą kelia tai, kad administracinio teritorinio reformos klausimo šalies politinėje darbotvarkėje nėra. Užtat kyla pražūtingų idėjų rinkti seniÅ«nus, naikinti žiedines savivaldybes. Užuot sutvarkius visumą, planuojami padriki, neatsakingi veiksmai. Privalu inicijuoti plačią diskusiją. Manau, didmiesčiuose galėtume pereiti prie dvipakopės savivaldos, rinktume seniÅ«nus ir jų tarybas, suteiktume joms biudžetą. Mažuose urbanistiniuose vienetuose turėtume steigti seniÅ«naitijas, jų vadovai bÅ«tų skiriami kaip dabartiniai seniÅ«nai.   Profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys. http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1062 Kviečiame stuijuoti Sveiki,  vykdant šių metų studentų priėmimą dar yra valstybės finansuojamų magistrantÅ«ros studijų vietų Kaimo plėtros administravimo  magistrantÅ«ros studijų programoje. KVIEČIAME STUDIJUOTI:))) Prašau išplatinti informaciją socialiniams partneriams ir absolventams, kurie galėtų pasinaudoti proga ir įgyti magistro laipsnį valstybės lėšomis. Studijos vykdomos dalinai nuotoliniu bÅ«du ir yra lengvai derinamos su darbu - ištęstinių studijų paskaitos vyksta du mėnesio penktadienius (popietinis laikas) ir vieną mėnesio šeštadienį. Priėmimas vykdomas iki liepos 11 d. (imtinai), todėl prašome suskubti pateikti prašymus. Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas vykdomas internetu:http://epasirasymas.vdu.lt   Internetu pildant prašymą reikia prikabinti skenuotą bakalauro studijų diplomą ir diplomo priedėlį. http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1061 Su Valstybės diena Nuoširdžiai sveikiname su Valstybės diena!Tautinė giesmė lai suvienija mus prasmingiems siekiams. LSSA valdybos vardu,prezidentas Kęstutis Vilkauskas.    http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1060 Dėl seniÅ«nų rinkimų Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui                          2019-06-26 Nr.457                                                                                                       Ä®  2019 06 14 Nr. S-2019-3736     DĖL VIETOS SAVIVALDOS Ä®STATYMO Nr. I-533 31 STRAIPSNIO Ä®STATYMO Nr. XIIIP – 3375 PROJEKTO IR JÄ® LYDINČIŲ PROJEKTŲ   Ä®statymų projekto rengėjai deklaruoja: “Ä®statymo projekto rengimą paskatino siekis didinti seniÅ«nijos ir seniÅ«no veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje“ Galiojantis vietos savivaldos įstatymas numato galimybę gyventojams pasirinkti seniÅ«ną. (Komisijoje yra 7 naria iš jų 3 ar 4 yra seniÅ«naičiai). Gyventojų atstovams – seniÅ«naičiams dalyvauti seniÅ«nijos veikloje. Ä®statymų projektų rengėjai nepadarė Vietos savivaldos įstatymo analizės, nenurodė priežasčių kurios trukdo seniÅ«nijų veiklą, kodėl gyventojai neaktyviai dalyvauja valdžios institucijoms priimant sprendimus. Neparengtas įstatymo pataisų projektas reglamentuojantis valstybės politiko- seniÅ«no funkcijas. Nepateikti siÅ«lymai pašalinti priežastis trukdančias tobulinti vietos savivaldą. Ä®statymo projekte nenurodyta kokios priemonės užtikrins įstatymo projekto rengėjų siekį „didinti seniÅ«nijos ir seniÅ«no veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje.“ Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija mato priežastis neigiamai veikiančias vietos savivaldą: A. SeniÅ«nijų veiklos efektyvumas priklauso ne tik nuo seniÅ«no bet labiau nuo savivaldybės tarybos ir administracijos: Tik nedaugelis savivaldybių atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vidinę savivaldos decentralizaciją. Vertikali savivaldybės dekoncentraciją suteikia seniÅ«nijoms diskreciją veikti teikiant administracines paslaugas ir administruojant viešÄ…sias paslaugas. To pasėkoje vienų savivaldybių seniÅ«nai turi įgaliojimus veikti, priimti sprendimus, disponuoti skirtais biudžeto asignavimais. Kita dalis seniÅ«nų yra tik informacijos rinkėjai, pažymų rašytojai ir atlieka gyvenamosios vietos deklaravimą. Korupcijos atvejų seniÅ«nijose nenustatyta. SeniÅ«nams - valstybės karjeros tarnautojams taikomi griežti atrankos ir kvalifikacijos reikalavimai: aukštasis universitetinis ar jam prilygstantis išsilavinimas, viešojo administravimo ir vadovavimo žinios ir patirtis. Projekte nesama jokių reikalavimų asmeniui einančiam (renkamam) seniÅ«no pareigas. (Ar jis geriau atliks pareigas?)   B. Gyventojų dalyvavimą vietos valdžios sprendimų priėmime neskatina sekančios    priežastys: Daugelio seniÅ«nijų gyventojai neturi savo atstovo savivaldybės taryboje. Be to tik labai maža savivaldybių tarybų narių vykdo pareigą pateikti rinkėjams savo veiklos ataskaitą (ataskaitą pateikia tik meras). Kadangi savivaldybės plotu yra didelės (lyginant su ES savivaldybėmis), gyventojams svarbiau yra ne savivaldybės, o savo vietinių bendrų problemų sprendimas. Gyventojų rinktų atstovų seniÅ«naičių veikla priklauso nuo seniÅ«nijos turimų įgaliojimų ir skiriamų asignavimų. Kauno r. savivaldybės seniÅ«nijų biudžeto asignavimai yra 12,1 procentas savivaldybės biudžeto, Vilniaus rajono – 11,9, Pasvalio – 10,8, Kelmės 10,6, Kėdainių 10,0. Tai Kauno miesto -0,02, Vilniaus mesto – 0,1, Marijampolės -0,8, Lazdijų- 0,99, Panevėžio r. -1,4. Be to , tiesiogiai išrinkus seniÅ«ną, seniÅ«naičių veikla lieka neaiški.   C. Projekte daug neaptartų pozicijų. Projektas neparodo kad renkami seniÅ«nai pagerins seniÅ«nijų veiklą. Vietos savivaldos įstatyme seniÅ«nija nurodoma kaip savivaldybės administracijos filialas. SeniÅ«nijos funkcijos nurodytos bendru pavadinimu „dalyvauja“, organizuoja.“  Tai leidžia įvairiai traktuoti. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnis nurodo vykdomosios valdžios filialo vadovo -valstybės karjeros tarnautojo pareigas, funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 1 priedo 6 eilutę seniÅ«nas yra valstybės tarnautojas, taigi šis įstatymas reglamentuoja jo statusą, tačiau šis įstatymas netaikomas valstybės politikams (5 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Išrinktas seniÅ«nas bÅ«tų valstybės politikas. Neparengtas įstatymo pataisų projektas reglamentuojantis jo funkcijas. Kuo toliau, tuo mažiau žmonių ateina į rinkimus. Esant tokiai situacijai abejojama išrinktų seniÅ«nų legitimumu. Ką darys išrinktas seniÅ«nas, jei savivaldybė neatliks vidinės savivaldybės decentralizacijos‚ neskirs reikiamo finansavimo, neperduos diskrecijos veikti? Kuo jis skatins vietos bendruomenę dalyvauti vietos problemų sprendime? NeaiškÅ«s išrinkto valstybės politiko – seniÅ«no santykiai su savivaldybės tarybos nariais, meru, administracijos direktoriumi. Nenurodyta kaip padidės seniÅ«no veiklos efektyvumas sukuriant pridėtinę vertę. Nenurodyti bÅ«dai kaip gyventojai bus įtraukti į vietos reikalų tvarkymą. Kaip didės pilietinė galia ir savivalda. Nesama jokių nuostatų, kuriose pasikeitus statusui bÅ«tų reglamentuojami seniÅ«nų darbo užmokesčio, veiklos garantijų ir taikomų apribojimų teisiniai santykiai, kartu nėra teikiami Politikų elgesio kodekso, Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įvairius valstybės politikų statuso aspektus, pakeitimai. Projekto autoriai deklaruoja gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje. Bet seniÅ«nų rinkimų įstatymo projekte numato, kad kandidatus į seniÅ«nus kelia partijos ar pats save iškelia kandidatas. Kur bendruomeninių organizacijų, gyventojų iniciatyvos, siÅ«lymai pasirenkant kandidatą??? Kodėl numatyta galimybė gyventojams rinktis tik iš partijų pasiÅ«lytų kandidatų????????   SiÅ«lome:  Savivaldybių tarybas rinkti teritoriniu principu, kad kiekvienos seniÅ«nijos gyventojai turėtų savo atstovą savivaldybės taryboje. Visose savivaldybėse atlikti vidinę savivaldybių decentralizaciją, perduodant seniÅ«nijoms maksimalius savivaldybės administracijos įgaliojimus; SeniÅ«nijų tarybas galėtų sudaryti tiesiogiai pagal vienmandates apylinkes renkami seniÅ«naičiai. SeniÅ«nijoms skirti ne mažiau kaip 70 procentų savivaldybės biudžeto. Parengti vietos savivaldos įstatymą , užtikrinantį seniÅ«nijų veiklos ir finansinį savarankiškumą. Ä®statyme įteisinti nuostatą „SeniÅ«nija yra savivaldybės administracijos filialas, vykdantis savivaldybės administracijos funkcijas. SeniÅ«nija yra ta vieta, per kurią realiai reiškiasi vietos demokratija, vietos gyventojai įvairiomis tiesioginės demokratijos formomis įsilieja į vietos reikalų sprendimą, vieta kur vyksta vietos gyventojų ir vietos valdžios atstovų komunikavimas. SeniÅ«nija rÅ«pinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, bendrijai ar piliečiui, suteikiant teisę jiems patiems priimti sprendimus. O seniÅ«nas: organizuoja bendruomenės savivaldą, atlieka ne tik administracinį vietovės valdymą, bet turi platesnių ir svarbesnių vietovių pokyčių valdymo funkcijų: seniÅ«nas nustato kryptį, numato tikslą ir atlieka katalizatoriaus vaidmenį, kad bendruomenė galėtų pati, atsižvelgdama į savo realius poreikius ir išteklius, atlikti ir vykdytojo vaidmenį. Užtikrinti šių nuostatų įgyvendinimą . Skirti reikalingą finansavimą.   Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija įstatymų projektui XIIIP_3375 ir jį lydintiems įstatymų projektams XIIIP-3376, XIIIP-3377, XIIIP-3374 nepritaria, nes įstatymų projektai nekeičia vietos savivaldos ir seniÅ«nijų veiklos, gyventojų atstovavimo bet yra tik politinis sprendimas kvalifikuotus valstybės karjeros tarnautojus - seniÅ«nus pakeisti politinių partijų atstovais- valstybės politikais.     