Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos

VEIKLOS strategija 2026–2035 m.

 

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ SENIŪNŲ ASOCIACIJA (LSSA)

 

Istorinė raida 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) įkurta 2001 m. birželio 22 d., kai šalies seniūnai susibūrė, siekdami stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir turėti vieningą atstovybę nacionaliniu lygmeniu. Asociacija buvo registruota kaip nevyriausybinė organizacija, vienijanti seniūnijų vadovus (seniūnus) iš įvairių savivaldybių. Pirmaisiais gyvavimo metais LSSA apjungė dalį seniūnų, o laikui bėgant jos narių skaičius ženkliai augo – 2019 m. duomenimis organizacija vienijo jau 443 seniūnus, o 2023 m. narystė pasiekė apie 490 narių. Taigi, per du asociacijos veiklos dešimtmečius jos aprėptis išsiplėtė ir dabar apima didžiąją dalį visų Lietuvos seniūnų. 2025 m. LSSA yra 503 nariai.

Pradžioje asociacijos būstinė veikė Lekėčiuose. LSSA istorijoje atsispindi nuoseklus organizacijos brendimas – vykstant vietos savivaldos stiprėjimui Lietuvoje, asociacija plėtė savo vaidmenį ir iniciatyvas. Organizacijos lyderystė periodiškai keitėsi: prezidento pareigos rotuojamos pagal nustatytas kadencijas. LSSA tarybos pirmininku buvo išrinktas Petras Pranas Gestautas (pareigas ėjo 2001–2006 m.), vėliau asociacijai vadovavo prezidentai Algis Strelčiūnas (2006–2012), Jonas Samoška (2012–2016) ir Kęstutis Vilkauskas (2016–2020). Nuo 2020 m. LSSA asociacijos prezidento pareigas eina Rolandas Bružas. Reguliari vadovybės kaita ir naujų lyderių iškilimas rodo organizacijos gebėjimą atsinaujinti, išlaikant tęstinumą bei sukauptą patirtį. 

Teisinis statusas ir nacionalinė reikšmė 

LSSA yra savanoriška ne pelno siekianti asociacija, nevyriausybinė organizacija, turinti NVO statusą. Asociacija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nevyriausybinių organizacijų veiklą. Svarbu pažymėti, kad LSSA vaidmuo nacionaliniu mastu įtvirtintas ir teisės aktuose – Vietos savivaldos įstatyme numatyta galimybė steigti seniūnų asociaciją jų interesams atstovauti valstybės institucijose bei Savivaldybių asociacijoje. Ši nuostata parodo, jog įstatymų leidėjas pripažįsta asociacijos reikalingumą kaip būtinos grandies, atstovaujančios seniūnų bendruomenės interesams šalies valdymo sistemoje.

Nacionaliniu lygiu LSSA laikoma reikšminga viešojo valdymo dalyve, nes sutelkia ir artikuliuoja mažiausios administracinės grandies – seniūnijų – vadovų balsą. Vienydama absoliučią daugumą šalies seniūnų, asociacija tapo centrine platforma, per kurią seniūnai gali bendrai kreiptis į aukštesnes valdžios institucijas ir formuoti vieningą nuomonę aktualiais vietos savivaldos klausimais. LSSA atstovai dalyvauja svarbiose nacionalinėse diskusijose,  asociacijos prezidentas pagal pareigas atstovauja LSSA centrinėje valdžioje (Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje), sprendžiant su vietos savivalda susijusius klausimus. Tai suteikia LSSA institucinį svorį – jos teikiami siūlymai ir nuomonės gali daryti įtaką rengiant teisės aktus ar strategijas, siejančias seniūnijų veiklą bei vietos bendruomenių gyvenimą. Dėl šios priežasties LSSA laikoma svarbia jungtimi tarp vietos (savivaldybių) ir centrinės valdžios, padedančia praktiškai įgyvendinti valdžios decentralizacijos bei subsidiarumo principus. 

Pagrindinės funkcijos ir veiklos kryptys 

LSSA vykdo platų spektrą funkcijų, orientuotų į atstovavimą seniūnų interesams, administracinių gebėjimų tobulinimą ir vietos savivaldos stiprinimą. Svarbiausios asociacijos veiklos kryptys yra šios:

• Atstovavimas interesams. Asociacija atstovauja savo narių – seniūnų – bendriesiems interesams nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. LSSA siekia, kad seniūnų pozicija būtų išgirsta valdžios institucijose priimant sprendimus, darančius įtaką vietos valdymui. Taip pat ji deleguoja atstovus į įvairias darbo grupes ar komisijas, kuriose svarstomi bendruomenėms, seniūnijoms, savivaldai aktualūs klausimai, ir gina narių interesus, naudojant socialines inovacijas ir advokacijos metodus.
• Bendradarbiavimo koordinavimas. Asociacija skatina ir koordinuoja tarpusavio bendradarbiavimą tarp Lietuvos seniūnijų. Per LSSA nariai dalijasi gerąja patirtimi, sprendžia bendras problemas ir ieško bendrų inovatyvių sprendimų vietos lygmenyje. Reguliariai organizuojami narių susitikimai, sueigos, valdybos posėdžiai, forumai bei konferencijos, kuriuose aptariami seniūnijoms kylantys iššūkiai ir skleidžiami sėkmingos veiklos pavyzdžiai.
• Konsultacinė ir mokomoji veikla. Viena iš LSSA funkcijų – teikti metodinę, teisinę, praktinę ir dalykinę pagalbą seniūnams. Asociacija rengia mokymus, seminarus ir kvalifikacijos kėlimo programas, siekdama kelti seniūnų profesinę kompetenciją bei darbo kokybę; taip pat prireikus konsultuoja narius teisės aktų taikymo, administravimo ar bendruomenių telkimo, mokymo, konsultavimo klausimais. Tokia konsultacinė ir švietėjiška veikla stiprina seniūnų administracinius gebėjimus ir padeda vienodinti viešojo administravimo praktiką skirtingose seniūnijose ir savivaldybėse.
• Teisinė pagalba ir interesų gynimas. LSSA padeda vienyti seniūnus bendrai savo teisių gynybai. Asociacija prireikus atstovauja nariams ginčuose su kitomis institucijomis, gina jų teisėtus interesus ir siekia užtikrinti, kad seniūnijoms nebūtų primesti nepagrįsti administraciniai krūviai ar nepalankūs sprendimai. Esant poreikiui, LSSA pasitelkia viešą advokaciją – viešai kreipiasi į valdžios institucijas, atkreipdama dėmesį į opias problemas (tokias kaip nepakankamas finansavimas ar per didelis darbo krūvis seniūnijose) ir siūlydama sprendimus. Asociacijos poziciją viešina žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
• Vietos savivaldos plėtra ir pilietinių iniciatyvų skatinimas. LSSA aktyviai prisideda prie vietos savivaldos tobulinimo, skatindama valdžios funkcijų decentralizaciją ir bendruomeniškumą. Asociacija stiprina savivaldybių, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus partnerystę vietos lygmenyje, inicijuoja dialogą tarp seniūnijų ir vietos bendruomenių. Vienas svarbių veiklos akcentų – skatinti piliečių aktyvų dalyvavimą, tvarkant viešuosius reikalus. LSSA remia ir skatina bendruomenių judėjimą, organizuoja viešus forumus gyventojams, taip ugdydama pilietinę atsakomybę ir stiprindama gyventojų pasitikėjimą vietos valdžia.
• Dalyvavimas teisėkūroje. Asociacija naudojasi įstatymų suteikta teise teikti pasiūlymus rengiant bei svarstant teisės aktų projektus, susijusius su seniūnijų ir vietos bendruomenių veikla. LSSA ekspertai ar deleguoti nariai analizuoja planuojamus teisės aktų pakeitimus ir teikia išvadas Seimo komitetams bei ministerijoms dėl jų poveikio vietos savivaldai. Šitaip užtikrinama, kad, priimant naujus įstatymus, būtų atsižvelgiama į tiesiogiai juos įgyvendinančių seniūnų patirtį ir poreikius, o tai gerina teisėkūros kokybę.
• Bendradarbiavimas su partneriais. LSSA glaudžiai bendradarbiauja su kitomis organizacijomis ir institucijomis, siekiant bendrų tikslų. Nacionaliniu lygmeniu asociacija palaiko ryšius su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), taip pat su įvairiomis valstybės įstaigomis ir ministerijoms pavaldžiomis institucijomis, sprendžiant bendrus vietos plėtros klausimus. LSSA yra užmezgusi partnerystes su nevyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga ar Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, policija, universitetais, siekdama sutelkti jėgas bendriems uždaviniams spręsti. Be to, asociacija numato plėtoti tarptautinius ryšius. 

Organizacinė struktūra                     

LSSA organizacinė struktūra sukurta taip, kad atspindėtų asociacijos narių interesus ir užtikrintų vidaus demokratiją. Asociacijos nariai yra visi į LSSA įstoję šalies seniūnai – šiuo metu tai daugiau negu penki šimtai asmenų, atstovaujančių visų Lietuvos regionų seniūnijoms. Asociacija yra unikali, nes turi prieigą prie beveik visų Lietuvos gyventojų per savo narius.