Asociacijos prezidentas                                                            Kęstutis Vilkauskas   Petras Gestautas +370 618 56289 petras.gestuatas@seniunai.lt http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1059 GINTAS JASIULIONIS: AR MES PASIRENGĘ TIESIOGINIAMS SENIŪNŲ RINKIMAMS Birželio 11 d. LR Seimas priėmė svarstymui seniÅ«nų rinkimų įstatymą. Sveikintina, kad politikai vykdo savo rinkiminius pažadus, tačiau gerbiamiems Seimo nariams reikėtų jausti ir atsakomybę už Lietuvos ateitį. Žinia apie seniÅ«nų rinkimą sukėlė ne tik daug šurmulio, bet ir paskatino šią, iš pirmo žvilgsnio gerą iniciatyvą, panagrinėti giliau. Iš esmės, pačiai seniÅ«nų rinkimų idėjai tikriausiai pritartų dauguma Lietuvos piliečių, nes jie nori, kad bÅ«tų pateisinti visi jų lÅ«kesčiai ir išpildyti norai. Tenka apgailestauti, bet iš savo 22 metų patirties galiu drąsiai pasakyti, kad iki šiol žmonėms nėra tinkamai išaiškinta, kas vis dėl to yra ta seniÅ«no pareigybė ir kokias funkcijas jis atlieka. Šiandien nėra vieningos koncepcijos, kokia turėtų bÅ«ti seniÅ«nija ir jos vaidmuo savivaldoje. Gal dėl to pas politikus kaskart gimsta vis kitokios, viena už kitą radikalesnės vizijos seniÅ«nijų atžvilgiu. Taip atsitiko ir su šiuo seniÅ«nų rinkimo įstatymo projektu. Bet ar tai yra įrankis geresniam ir kokybiškesniam darbui? Mano nuomone, valdžios priartinimas prie žmogaus nepriklauso nuo to, renkamas seniÅ«nas, ar skiriamas. Kur kas svarbiau yra išspręsti seniÅ«nijų finansinio savarankiškumo klausimą, nes tik nuo jo šiandien priklauso paslaugų gyventojams teikimo kokybės užtikrinimas. Šiandien seniÅ«nas yra seniÅ«nijos administratorius – Å«kvedys, ant kurio pečių gula viso seniÅ«nijos Å«kio priežiÅ«ra, tačiau jis neturi jokio finansinio savarankiškumo, kad galėtų įgyvendinti savo bendruomenės lÅ«kesčius. Todėl šioje situacijoje seniÅ«nas tik įgyvendina gyventojams numatytų paslaugų teikimą ta apimtimi, kurią jam paveda savivaldybės taryba per administracijos direktorių. Pagal galiojančius teisės aktus, seniÅ«nas nėra jo administruojamos teritorijos šeimininkas, kaip to norėtų vietos gyventojai. Ir nors šalyje galioja vienas įstatymas, seniÅ«nijų modeliai skirtingi, jie priklauso nuo savivaldybės valdžios – mero ir tarybos, bei jų požiÅ«rio į seniÅ«niją. Vienoms seniÅ«nijoms ši valdžia suteikia daugiau galių, kitoms, deja mažiau. Naujuoju siÅ«lomu įstatymu bus sukurta dar viena politinė pareigybė ir išrinktasis seniÅ«nas taps valstybės politiku, o tai reiškia, kad mes turėsime dar vieną „šnekorių“. Mano nuomone, tai tiesiog yra elementari žmonių apgavystė, nes žmonės, norėję turėti savo teritorijos šeimininką, gaus valstybės politiką. Ir, kad ir kaip bÅ«tų liÅ«dna, daugeliu atvejų toks seniÅ«nas bus tik tam tikrų politinių jėgų marionetė. Bet administracinį Å«kinį darbą reikės dar ir kam nors dirbti, arba kam nors pavesti tai atlikti. Todėl papildomai turės bÅ«ti kompetentingas seniÅ«nijos administratorius, kuris turės rÅ«pintis visais Å«kiniais seniÅ«nijos reikalais. Ir finale, vietoje dabar esančios vienos pareigybės, atsiras dvi. Kažkodėl nešnekama ir apie tai, kad nauji rinkimai šiai dienai kainuos papildomai lėšÅ³ valstybei, nes tai papildomi rinkimai ir per visą Lietuvą tai sudarys nemažą pinigų sumą. Pasigilinus į įstatymo tekstą ir argumentaciją aiškinamuosiuose raštuose, susidaro įspÅ«dis, kad įstatymo autoriai, rengdami šÄ¯ projektą neišsinagrinėjo esamo savivaldos modelio ir seniÅ«nijos realiai atliekamų funkcijų, kitaip tariant, neatliko jokių namų darbų. Jie teigia, kad į seniÅ«nijos biudžeto skirstymą turi bÅ«ti įtraukta vietos bendruomenė, kai tuo tarpu seniÅ«nija neturi jokio savarankiško biudžeto ir jo neskirsto. Dar vienas kuriozas įstatyme tai, kad renkamam seniÅ«nui nebus taikomi jokie reikalavimai, jis galės bÅ«ti ir be kompetencijos, ir be išsilavinimo, kai tuo tarpu jau daugelį metų galiojančiame įstatyme, konkurso bÅ«du skiriamam seniÅ«nui keliami aukšti reikalavimai tiek išsilavinimo, tiek ir kompetencijos srityje. Ir tenka pripažinti, kad reikalavimai dažnai neatitinka užimamų pareigų ir už jas mokamo atlygio. Patvirtinus šÄ¯ įstatymą, seniÅ«nai seniÅ«nijose taip ir keisis kas ketverius metus, nes šiai dienai nėra jokio mechanizmo, kad renkamas seniÅ«nas pateisintų lÅ«kesčius, nes jis neturi nei savarankiškumo, nei savarankiško biudžeto. Todėl manyti, kad jis įtiks vietos bendruomenei ir pagerės Å«kinė seniÅ«nijos veikla, tai tik iliuzija. Nes šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nėra jokių pakeitimų, kurie lemtų seniÅ«no veiklos efektyvumą. SeniÅ«nų rinkimų projekto iniciatoriai savo aiškinamajame rašte teigia, kad šiuo įstatymu jie siekia didinti seniÅ«nijos ir seniÅ«no veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą. Tačiau rezultate aiškiai matyti, kad viso įstatymo projekto esmė tik, kad seniÅ«nai bÅ«tų renkami 4 metų kadencijai tiesioginiuose rinkimuose ir, kad jie taptų valstybės politikais. Kitaip tariant reikia užsidėti „pliusuką“ ir padaryti rinkimus dėl rinkimų, nesigilinant į problemą ir nesprendžiant jos iš esmės. Ä®statymo projekto autoriai nesuvokia, kad norint padidinti seniÅ«nijos ir seniÅ«no veiklos efektyvumą ir gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą, visų pirma reikia stiprinti pačių seniÅ«nijų ir jose veikiančių seniÅ«naičių funkcijas, bei plėsti vietos bendruomenės įsitraukimo į vietos savivaldą galimybę. Mano įsitikinimu, tiesioginiai seniÅ«nų rinkimai neatskiriami nuo dviejų pakopų savivaldos sukÅ«rimo, atskiriant jų kompetencijas ir leidžiant seniÅ«nijų bendruomenėms su savo vietine valdžia seniÅ«nijose spręsti jų Å«kinius reikalus. Toks turėtų bÅ«ti mÅ«sų kelias savivaldos srityje. Tuo labiau, kai mes turime labai gražius pavyzdžius mÅ«sų kaimyninėje Lenkijoje ir jos lietuviškame Punske. Kai ten renkamo seniÅ«no (Lenkijoje – viršaitis) žinioje yra viskas, nuo mokesčių surinkimo, savarankiško biudžeto iki ambulatorijos ar vaikų darželio. Ten yra tikroji savivalda. Ir mums reikia galvoti ne tik apie seniÅ«no išrinkimą, bet apie visą su tuo susijusį kompleksą, apie savivaldos modelį, seniÅ«no vykdomas funkcijas, jo įgaliojimus ir atsakomybę, o taip pat ir finansinį savarankiškumą. Vien tik seniÅ«no išrinkimu problema neišsisprendžia. Gyventojai nepatenkinti arčiausiai esančia valdžia dažniausiai dėl Å«kinės veiklos rezultatų. Drįstu labai abejoti, ar Å«kinė veikla pagerės staiga išrinkus naują valdžios atstovą, bet kompleksiškai nepakeitus situacijos iš esmės. Apibendrinant, turiu pastebėti, kad šis įstatymo projektas yra tiesiog nesusipratimas, kur daugelyje vietų tiesiog „copy paste“ iš savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, kai galutiniame rezultate nėra jokios logikos ir atsiranda teisinė kolizija. Šiandien, norint pakeisti esamą sistemą ir tiesiogiai rinkti seniÅ«nus, turi bÅ«ti sukurtas ir paruoštas ne tik jų išrinkimo, bet ir kokybiškų paslaugų teikimo gyventojams užtikrinimo mechanizmas.   http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1058 Parlamente- užmojis kitamet rengti Seimo ir seniÅ«nų rinkimus. Seime šią savaitę pristatyta idėja kitąmet Lietuvoje surengti ir parlamento, ir seniÅ«nų rinkimus. SeniÅ«nų asociacija šÄ¯ sumanymą kritikuoja kaip „žalią“ ir net destruktyvų. Po pateikimo bendru sutarimu pritarta SeniÅ«nų rinkimų įstatymo projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Toliau juos nagrinės Seimo komitetai. „Šiuo me­tu se­niÅ«­nai yra vals­ty­bės kar­je­ros tar­nau­to­jai ir ski­ria­mi kon­kur­so tvar­ka pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­jai, ka­den­ci­jų ne­ri­bo­jant. Ma­no­me, kad tie­sio­giai iš­rink­ti se­niÅ«­nai la­biau pai­sys vie­tos gy­ven­to­jų in­te­re­sų, nes bus tie­sio­giai iš­rink­ti, ti­kė­ti­na, kad pa­ge­rės ir seniÅ«­ni­jų ad­mi­nist­ra­vi­mas, nes se­niÅ«­nai bus at­sa­kin­gi ne tik už sa­vi­val­dy­bės pla­nų vyk­dy­mą, bet ir už dar­bą su gy­ven­to­jais“, – teigė vienas ir projekto autorių „socialdarbiečių“ seniÅ«nas Andrius Palionis. Pagal projektą, seniÅ«nai bÅ«tų renkami ketveriems metams slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje. Viena seniÅ«nijos teritorija sudarytų vieną rinkimų apygardą. Šiuose rinkimuose galėtų ir kandidatuoti, ir balsuoti tik nuolatiniai seniÅ«nijos gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Asmuo į seniÅ«nus galėtų išsikelti pats arba gali bÅ«ti iškeltas partijos. Eiliniai seniÅ«nų rinkimai bÅ«tų rengiami jų įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimų datą skelbtų prezidentas. Pasak A. Palionio, kadangi seniÅ«nai taptų valstybės politikais, gyventojai jiems išreikštų pasitikėjimą, reikėtų numatyti ir didesnius įgaliojimus jiems. „ (...) sie­kia­me ne tik tie­sio­gi­nių se­niÅ«­nų rin­ki­mų, bet ir dvie­jų ly­gių sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to. Jei­gu mes pri­tar­si­me tie­sio­gi­niams se­niÅ«­nų rin­ki­mams, tai ki­tais po­Ä¯sta­ty­mi­niais ak­tais ir įsta­ty­mais turė­si­me pa­keis­ti ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­to nu­sta­ty­mo me­to­di­ką, ir pa­ja­mų pa­skirs­ty­mą, ir iš­lai­dų pa­skirs­ty­mą, kai se­niÅ«­nai ben­dra­dar­biaus su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, nes vis tiek ad­mi­nist­ra­ci­ja val­dys vi­sus fi­nan­sus, tik se­niÅ«­nas tu­rės iš­skir­tą da­lį, nau­do­sis to­mis lė­šo­mis su­de­ri­nęs su gy­ven­to­jų pri­ori­te­tais“, – aiškino „socialdarbietis“. Projektu numatoma pirmuosius seniÅ«nų rinkimus surengti jau kitąmet su Seimo rinkimais. „Pa­vo­jin­gas ir grės­min­gas pro­jek­tas, smar­kiai di­di­nan­tis ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­das ir ne­su­ku­rian­tis pri­dė­ti­nės ver­tės. La­bai skir­tin­gos se­niÅ«­ni­jos, pa­vyz­džiui, Vil­niu­je ir kai­miš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je. Kai­miš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je gal­bÅ«t žmo­nės ži­no sa­vo se­niÅ«­ną. Vil­niu­je dau­ge­lis ne­Å¾i­no“, – projektą įvertino konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis atkreipė dėmesį, kad ir seniÅ«nijų dydžiai labai skiriasi. Kitas konservatorius Edmundas Pupinis siÅ«lė šÄ¯ projektą dėti į stalčių. „Mes ne­ga­li­me pa­sta­ty­ti vi­sos se­niÅ«­ni­jų sis­te­mos į ne­pa­to­gią pa­dė­tį, siÅ«­lau pa­dė­ti ši­tą įsta­ty­mą į stal­Äių ir ban­dy­ti tar­tis tarp po­li­ti­nių jė­gų, kas bus tas se­niÅ«­nas, kiek mes ga­lė­si­me skir­ti re­sursų, o ne pa­da­ry­ti iš to pa­juo­kos šal­ti­nio. Aš ma­nau, tai at­sa­kin­gas dar­bas ir ma­nau, kad tu­rė­tu­me nag­ri­nė­ti tą klau­si­mą iš es­mės, o ne šiaip tik dėl rin­ki­mų“, – sakė jis. Seimui pateiktam SeniÅ«nų rinkimų įstatymui nepritaria ir Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija. „Taip, kaip dabar pateikta, kai neaišku, koks (savivaldos – BNS) modelis, seniÅ«nijų santykis su meru, savivaldybe, kokius įgalinimus turėtų seniÅ«nas, mÅ«sų nuomone, tai yra skubotas žingsnis“ – BNS sakė asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas. Jo teigimu, rinkimų įstatymą reikėtų priiminėti tik sutarus dėl savivaldos modelio, numatant ir tiesiogiai rinktų seniÅ«nų funkcijas, įgaliojimus, atskaitomybę, biudžetą. „Dabar seniÅ«nas yra vykdomoji valdžia, kaip skyrių vedėjai savivaldybėse, jie vykdo atitinkamas funkcijas. Kaip galime rinkti vykdomąją valdžią?“ – teigė K. Vilkauskas. „Aišku, yra noras turėti daugiau demokratijos, kad žmonės tiesiogiai rinktų, bet žmonės gali nusivilti, jeigu išrinks be įgalinimų, be aiškių pozicijų, ką tas seniÅ«nas veiks“, – pridÅ«rė jis. Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos duomenimis, 55 savivaldybėse yra 545 seniÅ«nijos. Pasak K. Vilkausko, kyla klausimas ir dėl tų penkių savivaldybių, kur nėra įkurtų seniÅ«nijų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad po savivaldos rinkimų turi bÅ«ti organizuojami tiesioginiai seniÅ«naičių rinkimai. „Tai gali įnešti destrukciją į mÅ«sų savivaldos sistemą“, – projektą apibendrino SeniÅ«nų asociacijos vadovas. BNS http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1057 Seimo VVS komitetui Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui                               2019-06-10 Nr.435     DĖL vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo Ä®STATYMO Nr. XIIIP-3240  IR SENIŪNIJŲ VIETOS SAVIVALDOJE               Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-3240 projektas nesudaro motyvacijos savivaldybės administracijos filialo vadovui, valstybės tarnybos karjeros tarnautojui - seniÅ«nui siekti karjeros. SeniÅ«nas keturis metus gavęs metinius veiklos įvertinimus labai gerai, penktais metais jo metinę veiklą įvertinus gerai netenka galimybės bÅ«ti paskirtam antrai kadencijai be konkurso.             Be to, nors ir paskutinis veiklos vertinimas  bÅ«tų labai gerai, seniÅ«nas kitai kadencijai gali bÅ«ti ir neskiriamas, nes įstatymo projekte teiginys „gali bÅ«ti skiriamas antrai kadencijai be konkurso“ yra dviprasmiškas.             Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija pritaria Seimo nario Edmundo Pupinio pateiktiems XIIIP-3240  Ä¯statymo projekto pasiÅ«lymams.             SeniÅ«nijų ir seniÅ«nų veikla savivaldybėse yra skirtinga. Savivaldybėse seniÅ«nijų nuostatuose nurašytos vietos savivaldos įstatyme nurodytos funkcijos,  „dalyvauja“, „organizuoja“ savivaldybėse suprantamos skirtingai, dažniausiai seniÅ«nijos negali vykdyti, nes savivaldybių administracijos seniÅ«nijoms neperduoda teisės priimti sprendimus, juos įgyvendinti ir naudoti jiems skiriamus finansinius ir materialinius išteklius ar jų neskiria.             Manome, kad Seimo nariai  Petras Čimbaras ir Andrius Palionis  įregistravo Seime Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533  straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos seniÅ«nų rinkimų įstatymų projektus XIIIP-3374; XIIIP-3375; XIIIP-3376, atsižvelgdami į savo rinkiminių apygardų savivaldybių seniÅ«nų veiklą. Minėtose savivaldybėse seniÅ«nams nesuteikta diskrecija veikti. Šiose savivaldybėse išrinkti  seniÅ«nai veiklos nepagerintų. Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų  asociacija  mano kad SeniÅ«nija yra ta vieta, per kurią realiai reiškiasi vietos demokratija, vietos gyventojai įvairiomis tiesioginės demokratijos formomis įsilieja į vietos reikalų sprendimą, vieta kur vyksta vietos gyventojų ir vietos valdžios atstovų komunikavimas. SeniÅ«nija   rÅ«pinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, bendrijai ar piliečiui, suteikiant teisę jiems patiems priimti sprendimus.  O seniÅ«nas: organizuoja bendruomenės savivaldą, atlieka ne tik administracinį vietovės valdymą, bet turi platesnių ir svarbesnių  vietovių pokyčių valdymo funkcijų: seniÅ«nas nustato kryptį, numato tikslą ir atlieka katalizatoriaus vaidmenį, kad bendruomenė galėtų pati, atsižvelgdama į savo realius poreikius ir išteklius, atlikti ir vykdytojo vaidmenį. Tai sudarytų sąlygas prisidėti vykdant Vyriausybės programą: Didinti valstybės tarnautojų veiklos efektyvumą. Suteikti galimybę įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, piliečiams daugiau dalyvauti priimant sprendimus vietos lygmeniu. Išsaugoti gyvybingą kaimą, tvarias bendruomenes; turiningą kaimo kultÅ«rinį gyvenimą ir socialinę infrastruktÅ«rą; o nevyriausybinėms organizacijoms tapti viešÅ³jų paslaugų teikimo partnerėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta vidinė savivaldybių decentralizacijos koncepcija dalinai įgyvendinta tik Kėdainių, Kelmės, Pasvalio, Radviliškio, Skuodo, Tauragės, Telšių, Šilalės, Šakių  savivaldybėse. Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų  asociacija siÅ«lo įstatymu numatyti prievolę visoms savivaldybėms įgyvendinti vidinę savivaldybės decentralizaciją įtvirtinant vertikaliąją savivaldos dekoncentraciją.   Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų  asociacijos prezidentas                       Kęstutis Vilkauskas http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1056 ŽMOGAUS TEISIŲ ATSTOVAVIMO GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS“. Visus nevyriausybinių organizacijų atstovus maloniai kviečiame į mokymus „ŽMOGAUS TEISIŲ ATSTOVAVIMO GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS“. Prašome šÄ¯ kvietimą persiųsti savo organizacijos kolegoms, kuriems gali bÅ«ti aktuali mokymų tema.  Lektorius – teisininkas dr. Vygantas Malinauskas DATA: Birželio 8 d. 10-18 val. VIETA: "Domus Maria" namų susitikimų salėje (Aušros Vartų g. 12, Vilniuje) MOKYMŲ TIKSLAS - suteikti teorines ir praktines žinias, kurios padėtų NVO atstovams veiksmingiau ginti pamatines žmogaus ir bendruomenės teises. MOKYMŲ TEMOS: - Žmogaus teisių kilmė – iš prigimties ar iš politinio susitarimo? - Kada svarbus interesas pavirsta teise? - Teisės ir laisvės – dvi svarstyklių pusės. - Ar individo teisės visada svarbesnės už bendrąjį gėrį? - Žmogaus teisių konfliktai – kaip juos galima išspręsti? - Probleminės žmogaus teisių sritys: abortas, eutanazija, pagalbinis apvaisinimas, tos pačios lyties santuoka (partnerystė), sąžinė, žodžio laisvė ir neapykantos kurstymas, šeimos ir tėvų teisės. - Žmogaus teisių gynimas valstybinėse institucijose. - Žmogaus teisių gynimas Europos žmogaus teisių teisme. - Strateginis bylinėjimas. Mokymų metu dalyviai bus vaišinami pietumis, kava ir užkandžiais. Mokymai yra nemokami. Prašome REGISTRUOTIS iki birželio 2 d. el. paštu info@laisvavisuomene.lt. Dėl riboto dalyvių skaičiaus prašome registruotis atsakingai, o užsiregistravusius – bÅ«tinai dalyvauti. Labai Jums ačiÅ« už supratimą. Mokymai vykdomi, įgyvendinant SADM finansuojamą NVO institucinio stiprinimo projektą “AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2019”     Pagarbiai   Laisvos visuomenės instituto komanda   http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1055 LSSA atstovų Šiaulių apskrities savivaldybėse sueiga Radviliškio savivaldybės Šeduvos miesto seniÅ«nijoje vyko Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos atstovų  Šiaulių apskrities savivaldybėse sueiga. Sueigoje dalyvavo ir LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas ir direktorius Petras Gestautas. Sueigos dalyviai aptarė siÅ«lymus vietos savivaldos įstatymo tobulinimui, kalbėjo apie galimybę surengti neeilinį LSSA atstovų suvažiavimą. Dalyvia susipažino su Šeduvos seniÅ«nijos veikla, tvarkinga teritorija. http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1054 Su Motinos diena http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1053 KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS 2020 LIETUVOS MAŽOSIOMS KULTŪROS SOSTINĖMS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS 2020 LIETUVOS MAŽOSIOMS KULTŪROS SOSTINĖMS   Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, kartu su partneriais LR kultÅ«ros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija skelbia konkursą kaimiškosioms bendruomenėms teikti kandidatus 2020 metų Lietuvos Mažųjų kultÅ«ros sostinių konkursui.  Lietuvos mažosiomis kultÅ«ros sostinėmis gali tapti  konkurso bÅ«du išrinktos Lietuvos miestelių ar kaimų bendruomenės. Konkurso metu kiekvienoje Lietuvos apskrityje kasmet išrenkama ir viešai paskelbiama viena mažoji kultÅ«ros sostinė. Lietuvos mažųjų kultÅ«ros sostinių idėja gimė 2014 m., pirmąja Lietuvos mažąja kultÅ«ros sostine tapo Naisių bendruomenė (Šiaulių r.). Penkmečio mažųjų kultÅ«ros sostinių patirtis liudija, šio vardo suteikimas skatina Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių kultÅ«rinį pagyvėjimą, regiono kultÅ«rinę plėtrą, stiprina partnerystę bendruomenėje. Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių kultÅ«rinį aktyvumą ir kÅ«rybingumą, įtraukti į kultÅ«ros procesus visą bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą,  plėtoti kultÅ«rą ir meną, kÅ«rybines iniciatyvas, partnerystę bei kultÅ«ros paslaugų prieinamumą.   Paraiškos priimamos paštu adresu: S. Nėries g. 3, Ežerėlis LT-53390, Kauno r.  ir el. paštu lkbsajunga@gmail.com iki 2019 m. gegužės 31  d. (imtinai)   Papildoma informacija: LKBS atsakingas asmuo Jolanta Marija Malinauskaitė tel. +370 620 66223, el.p. ezereliojsuc@gmail.com   PATVIRTINTA Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos 2018 m. balandžio 16 d. visuotinio susirinkimo sprendimu. KONKURSO „LIETUVOS MAŽOJI KULTŪROS SOSTINĖ“ NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Konkurso „Lietuvos mažoji kultÅ«ros sostinė “ (toliau – konkursas) nuostatai reglamentuoja konkurso tikslą, paraiškų pateikimo tvarką ir sąlygas, vertinimo kriterijus, paraiškų svarstymo tvarką. 2. Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos kaimo gyventojų kultÅ«rinį aktyvumą ir kÅ«rybingumą, plėtoti kultÅ«rą ir meną regionuose, bendruomenių kÅ«rybines iniciatyvas bei kultÅ«ros paslaugų prieinamumą. Lietuvos mažąja kultÅ«ros sostine gali tapti konkurso bÅ«du išrinkta bet kuri Lietuvos kaimiškoji bendruomenė, pakartotinai mažąja kultÅ«ros sostine bendruomenė gali tapti ne anksčiau kaip po septynerių metų. 3. Konkursą kasmet organizuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga (toliau – LKBS). Konkurso partneriai – Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija. 4. Konkurso metu kiekvienoje Lietuvos apskrityje kasmet išrenkama ir viešai paskelbiama viena mažoji kultÅ«ros sostinė. II SKYRIUS KONKURSO ORGANIZAVIMO, PARAIŠKŲ PATEIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS 5. Konkurse gali dalyvauti visos Lietuvos kaimo bendruomeninės organizacijos (toliau – paraiškų teikėjai), teikdamos šiuose nuostatuose nustatytos formos paraišką. 6. Konkursas skelbiamas LKBS interneto svetainėje www.lkbs.lt. bei konkurso partnerių – Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos svetainėse. 7. Konkurso skelbime nurodoma: 7.1. konkurso organizatoriaus pavadinimas, el. pašto adresas, atsakingo atstovo vardas, pavardė, kontaktai; 7.2. paraiškų priėmimo laikas; 7.3. paraiškų pateikimo bÅ«das; 7.4. konkurso nuostatai, paraiškos forma; 7.5. kita konkurso organizatoriams reikalinga informacija. 8. Paraiškos teikiamos paštu ir elektroniniu paštu lkbsajunga@gmail.com. 8.1. paraiškos pateikimo data paštu laikoma pašto spaude pažymėta siuntimo data; 8.2. paraiškos pateikimo data elektroniniu paštu laikoma laiško išsiuntimo data. 2 9. Kartu su paraiška pateikiami dokumentai, įrodantys paraiškos teikėjo patirtį, pateikiant panašių įgyvendintų projektų sąrašÄ…. 10. Paraiškos nesvarstomos, jei jos užpildytos netvarkingai, pateiktos pasibaigus LKBS nustatytam paraiškų priėmimo laikui taip pat jeigu pateikti ne visi bÅ«tini dokumentai. III SKYRIUS PARAIŠKŲ SVARSTYMO TVARKA 11. Paraiškas svarsto LKBS tarybos patvirtinta vertinimo komisija (toliau – komisija), susidedanti iš 7 asmenų, atstovaujančių LKBS ir konkurso partnerius. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisijos sprendimai priimami balsuojant ir įforminami protokolu. 12. Komisijos darbui vadovauja iš komisijos narių išrinktas komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas narys. 13. Komisijos narys neturi teisės balsuoti dėl konkurso dalyvių atrankos, jeigu jis: 13.1. išrinktas į bendruomenės, dalyvaujančios konkurse, valdymo organus; 13.2. yra paraiškos teikėjų kÅ«rybinės grupės narys; 13.3. galimas kitoks viešÅ³jų ir privačių interesų konfliktas. 14. Jeigu komisijos narys prieš paraiškų svarstymą nepraneša apie privačių ir viešÅ³ interesų konfliktą bei nenusišalina nuo paraiškų svarstymo, jo balsavimas anuliuojamas. 15. Vertinimo komisijos sprendimai yra teisėti, kai komisijos posėdyje dalyvauja ne mažiau pusė komisijos narių. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Posėdyje negalintis dalyvauti komisijos narys iki posėdžio pradžios gali raštu pateikti nuomonę posėdžio darbotvarkėje numatytais klausimais. 17. Komisijos sekretoriumi skiriamas LKBS atstovas, kuris neturi balso teisės. 18. Komisijos sekretorius: 18.1. priima, registruoja gautas paraiškas ir teikia komisijai informaciją; 18.2. organizuoja komisijos posėdžius paraiškoms svarstyti, protokoluoja juos; 18.3. viešai skelbia informaciją apie konkurso rezultatus. 19. Pasibaigus konkurso paraiškų pateikimo laikui, vertinimo komisija paraiškas įvertina ne vėliau, kaip per du mėnesius. IV SKYRIUS PARAIŠKŲ VERTINIMO KRITERIJAI 19. Paraiškos vertinamos vadovaujantis šiais kriterijais: 19.1. projekto aktualumas; 19.2. projekto kokybė; 19.3. projekto veiklų ir žmogiškųjų išteklių pagrįstumas. 20. Vertinant paraiškas, prioritetai teikiami: 3 20.1. paraiškoms, skatinančioms įvairių meno ir kultÅ«ros veiklų vystymąsi; 20.2. paraiškoms, įtvirtinantiems vietos tapatybę ir įvaizdį; 20.3. paraiškoms, kurios tęsia kaimo vietovės ir regiono kultÅ«rines tradicijas bei įgyvendina naujas tradicijos įgyvendinimo veiklos formas; 20.4. paraiškoms, įtraukiantiems į aktyvią kultÅ«rinę veiklą įvairias gyventojų grupes; 20.5. projektams, stiprinantiems partnerystės tinklaveiką bendruomenėje. V SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS Konkurso rezultatai skelbiami LKBS bei konkurso partnerių interneto svetainėse.   LIETUVOS KAIMO BENDRUOMENIŲ SĄJUNGOS ORGANIZUOJAMO KONKURSO  „LIETUVOS MAŽOJI KULTŪROS SOSTINĖ 2020“ ATRANKOS   PARAIŠKA   INFORMACIJA APIE PROJEKTO VYKDYTOJĄ     Paraiškos  teikėjas (Bendruomeninės organizacijos (toliau - BO) pavadinimas)     BO įgalioto koordinuojančio asmens vardas, pavardė, pareigos, mob. tel., el. paštas     BO teisinė forma ir kodas, vadovo vardas, pavardė, mob. tel., el. paštas     Buveinės adresas (su pašto indeksu)     Telefonas     El. paštas         INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ   Projekto pavadinimas Trumpas projekto aprašymas, kuriame turi bÅ«ti nurodyta:   1. Projekto tikslai ir uždaviniai (ko siekiama įgyvendinant projektą?)   2. Projekto veiklos (kas bus daroma, kokios gyventojų grupės bus įtraukiamos į kultÅ«ros veiklą?)   3. Kaip projektas prisidės prie kaimo tapatybės / įvaizdžio kÅ«rimo?   4. Projekto partneriai ir jų veikla, atsakomybės įgyvendinant projektą?   5. Planuojamos projekto viešinimo priemonės                                   III. PRIDEDAMI DOKUMENTAI   Projekto vykdytojo patirtį kultÅ«ros ir meno projektų organizavime patvirtinantys dokumentai: 1.1. projekto vykdytojo veiklos aprašymas, .............. lapai; panašių įgyvendintų projektų sąrašas, ................ lapai; 2.   Savivaldybės, seniÅ«nijos rekomendacijos ........... lapai. 3.   Kita su projektu susijusi medžiaga, projekto vizualizacija (nebÅ«tina), ............... lapai, vnt.                   Tvirtiname, kad paraiškoje pateikta informacija yra tiksli ir teisinga.    Projekto koordinatorius                  _______________________        ______________________                                                                       Parašas                                   Vardas ir pavardė     Bendruomeninės organizacijos vadovas     ________________            ________________________                                                                       Parašas                                   Vardas ir pavardė                                      A.V. http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1052 Neterškime gamtos Prisijunk prie balandžio mėnesio iššÅ«kio,- 30 dienų be vienkartinių indų Jau nuo balandžio 1 dienos, Asociacija Litdea ir Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija, kviečia jungti prie iššÅ«kio - 30  dienų be vienkartinių indų!    (Facebook: #trashtag, #30dienųiššÅ«kis) *Akcijos metu kviečiame į kavines atsinešti savo daugkartinį puodelį ar į prekybos centrus  savo maišelį ir tokiu bÅ«du kurti atsakingesnio vartojimo kultÅ«rą *Taip pat džiaugiantis pirmomis šiltomis dienomis bei iškylaujant gamtoje, pabandyti įsidėti taras, kurias vėliau galima išsiplauti ir naudoti dar kartą. *Gamta tikrai mums padėkos ateityje, jei eidami pasivaikšÄioti balandžio mėnesio kiekvieną dieną pakeltume bent po vieną šiukšlę. Kodėl,- Remdamiesi "vystymosi" paradigma gyvename beveik du kartu greičiau nei gamta gali atsistatyti. 2018 metais jau rugpjūčio 2 dieną buvome išnaudoję Žemės išteklius, kurie gali atsikurti ir likusią metų dalį gyvenome mÅ«sų vaikų ir ateities kartų sąskaita. „Ellen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad jo bus daugiau nei žuvų. Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. Ekonomikai tai atneša iki 120 mlrd. dolerių žalą. 40 proc. plastiko atgula į žemę, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių. Galiausiai tai grįžta žmogui,- jau randama mikroplastiko žuvyje, kuri yra mÅ«sų mitybos grandinėse:( Žiniasklaidoje jau mirga nuotraukos su negyvais vėžliais, žuvimis, banginiais, kurių skrandyje randama  net 20-40 kg. plastiko atliekų!!! (zr. https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2019/04/01/news/sardinijoje-aptikto-nugaususio-banginio-pilve-vienas-uz-kita-baisesni-radiniai-9802460/ ) Nuo 1964 m. plastiko gamyba padidėjo 20 kartų, dabar ji siekia 343 mln. tonų per metus. Iki 2050 m. plastiko bus pagaminama dar keturis kartus daugiau. Skauda dėl šios situacijos. Jausmas, kad naikiname ne tik kas aplinkui, bet ir save. Todėl LITDEA bendruomenė kviečia veikti jau šiandien!!! Šiandien ir dar bent kelias savaites pabandyti savo elgesiu liudyti, kad galime gyventi be vienkartinių pakuočių, kavos vienkartiniuose puodeliuose, be papildomo maišelio parduotuvėje.... Akcijos koordinatorius: Asociacija Litdea: info@litdea.eu tel.865502233 Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1051 LSSA Valdybos posėdis Kovo 21 d. Kėdainių miesto seniÅ«nijoje vyko LSSA valdybos posėdis. Kėdainių miesto seniÅ«nija buvo pasirinkta neatsitiktinai, šios seniÅ«nijos seniÅ«nas Valentinas Tamulis per savivaldos rinkimus buvo išrinktas Kėdainių rajono savivaldybės meru. Su šia pergale rinkimuose, atvykę kolegos jį ir pasveikino. Valdyba apsvarstė šių metų veiklos planus, pasidalino aktualia informacija apie vykstančius su savivalda susijusius procesus, apsvarstė kitus einamuosius asociacijos klausimus. Gintas Jasiulionis http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1050 Nacionalinio konkurso Trečiadienis, kovo 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Lietuvos šimtmečiui skirto nacionalinio seniÅ«nijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ laimėtojus. Prezidentė globojo šÄ¯ konkursą. Pasak šalies vadovės, valstybės atkÅ«rimo šimtmetis paskatino atsigręžti į seniÅ«nijas, kurios yra arčiausiai žmogaus, geriausiai žino, ko jam reikia. Kartu tai ir proga įdėmiau pasižvalgyti ir pamatyti, kiek seniÅ«nijose vyksta visai Lietuvai reikšmingų dalykų. Šis konkursas dar kartą įrodė, kad negali bÅ«ti užmirštų, nepastebėtų vietovių, nes visur atsiranda tikrų asmenybių – žmonių, kurie imasi atsakomybės už savo bendruomenes. Šalies vadovė ypač džiaugiasi seniÅ«nijomis, kurios sugeba pasirÅ«pinti savo žmonėmis, labiausiai reikalingais dėmesio, o kartais ir pagalbos grįžti į gyvenimą. Sveikindama konkurso nugalėtojus, Prezidentė linkėjo išlikti pilietiškiems, kÅ«rybingiems ir tęsti gražius darbus, nes seniÅ«nijų lygiu vykstantys pokyčiai gražesnę, saugesnę, labiau bendruomenišką padarys visą Lietuvą. Konkursu, kuris organizuotas šimtmečio proga, siekta skatinti seniÅ«nijų aktyvumą, vienyti gyventojus pozityviai veiklai, stiprinti dėmesį socialinėms žmonių reikmėms, motyvuoti vietos savivaldą. Vienas iš vertinimo kriterijų buvo seniÅ«nijos pasirengimas spręsti socialines problemas ir įsitraukimas į kampanijos „Už saugią Lietuvą“ veiklas. Iš daugiau nei pusės tÅ«kstančio Lietuvos seniÅ«nijų paraiškas konkursui pateikė 67, laimėtojomis išrinktos 13 seniÅ«nijų. PrezidentÅ«roje vykusioje ceremonijoje apdovanotos Trakų rajono savivaldybės Aukštadvario seniÅ«nija, Šilutės rajono – Rusnės, Šakių rajono – Lukšių, Biržų rajono – Vabalninko, Joniškio rajono – Kepalių, Raseinių rajono – Betygalos, Kauno miesto – Panemunės, Marijampolės savivaldybės – Liudvinavo, Druskininkų savivaldybės – ViečiÅ«nų, Šakių rajono – GriškabÅ«džio, Lazdijų rajono – Seirijų, Kauno rajono – Zapyškio ir Jurbarko rajono Viešvilės seniÅ«nijos. Prezidentės spaudos tarnyba http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1049 Gera žinoti kad mus girdi ir kad mÅ«sų darbai yra realÅ«s.   2019 m. kovo 15 d. Susisiekimo ministerijoje vyko nuolatinės Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos komisijos posėdis, kuriame dalyvavo viceprezidentas Gintas Jasiulionis. Posėdyje buvo pateikta 2018 m. Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos įgyvendinimo ataskaita, kurią pristatė Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas. Taip pat buvo pristatyta 2019 m. Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos sąmata, bei aptarti kiti klausimai. Džiugu, kad praėjusių metų LSSA iniciatyva buvo sukurta specialioji programa, pagal kurią Savivaldybėms priklausančių žvyrkelių asfaltavimui jau šiais metais yra skirta 10 mln. eurų. Ir dar viena džiugi naujiena tai, kad prie šios iniciatyvos dar šiais metais planuoja prisijungti ir Žemės Å«kio ministerija (šiuo metu šis klausimas yra derinamas su ES institucijomis) ir dar šiais metais planuojama iš Europos Sąjungos skiriamų lėšÅ³ skirti papildomai 10 mln. eurų tų pačių, Savivaldybėms priklausančių žvyrkelių asfaltavimui. Viso, galutiniame rezultate, šiems metams turėtų bÅ«ti skirta 20 mln. eurų. http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1048 Pandėlio seniÅ«no išlydėtuvės: su supamuoju krėslu, meškerimi, fotografijų paroda ir... 60 skundų Kovo 12-oji buvo Pandėlio seniÅ«no Romualdo Varaniaus darbo diena. Devyniolika metų šio krašto žmonių rÅ«pesčiais gyvenęs seniÅ«nas savo pareigas užleido Kazliškio seniÅ«nui Algirdui Kuliui, laimėjusiam konkursą Pandėlio seniÅ«no pareigoms užimti. Tiesa, A. Kulys kol kas bus, kaip pats juokavo, tik laikinai einantis pareigas: nuolatiniu seniÅ«nu jis taps tik baigus tvarkyti su priėmimu į seniÅ«no pareigas susijusią dokumentaciją. Kovo 8-ąją R. Varanius oficialiai atsisveikino su pandėliečiais. Negausiai į paskutinę seniÅ«no ataskaitą susirinkę šio miesto žmonės išlydėdami jį, plojo stovėdami. Kraštas, kurio žmonėmis didžiuojasi R. Varanius Pandėlio seniÅ«nijai vadovavo 19-ka metų. Jis niekada neslėpė, kad Pandėlio krašto žmonės – kitokie. Tam ilgametis seniÅ«nas turi paaiškinimą: Pandėlio krašte niekada nebuvo baudžiavos. Čia buvo taip vadinami laisvieji valstiečiai. O laisvė formavo kitokį charakterį. Čia niekada nebuvo dairomasi, kas ką duos – pandėliečiai visada stengdavosi užsidirbti, pasiekti patys. Derlios šio krašto žemės žemdirbiams dovanojo dosnius derlius, tad čia buvo mažiau nepritekliaus. Todėl šeimos galėjo leisti vaikus mokytis. Tad nenuostabu, kad Pandėlio kraštas mÅ«sų valstybei davė Nepriklausomybės akto signatarą Vladą Mironą, nemažai kitų žymių žmonių. Tad R. Varanius visuomet pabrėždavo, kad didžiuojasi Pandėliu ir pandėliečiais. Ir niekada nepraleisdavo progos pataisyti pašnekovą, jei šis Pandėlį pavadindavo miesteliu. „Pandėlys yra miestas“, – kategoriškai rėždavo seniÅ«nas. „Sudėtingai“ linksmi santykiai su kaimynais Pandėlio seniÅ«nas, žemaitis šyšioniškis R. Varanius garsėja savitu humoro jausmu. Rokiškio krašto žmonėms ilgam įsiminė jų linksmai „konfliktiški“ santykiai su ankstesniuoju Kazliškio seniÅ«nu Vytautu Spalgenu. Mat R. Varanius kaimyninės seniÅ«nijos ir miestelio pavadinimą buvo sulietuvinęs. „Reikia sakyti lietuviškai: ne Kazliškis, o  Ožiškis“, – vis oriai, pro Å«są šypsodamasis pajuokaudavo jis. Iš tiesų gi kaimynai, nepaisant linksmo R. Varaniaus „pašpilkavimo“, visada sutardavo draugiškai. Simboliška, kad R. Varanių poste pakeitė bÅ«tent Kazliškio seniÅ«nas A. Kulys. Šiemet užvertė skundais Paskutinioji seniÅ«no R. Varaniaus ataskaita buvo žemaitiškai konkreti, be pagražinimų ir sentimentų. Tačiau žadėjęs kalbėti trumpai, apie aktualiausias problemas: kelius, medžius, gatvių asfaltavimą ir kitus Å«kio reikalus vis primindavo pareigas perimančiam A. Kuliui: dar ir ten, ir ten reiktų tai tą, tai aną pataisyti, patvarkyti. Plika akimi matyti: seniÅ«nui rÅ«pi ir kasdieniai Pandėlio darbai, ir ateities perspektyvos. ŠykšÄiai seniÅ«nas užsiminė ir apie skaudulį – šiemet dėl jo darbų sulaukta 60 skundų. Kaip pats sako, kai kuriuose teisybės bÅ«ta, tačiau dauguma – iš nieko. Antai, vieną dieną jo tikrinti suvažiavo... net kelių rajonų aplinkosaugininkai. Pasivažinėjo po Pandėlį, patikrino, ir... išvažiavo. Ä® ataskaitą susirinkę žmonės reikalavo paviešinti „etatinių“ nepatenkintųjų pavardes. Tačiau seniÅ«nas R. Varanius atsisakė tą padaryti. Išlydėtuvėms – supamoji kėdė, meškerė  ir fotografijų paroda Pandėlio, Panemunio ir Skapiškio klebonas Albertas Kasperavičius, dovanodamas knygą apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias, seniÅ«nui linkėjo sėkmės ir prasmingų veiklų. Pasikalbėti buvo užsukęs ir ilgametis Panemunio bei Pandėlio parapijų klebonas, dabar kunigaujantis Pabiržėje, Kostas Balsys. Ir kolegos seniÅ«nai, ir Seimo narys Raimundas Martinėlis dėkojo R. Varaniui už sėkmingą ilgametį darbą. Pandėlio kultÅ«ros specialistė, ilgametė bendruomenės vadovė JÅ«ratė Bagužienė, pandėliečių vardu dėkodama R. Varaniui, prisiminė jo devyniolikos metų darbo šviesiausius epizodus. Daugelis jų užfiksuoti fotografijų parodoje, kuri buvo specialiai parengta šiai seniÅ«no ataskaitai. Pandėlio seniÅ«nijos seniÅ«naičiai dovanojo meškerę, suvainiškėnai – supamąjį krėslą. Pastarąjį R. Varanius jau sakėsi išbandęs. O štai meškerė dar tebėra su kaspinu – netoli nuo LailÅ«nų, kuriuose gyvena Varanių šeima, telkšančias Kupiškio marias dar dengia ledas. Rokiškio sirena http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1047 Trys seniÅ«nijų poreikiai: daugiau valdžios, demokratijos ir pinigų Seime jau ne kartą svarstytos Savivaldos įstatymo pataisos dėl seniÅ«nų rinkimų įteisinimo nepralaužia ledų. Šiandien seniÅ«nijos yra savivaldybės administracijos padaliniai, o seniÅ«nai skiriami savivaldybės administracijos direktoriaus valdančiųjų partijų sutarimu. Nors ne kartą vykdytos apklausos rodo, kad gyventojai norėtų renkamų seniÅ«nų, Seimo narys Algis StrelčiÅ«nas, prieš metus pasiÅ«lęs nustatyti seniÅ«nų priėmimo į pareigas konkurso bÅ«du tvarką sudarant teisines sąlygas šiame procese dalyvauti ir gyventojams, sulaukė darnaus kolegų „ne“. „Ä®sivaizduoju, kad partijos norėtų tų tiesioginių rinkimų, bet šiek tiek bijo, nes jie ateityje bÅ«tų konkurencija merams. Tai tik patvirtina, kaip veša praktika į šiuos postus skirti lojalius žmones, kuriems svarbesni partijos nei gyventojų interesai“, – svarstė A. StrelčiÅ«nas. Smulkinti ar stiprinti? Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos prezidentas, Trakų seniÅ«nas Kęstutis Vilkauskas patvirtino, kad rajonuose, kur seniÅ«nijose yra po keliolika etatų, o joms patikėta daug funkcijų ir galimybė savarankiškai valdyti finansus, patenkintos ir bendruomenės, visuomeninės organizacijos, nes jaučia didesnę paramą, ir gyventojai, nes paslaugos teikiamos efektyviau. „Bet taip pažangu ne visur. O teisės aktai valstybėje dažniausiai kuriami pagal blogus pavyzdžius“, – apgailestavo K. Vilkauskas. Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija turi poziciją dėl seniÅ«nų rinkimo – pasak K. Vilkausko, seniÅ«nai, jau susitaikę ir su penkerių metų kadencijos įvedimu, nors tai demotyvuoja gerai dirbančius ir gyventojų palaikomus žmones, nebijotų ir bÅ«ti renkami. Bet tada šalia jų – vykdomosios valdžios – turėtų atsirasti ir atstovaujamoji – prie seniÅ«nijos renkamos tarybos. Lenkijoje veikianti į mÅ«sų seniÅ«nijas panaši struktÅ«ra – gminos (valsčiai) – yra visiškai savarankiška, turi biudžetą, tarybas, burmistrus, valdo žemę ir renka mokesčius – taip atsiranda žemiausios pakopos savivalda. K. Vilkauskas abejoja, ar vertėtų Lietuvoje padaryti naujas mažas 455 savivaldybes: „Gal verčiau stiprinti dabartinių seniÅ«nijų savarankiškumą, kartu efektyviau įtraukiant žmones?..“ A. StrelčiÅ«nas pabrėžė, kad dviejų pakopų sprendimas yra ir brangesnis: „Bet gal reikės ir tai pasiÅ«lyti. O jei nepraeis – bus laikas įvardyti, kad jie viena šneka, o kita daro.“ Parlamentaras mini ir kitą aplinkybę – seniÅ«nijų steigimas kol kas nė nėra privalomas, tai numatanti pataisa Seimo komitetuose turėtų bÅ«ti svarstoma pavasarį, o tokiai savivaldos decentralizacijai vis dar nepasirengę Panevėžys, Klaipėda, Neringa. Miestuose ir kaimuose – skirtingos funkcijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete kol kas kalbama apie seniÅ«nijų galių stiprinimą. SeniÅ«nų asociacijos prezidento nuomone, tai pasiekti leistų trys esminės korekcijos: vidinė savivaldybių decentralizacija, tikslus miesto ir kaimo seniÅ«nijų funkcijų išdėstymas bei atskyrimas ir ilgalaikė savivaldos strategija. Anot K. Vilkausko, planuojant vidinę savivaldybių decentralizaciją reikia laikytis subsidiarumo principo ir, pavyzdžiui, nustatyti, kad kiekvienoje savivaldybėje ne mažiau kaip 10 proc. biudžeto tektų seniÅ«nijų reikalams. Ir tos lėšos pirmiausia bÅ«tų ne seniÅ«nijos administraciniam aparatui išlaikyti, o bendruomenės interesams tenkinti. Dabar norma yra seniÅ«nijų reikalams skirti nuo 0,2 iki 14 proc. Ten, kur dalis didesnė, rezultatai, kaip patikino K. Vilkauskas, visai kitokie: „Jos turi didesnes galimybes mąstyti strategiškai, prisitraukti investuotojų, dirbti su didesniais projektais. Svarbus ir kasdienis aplinkos tvarkymas, paslaugų teikimas arba jų kontrolė kartu su žmonėmis – pabrėžiu, kartu su žmonėmis. Nes kai neturi ką paskirstyti, nepritrauki ir žmonių. Kai gyventojai negali nei pareikšti nuomonės, nei priimti sprendimų, tai ir išvažiuoja svetur – jaustis reikalingiems yra labai didelė vertybė šiais laikais.“ Galvojant apie nedidelių kaimiškųjų ir kelias dešimtis tÅ«kstančių gyventojų turinčių miesto seniÅ«nijų veiklą, svarbu numatyti konkrečiam rajonui aktualias funkcijas – kad jos atlieptų žmonių lÅ«kesčius. „Kaimų seniÅ«nijos turi kitokias užduotis nei miestų. Pirmosios daugiau susijusios su bendruomeninėmis organizacijomis ir gyvenimo kokybės gerinimu. Čia seniÅ«nas yra tikrasis bendruomenės telkėjas, investicijų planuotojas, tikras Å«kininkas. Tad funkcijos turėtų bÅ«ti suplanuotos pagal gyventojų skaičių, teritorijos plotą, ir tam skirta pinigų. O ne tiesiog numesta funkcija be išteklių“, – pabrėžė K. Vilkauskas. „Gera valdžia – maža valdžia“ Vilniaus mieste yra 21 seniÅ«nija, kuriose dirba iš viso 69 žmonės: šešiose po keturis (su seniÅ«nu), likusiose – po tris. Pagrindinės trys veiklos kryptys: teritorijos priežiÅ«ra, gyventojų aptarnavimas (gyvenamosios vietos deklaravimas ir pažymos, prašymai, skundai) ir bendruomeninės veiklos organizavimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pripažįsta, kad stiprėjančios bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos daro didelę įtaką savivaldai veikdamos seniÅ«nijų teritorijose. Kai kuriose seniÅ«nijose bendruomenės lyderis stipresnis nei seniÅ«nas, bendruomeninės organizacijos veikla dinamiškesnė ir tikslingesnė nei seniÅ«nijos. Todėl iššÅ«kiu tampa bendruomenių ir seniÅ«nijos sinergija, jos tikslas – sudaryti galimybes aktyviems nariams kuo labiau įsitraukti į bendrus sprendimus. SeniÅ«nijų veiklai kasmet Vilniaus miesto savivaldybės biudžete skiriama ne mažiau kaip 1 proc. lėšÅ³. 2018 m. tai buvo 723,4 tÅ«kst. eurų. Iš jų 60,9 tÅ«kst. eurų – kultÅ«rinės veiklos plėtrai (nedideliems renginiams), likę 662,5 tÅ«kst. – smulkiems seniÅ«nijų teritorijos priežiÅ«ros ir atnaujinimo darbams (lėšos seniÅ«nijoms paskirstomos atsižvelgiant į teritorijos dydį, gyventojų skaičių, viešÅ³jų erdvių plotą). P. Poderskis patenkintas savo įvestomis permainomis – 2018-aisiais Vilniui dešimčia kartų padidinus seniÅ«nijoms skirtą aplinkos tvarkymo biudžetą, jos galėjo padaryti daug smulkių darbų. Sostinės administracijos vadovas tvirtina labai palaikantis decentralizuoto valdymo idėją – „gera valdžia yra maža valdžia“. Tad toks seniÅ«nijų įveiklinimo modelis bus išlaikytas ir šiemet, o apie pertvarkas galvojama ir toliau. „Man atrodytų idealu pertvarkyti savivaldybę taip, kad atsirastų dveji rÅ«mai. Vilnius jau priaugo turėti renkamus tarybos narius ir seniÅ«nus. O seniÅ«nijų turi bÅ«ti daugiau ir jos turi bÅ«ti proporcingo dydžio, kad seniÅ«nai galėtų smarkiau administruoti Å«kį savo teritorijose, turėtų specialistų, priežiÅ«ros, pirkimo ir projektų vadovų, – aiškino P. Poderskis. – Tada reikėtų rinkti mažiau tarybos narių ir jiems visiems mokėti kaip vicemerams, kad daugiau dirbtų. Nes dabar Kazlų RÅ«da turi 21 tarybos narį, Vilnius – 51, o kai kyla klausimas, kas taryboje atstovauja Žvėryno gyventojų interesams, paaiškėja, kad niekas...“   Rusnė Marčėnaitė   http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1046 Idėjas paversti kÅ«nu – vietos lyderių ir visos bendruomenės darbas Beveik tris dešimtmečius gyvename demokratinėje valstybėje. Prieš penkerius metus buvo pakeisti įstatymai ir suteikta teisė tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybų narius, bet ir miestų bei rajonų merus. Pirmieji tiesioginiai mero rinkimai 2015 m. buvo tarsi brandos testas visuomenei. Deja, mÅ«sų bendruomenė galimybe išreikšti savo valią pasinaudojo labai pasyviai – pirmajame ture dalyvavo 47,17 proc., antrajame – 38,73 proc. rinkėjų. Toks abejingumas aiškinamas tuo, kad dar nesuprantame, jog dalyvaudami savivaldos rinkimuose piliečiai patys priima savo rajono ar miesto ateitį lemiančius sprendimus. Nors 80 proc. problemų sprendžiama savivaldybėse, gyventojai labai pasyviai dalyvauja tvarkant vietos reikalus, nes daugelis nežino savo, kaip vietos gyventojo, teisių, o vietos valdžia neskuba skatinti žmonių įsitraukti į savivaldos veiklą. Viešojoje erdvėje vyksta daug diskusijų apie prezidento ir parlamento rinkimus, o savivalda palikta podukros vietoje. Politinėms partijoms savivalda įdomi tik kaip turnyro lentelė, kuria jie gali pasidemonstruoti, kiek mero postų ir tarybos narių vietų „paėmė“. Nekalbama su visuomene apie tai, kad kiekvieno pareiga yra dalyvauti valstybės valdyme, kuris prasideda nuo žemiausios pakopos – savivaldos. Kol kas labai gležnas ir supratimas, kad aktyviai reikšdami savo nuomonę piliečiai turi daugiau galimybių išspręsti savo problemas ir pagerinti savo pačių gyvenimo kokybę, o įsitraukę į savivaldos procesus garantuotų skaidresnius sprendimų priėmimus. Daug važinėdamas po regionus kalbuosi su žmonėmis: ką jie galvoja apie savivaldos rinkimus, kaip jie renkasi mero, už kurį ketina balsuoti, kandidatÅ«rą. Dažniausiai girdžiu tuos pačius atsakymus: „patinka-nepatinka“, „nežinau“, „o ir koks skirtumas – visi jie vienodi“. Akivaizdu, kad žmonės pavargo nuo aptakių pažadų, nes tradiciškai yra prisistatoma nieko nesakančiais gražiais šÅ«kiais ir vizijomis, bet nekalbama apie konkrečių problemų sprendimo bÅ«dus. Beje, ir pačių bendruomenių lÅ«kesčiai nėra konkretÅ«s. Periferijoje vis dar laukia ateinančių stebukladarių, kurių investicijos išspręs visas problemas: dings nedarbas, pakils atlyginimai, atsiras naujų darbo vietų, miestas taps traukos centru išvažiavusiems. Bet joks pranašas, atėjęs į rajoną ar miestą, jų problemų neišspręs. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors atvažiavęs „iš šono“ galėtų tiksliai nurodyti judėjimo kryptį. Daug kas yra pačių žmonių rankose. Aš įsitikinęs, kad kiekviename mieste yra žmonių, kurie gali sukurti ir padaryti daugiau, nei daroma dabar. Rajonuose matome nemažai žmonių, gebančių tvarkytis savo Å«kiuose, bet bendruomenės lygmeniu, kur turi koncentruotis visa judėjimo jėga, procesai dar yra brendimo stadijoje. Tikiu, kad rajoną pakelti ir parodyti ateitį gali tik tikrieji rajono lyderiai, kurių yra kiekviename rajone. Jau turime rajonų ir miestų, kuriuos galime pristatyti kaip sėkmės istorijas, nes jie sugebėjo per pastaruosius 4 metus su savo tikslingai ir energingai veikiančiais lyderiais procesus pastatyti ant teisingų bėgių ir leisti jiems judėti pirmyn. Nėra paslapties – tai daro lyderiai, kurie mato toliau už horizonto ir nebijo priimti sprendimų. Lyderiai, kurie geba pamatyti savo ir savo bendruomenės stipriąsias ir silpnąsias puses bei savo energija užkuria žmones veikti kartu. Labai svarbu pagalvoti, ar žmogus, už kurį ketinama balsuoti, gebės užtikrinti pačios savivaldos institucijų efektyvią veiklą, suburti aplink save profesionalus ir jiems suformuluoti tikslus, kuriuos bÅ«tina pasiekti. Kalbėdami apie rajono ar miesto ateitį neturime pamiršti vietinės valdžios kompetencijų ir gebėjimų stiprinimo klausimų. Miesto ateitis stipriai priklauso nuo to, ar savivalda geba efektyviai dirbti, o tai viena iš privalomųjų sąlygų miestui klestėti. Gebėjimas išnaudoti technologinius pokyčius, kurie siÅ«lo labai daug naujų IT sprendimų, ir juos taikyti savo darbe, kad savivalda priimtų greitus ir kompetentingus sprendimus. Technologijos dabar yra proveržio galimybė kiekvienam miestui ir rajonui. Skaitmenizuoti paslaugas yra vienas iš svarbiausių dalykų, nes tai užtikrina efektyvų veikimą ir kokybę. Kai kalbame apie bÅ«tinas sąlygas regionų klestėjimui, visada minime verslo paslaugų ir infrastruktÅ«ros gerinimą – dėmesys šiems klausimams turi bÅ«ti nuolatinis. Dabar tradiciškai didelį dėmesį skiriame užsienio investicijoms, bet pamirštame vietinį verslą, o juk labiausiai už savo regioną serga tie, kurie čia gimę ir užaugę, kurie čia augina savo įmones, turi glaudų ryšÄ¯ su žmonėmis. Dėmesys lietuvių įmonėms rezultatą gali duoti kur kas greičiau. Svarbu nepamiršti, kad jokie pokyčiai nevyksta be verslo, švietimo ir savivaldos bendradarbiavimo. Jeigu norime išlaikyti tempą ir lyderiauti, bÅ«tina žengti koja kojon su pokyčiais, o tai įmanoma tik turint efektyviai veikiančią žmonių perkvalifikavimo ir kompetencijų atnaujinimo sistemą, rajono ar miesto interesus atliepiantį švietimo įstaigų tinklą. Akivaizdu, kad dabartinių technologinių pokyčių eroje visi turime keistis, matyti, kas vyksta aplink mus ir pasaulyje, priimti pokyčius, prisitaikyti prie jų, o ne kovoti su jais. Lyderiai turi paaiškinti žmonėms pokyčių svarbą taip, kad žmonės suvoktų, kodėl reikia keistis ir kodėl negalima tiesiog sėdėti ir laukti, kol kažkas jais pasirÅ«pins. Atliepimas pokyčiams ir vietos lyderių gebėjimas pritraukti veiklių ir kÅ«rybingų žmonių gali duoti neįtikėtinų rezultatų. Šiandien žmonės juda ten, kur yra sąlygos veikti, kur sukurta kÅ«rybinga aplinka. Svarbiausia yra aplinka ir sąlygos veikti, o ne geografinė nuoroda, nes šiandieninės komunikacijos leidžia gyvenant bei dirbant kad ir atokiausiame Lietuvos kampelyje siÅ«lyti savo produktus ir paslaugas visam globaliam pasauliui. Žmonių, turinčių idėjų, yra, tik reikia sukurti ekosistemą jiems pritraukti. Dažnai mes pamirštame, kad po stovinčiu akmeniu vanduo neteka. Kad vienas ar kitas rajonas ar miestas pasidarytų kažkam įdomus – visų pirma vietos lyderių ir ten gyvenančių žmonių rÅ«pestis. Turime suprasti, kad niekas neatvažiuos, nepaklos idėjų ir investicijų po kojomis. Patys lyderiai turi medžioti investuotojus, kÅ«rybingus žmones, įveiklinti vietos bendruomenes. Klausimas, kaip idėjas paversti kÅ«nu, yra visos bendruomenės darbas. Už bendruomenę niekas nenuspręs, ką daryti. Galimybių yra labai daug, tik reikia atsisakyti inertiškumo ir pagaliau žengti keletą pirmų žingsnių – ateiti balsuoti, kritiškai įvertinti iki šiol nuveiktus darbus. Paradoksalu, bet turime ne vieną ir ne du vietos lyderius, kurie savo postuose išbuvo vos ne ketvirtį amžiaus, o rezultatas? Kaip skelbia Vilniaus politikos analizės instituto savivaldybių gerovės indeksas, ilgaamžius merus turinčios savivaldybės užima 20 paskutinių indekso vietų. O kas gali pakeisti šią situaciją? Tik patys gyventojai, atsisakę inertiškumo ir baimės, kad gali bÅ«ti dar blogiau. Visi žinome posakį, kad jeigu svajoji laimėti milijoną, reikia bent jau nusipirkti loterijos bilietą. Taigi, jei nori permainų savo mieste ar rajone, pirmiausia ateik balsuoti, kritiškai įvertink kandidatų pažadus ir galimybes. O svarbiausia – ir po rinkimų neužsidaryk savo kieme. Nėra nieko pavojingesnio už bendruomenės abejingumą ir pasyvumą, nes tai griauna mÅ«sų demokratiją iš vidaus. Juk jeigu į rinkimus ateina mažiau nei pusė rinkėjų, tai reiškia, kad valstybės likimą sprendžia mažuma, o valdžiai sukuriame prielaidas manyti, jog su piliečiais galima nesiskaityti. Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.   http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1045 Su švente Mieli seniÅ«nai ir seniÅ«nijos darbuotojai.Nuoširdžiai sveikinu su Valstybės atkÅ«rimo  diena. Savo kasdieniniais darbais  įprasminame mÅ«sų valstybės ir savo krašto žmonių ateitį. BÅ«kime vieningi,gerbkime vienas kitą ir mylėkime savo tėvynę.   LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1044 SeniÅ«nė Dalia Janulienė konkurso ,,Mano šeimos Kūčios" nugalėtoja. Lietuvos nacionalinis kultÅ«ros centras užbaigė konkursą ,,Mano šeimos Kūčios" ir paskelbė nugalėtojus. Geriausiai ir išmaniausiai Kūčių tradiciją filmuotoje medžiagoje įamžino Rokiškio kaimiškosios seniÅ«nijos seniÅ«nė Dalia Janulienė. Šio kunkurso dalyvei skirtas prizas. Dalios pateikta medžiaga bus panaudota tradicijai pristatyti UNESCO. Sveikiname Dalią ! http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1043 Parlamentinių partijų lyderiai: savivalda atsidÅ«rusi kryžkelėje Regioninė politika – vis dar viena klampiausių viešojo gyvenimo sferų, kurioje murkdosi tiek vietos politikai, tiek centrinė valdžia. Gąsdina ne tik socialiniai ir ekonominiai jų skirtumai, bet ir nemažėjanti vidaus ir tarptautinė emigracija. Apžvalgininkai žeria kritiką už regioninę politiką atsakingoms institucijoms: investicijų pritraukti nepavyksta, susigrąžinti išvykusiųjų taip pat, nėra parengtas naujausio strateginio dokumento – Baltosios knygos įgyvendinimo priemonių planas, vis dar nėra aišku, kokią regionų viziją yra siekiama įgyvendinti. „Kritikai turi pagrindo teigti, kad veiksmingai veikiančios regioninės politikos Lietuvoje nėra, – debatus pradėjo jų moderatorius BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis. – Turėdami šÄ¯ kontekstą, girdime labai skirtingas žinias: vieni kalba apie regionų gaivinimą, apie penkis, dešimt regionų centrų arba apie neišvengiamą dviejų su pusę miestų Lietuvos ateitį.“ Daugiau galios savivaldai Politikos stebėsenos tinklo „Žinau ką renku“, kampanijos „Man ne dzin“, visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ ir Nacionalinės NVO koalicijos organizuojamuose priešrinkiminiuose parlamentinių partijų lyderių debatuose svarstyta, kuria kryptimi eis Lietuvos miestai ir miesteliai bei kokią regioninės politikos kryptį siÅ«lo partijos, kaip regionuose dirbtų jų kandidatai. Regioninė politika – vis dar viena klampiausių viešojo gyvenimo sferų, kurioje murkdosi tiek vietos politikai, tiek centrinė valdžia. Gąsdina ne tik socialiniai ir ekonominiai jų skirtumai, bet ir nemažėjanti vidaus ir tarptautinė emigracija. Apžvalgininkai žeria kritiką už regioninę politiką atsakingoms institucijoms: investicijų pritraukti nepavyksta, susigrąžinti išvykusiųjų taip pat, nėra parengtas naujausio strateginio dokumento – Baltosios knygos įgyvendinimo priemonių planas, vis dar nėra aišku, kokią regionų viziją yra siekiama įgyvendinti. „Kritikai turi pagrindo teigti, kad veiksmingai veikiančios regioninės politikos Lietuvoje nėra, – debatus pradėjo jų moderatorius BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis. – Turėdami šÄ¯ kontekstą, girdime labai skirtingas žinias: vieni kalba apie regionų gaivinimą, apie penkis, dešimt regionų centrų arba apie neišvengiamą dviejų su pusę miestų Lietuvos ateitį.“ Daugiau galios savivaldai Politikos stebėsenos tinklo „Žinau ką renku“, kampanijos „Man ne dzin“, visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ ir Nacionalinės NVO koalicijos organizuojamuose priešrinkiminiuose parlamentinių partijų lyderių debatuose svarstyta, kuria kryptimi eis Lietuvos miestai ir miesteliai bei kokią regioninės politikos kryptį siÅ«lo partijos, kaip regionuose dirbtų jų kandidatai. Lietuvos liberalų sąjÅ«džio lyderis Eugenijus Gentvilas sakė, kad didžiausią dėmesį jau šiuo metu reikia skirti realių galių savivaldai suteikimui. „Be realios savivaldos realizuoti regionų politiką praktiškai neįmanoma, – pabrėžė E. Gentvilas. Regionai esą patys turi suprasti savo poreikius. Tai leistų kalbėti apie efektyvesnį lėšÅ³ panaudojimą. Jis neatmetė galimybės, kad didesnis dėmesys galėtų bÅ«ti skirtas privačioms iniciatyvoms savivaldybėse vystyti. Net jei kalba suktųsi apie švietimo ar sveikatos priežiÅ«ros įstaigas. „Paslaugų teikimo ir efektyvumo problemos gali bÅ«ti sprendžiamos dviem bÅ«dais. Vienas jų – perimti viską ministerijos žinion ir tikėtis, kad centrinė valdžia viską padarys teisingai. Kitas – palikti galimybę bendruomenei kurti privačias mokyklas ar sveikatos priežiÅ«ros institucijos, kurios užtikrintų kokybę“, – sakė liberalų sąjÅ«džio vadovas. Pirmąjį, jo teigimu, ypač mėgsta dabartinė valdžią, o antrojo nemato. Panašaus pobÅ«džio situacija esą yra susidariusi ir su savivaldybės valdomomis įstaigomis. Jos, E. Gentvilo teigimu, trukdo kurtis privačiam verslui, galinčiam įdarbinti du ar tris darbuotojus, stabdo investicijas į regionus. Svarbus dėmuo – seniÅ«nijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija-KrikšÄioniškų šeimų sąjungos atstovės Ritos TamašÅ«nienės teigimu, šiuo metu savivaldoje susidariusi situacija yra gėdinga. „Mes kalbame apie mistinius regionus, kurių praktiškai nėra“, – sakė R. TamašÅ«nienė. Jos nuomone, savivaldos teisės turi bÅ«ti stiprinamos ne tik ES paramos įsisavinimo kontekste, virtusio kone regioninės politikos svarbiausiu principu. Savivaldybėms apskritai turi bÅ«ti suteikiamas didesnis finansinis savarankiškumas, nes jos geriausiai žino gyventojų poreikius. Ji taip pat pažymėjo, kad ne gana stiprinti tik savivaldybių tarybas bei administraciją, daugiau galios turi bÅ«ti suteikiama ir seniÅ«nijoms. Jos esą – įrankis įgalinti ir stiprinti bendruomenę. JI pateikė pavyzdį su mokyklų pastatais, atkreipdama dėmesį, kad neretai juose ne tik vyksta pamokos vaikams, bet ir yra buriama bendruomenė kultÅ«rinei, socialinei ar kito pobÅ«džio veiklai. Dėl šios priežasties yra klaidinga savivaldos kasdienybę matuoti tik ekonominiais rodikliais. Problema Vilniuje? Tuo tarpu Lietuvos valstiečių žaliųjų partijos atstovas Tomas Tomilinas pastebėjo, kad didžiausios problemos prasideda bÅ«tent Vilniuje, kai nedera už skirtingus dalykus atsakingų ministerijų požiÅ«ris. „Kai nėra atsakymo parlamente, savivalda nieko negali padaryti“, – gūžčiojo pečiais T. Tomilinas. Jis pastebėjo, kad dažnai apie regionus sprendžiama į juos net nenuvykę. Tai apsunkina regioninę politiką ir jos plėtrą. Debatų moderatorius uždavus klausimą apie ministerijų perkėlimą iš sostinės į regionus, pasipylė kritika valdančiosios daugumos pažadams iškelti valstybės institucijas į jose dirbantiems specialistams reikalingos infrastruktÅ«ros negalinčius pasiÅ«lyti regionus.  G. Paluckas pastebėjo, kad valstiečiai centralizuoja regionų valdymą įvairias šalia ministerijų veikiančias institucijas, pavyzdžiui, regioninius Valstybinės mokesčių inspekcijos padalinius perkeldama į apskričių centrus ar sostinę. „Kai valstybė viena ranka traukia darbo vietas iš regionų, o kita ranka perkelia ministeriją į Kauną, tai man atrodo truputį nelogiška“, – sakė socialdemokratų lyderis. http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1042 Pasitarimas Seime VVS komitete Sausio 24 dieną LSSA valdybos nariai buvo pakviesti į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybės komitetą pasitarimui dėl LR Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo. Šis Komitetas 2019 m. pavasario sesijos metu numato inicijuoti LR Vietos savivaldos įstatymo ir esant reikalui, kitus su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektų pateikimą ir svarstymą. Siekiant dar geriau ir darniau dirbti seniÅ«nus, seniÅ«nijas, seniÅ«naičius ir bendruomenines organizacijas, užmegzti glaudesnį ryšÄ¯ tarp seniÅ«naičių ir bendruomeninių organizacijų, kaip dviejų, viena kitą papildančių seniÅ«naitijos bendruomeninės veiklos formų, taip pat sudaryti teisines ir kitas sąlygas, kad dalies viešÅ³jų paslaugų, už kurias atsako savivaldybės, teikimas bÅ«tų perduotas nevyriausybinėms organizacijoms. Pasitarime vyko "karštos" diskusijos ne tik numatytomis, bet ir kitomis, su savivalda susijusiomis temomis, kuriose aktyviai dalyvavo visi pasitarime dalyvavę LSSA valdybos nariai. http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1041 Pokalbiai Seime 2019-01-10 dieną LSSA valdybos nariai  K. Vilkasuskas, V. Slabys  ir R. Bružas  susitiko su LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Rima Baškiene ir Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininke G. Burokiene. Buvo aptartos seniÅ«nų asociacijai aktualios problemos dėl   nuo 2019-01-01 d. įsigaliojusių įstatymų pakeitimų ir  Vietos savivaldos įstatymo  tobulinimo, seniÅ«nų atliekamų funkcijų  reglamentavimo ir seniÅ«nų kadencijų atsiradimo.    Rolandas Bružas http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1040 Pasitarimas Vyriausybės kanceliarijoje Sausio 7 dieną,Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Lietuvos valstybės atkÅ«rimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Premjeras Saulius Skvernelis. Jame buvo pristatyti įgyvendinti šimtmečio programos projektai bei atliktas šimtmečio šventimo vertinimo tyrimas.Vienu iš kertinių šimtmečio programos renginių buvo įvardintas LR KultÅ«ros ministerijos inicijuotas nacionalinis seniÅ«nijų konkursas "Valstybę kuriame mes" LSSA prezidentas, komisijos narys Kęstutis Vilkauskas http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1039 Sveikinimas Mieli Kolegos ,Bendražygiai, Nuoširdžiai dėkoju už bendras pastangas  ir  susitelkimą 2018 metais.MÅ«sų laukia naujos idėjos ,tęsiami darbai ir savivaldos rinkimai.Visiems sėkmingų  2019  metų .MÅ«sų asociacijos jėga Vienybėje. Asociacijos prezidentas      KęstutisVilkauskas http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1038 Su Šventėmis Mielieji, Tikras džiaugsmas bÅ«ti jÅ«sų gretose.Su šventomis Kalėdomis , pailsėkite po savo sunkių darbų ir už tikrąją savivaldą!   JÅ«sų  Kęstutis Vilkauskas http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1037 Skelbiamas savivaldybių gerovės indeksas: pirmauja didieji miestai ir pajÅ«rio kurortai Lietuvoje patraukliausia gyventi penkiuose didžiuosiuose miestuose, aplink juos ir pajÅ«rio kurortuose. Tuo metu net pusės Lietuvos savivaldybių gyventojai turi mažesnes galimybes gyventi saugiai, sveikai ir oriai, mokytis ir dirbti, lyginant su didžiųjų miestų gyventojais. Tai atskleidžia Vilniaus politikos analizės instituto pirmą kartą skelbiamas Savivaldybių gerovės indeksas.   Savivaldybių, per kurias eina didžiosios transporto arterijos (Via Baltika, Vilniaus - Klaipėdos greitkelis), gyventojai gyvena geriau dėl transporto srautų, investicijų koncentracijos teikiamų galimybių. Tuo tarpu  labiausiai nuo šalies centro nutolusių savivaldybių (Zarasų, Lazdijų ir Ignalinos) gyventojų gyvenimo kokybė lieka prasčiausia.   „Nors apie skirtumus tarp Lietuvos regionų kalbama dažnai, tačiau trÅ«ksta gilesnės, duomenimis grįstos, analizės, kurioje aptariama gyvenimo gerovė kiekvienoje savivaldybėje. Dažniausiai apsiribojama vien ekonominiu požiÅ«riu. Tiek visuomenė, tiek sprendimų priėmėjai jaučia pagrįstos informacijos stygių. Todėl Vilniaus politikos analizės instituto specialistai sudarė indeksą, kuris padės savivaldybėms kasmet įsivertinti gyvenimo gerovės pažangą įvairiose srityse“, - sako Virginija BÅ«dienė, Vilniaus politikos analizės instituto vadovė.   Pasak V. BÅ«dienės, kuriant nacionalinę gerovę labai svarbus visų šalies teritorijų tolygus vystymasis bei siekis sudaryti lygias galimybes gyvenimo gerovei kiekvienam gyventojui visoje šalies teritorijoje. Lietuva – maža šalis, todėl dėl regioninės atskirties gyvenimo kokybė neturėtų drastiškai skirtis, deja, skirtumai dideli. Vilniaus politikos analizės instituto sudaryto Savivaldybių gerovės indekso 2018 rezultatai gauti remiantis oficialiosios statistikos duomenimis. Indekso tikslas yra ne reitinguoti, o atlikti ilgalaikę stebėseną ir padėti šalies regionams kryptingai vystytis.   Indeksą sudaro 5 komponentų - socialinio saugumo, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo, sveikos demografijos visuma. Vilniaus institutas, siekdamas padėti gyventojams bei savivaldos ir nacionalinėms institucijoms įvertinti gyvenimo gerovės pokyčius, planuoja Savivaldybių gerovės indeksą skelbti kasmet, pridedant naujų aktualių komponentų.   Savivaldybių gerovės indeksas bus pristatytas š. m. lapkričio 12 d. 14 val. konferencijų salėje (Didžioji g. 5, IV aukštas).   Indekso metodologiją pristatys Vilniaus instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas, įžvalgomis apie regioninės politikos prioritetus ir stebėsenos svarbą dalinsis MRU Viešojo administravimo instituto direktorius Andrius Stasiukynas; apie savivaldybių galimybes gerinti gyvenimo kokybę diskutuos Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė,  Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.  Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius pasidalins apie bendruomenės įtraukimo svarbą, o Lietuvos kultÅ«ros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza bei Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė aptars „pilkąsias“ statistinių duomenų pagal savivaldybes prieinamumo zonas. Diskusiją moderuos VPAI direktorė Virginija BÅ«dienė.     Daugiau informacijos: RÅ«ta Svarinskaitė, Gero valdymo programos vadovė Tel.: 8612 91367 El. paštas: ruta.svarinskaite@vilniusinstitute.lt     http://www.seniunai.lt/naujienos/item/1036