Aukščiausias asociacijos valdymo organas yra visuotinis narių suvažiavimas. Suvažiavimas šaukiamas reguliariai (pagal įstatus – ne rečiau nei kas dvejus metus) ir jame dalyvauja delegatai iš įvairių savivaldybių seniūnų bendruomenių pagal nustatytas kvotas. Suvažiavimas turi plačius įgaliojimus: tvirtina ir keičia asociacijos įstatus, formuoja strategines veiklos kryptis, svarsto bei priima rezoliucijas svarbiais vietos savivaldos klausimais. Taip pat suvažiavime vyksta asociacijos vadovybės rinkimai – renkami dvejų metų kadencijai asociacijos prezidentas, viceprezidentai, revizijos komisija ir tvirtinami asociacijos atstovai kiekvienoje savivaldybėje. Išrinktieji asmenys pareigas eina nustatytą kadenciją ir atsiskaito už savo veiklą per kitą suvažiavimą.

Laikotarpiu tarp suvažiavimų  asociacijos operatyviam valdymui vadovauja LSSA valdyba. Valdyba – tai kolegialus organas, kurį sudaro asociacijos prezidentas ir 10 viceprezidentų. Kiekvienas viceprezidentas  koordinuoja asociacijos veiklą tam tikrame regione (pagal apskričių teritorijas), taip užtikrinant, kad valdyboje būtų atstovaujama visų Lietuvos regionų seniūnų interesams. Valdybos posėdžiai vyksta periodiškai: juose sprendžiami einamieji asociacijos veiklos klausimai, įgyvendinami suvažiavimo nutarimai, planuojamos naujos iniciatyvos. Valdyba atsiskaito už savo veiklą narių suvažiavimui.

Asociacijos prezidentas yra vienasmenis vadovas, atsakingas už LSSA veiklos organizavimą ir atstovavimą išorėje. Prezidentą renka suvažiavimas nustatytam laikotarpiui ir jis (arba ji) vykdo asociacijos strategijos įgyvendinimą kasdienėje veikloje. Prezidentas koordinuoja valdybos darbą, atstovauja LSSA santykiuose su kitomis organizacijomis bei valdžios institucijomis – Lietuvos savivaldybių asociacija, Seimu, Vyriausybe, ministerijomis, taip pat tarptautinėmis vietos savivaldos organizacijomis. Prezidentui tenka pareiga oficialiai išsakyti LSSA poziciją valstybės valdžios atstovams, pristatyti seniūnų bendruomenės nuomonę svarstomais klausimais. Viceprezidentai talkina prezidentui – jie atsakingi už priskirtus regionus ar veiklos sritis, padeda koordinuoti narių veiklą ir inicijuoti projektus. Be to, kiekvienoje savivaldybėje veikia asociacijos atstovas (paprastai vienas iš to rajono ar miesto seniūnų), kuris palaiko ryšį tarp vietos seniūnų ir LSSA valdybos, renka ir perduoda informaciją bei organizuoja asociacijos veiklas savivaldybės lygmeniu.

Tokiu būdu LSSA struktūra apjungia centralizuotą valdymą (per prezidentą ir valdybą) su plačia teritorine aprėptimi per savivaldybėse veikiančius asociacijos atstovus ir suvažiavimo delegatus. Ši struktūra užtikrina, kad kiekvienoje savivaldybėje seniūnų interesams būtų deramai atstovaujama, o sprendimų priėmimas vyktų demokratiškai, įtraukiant narius iš visos šalies.

 Ryšys su valstybės politika ir viešojo valdymo principais 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos veikla glaudžiai siejama su valstybės vykdoma politika vietos savivaldos srityje ir bendraisiais viešojo administravimo principais. LSSA veiklos principai – narių savarankiškumas, valdžios funkcijų decentralizavimas, kolegialumas, teisėtumas, demokratiškumas, skaidrumas ir atsakomybė – tiesiogiai atspindi pamatines gero viešojo valdymo nuostatas. Šių principų laikymasis reiškia, kad asociacija savo viduje praktikuoja skaidrų ir atsakingą valdymą, o kartu skatina jų įgyvendinimą plačiau viešajame sektoriuje. Pavyzdžiui, LSSA akcentuojamas valdžios decentralizavimas ir vietos savivaldos stiprinimas dera su valstybės politikos siekiu plėtoti subsidiarumą – t. y., sprendimų priėmimą kuo arčiau piliečių, suteikiant daugiau galių vietos institucijoms.

Asociacija savo veikla padeda diegti ir kitus modernios viešosios vadybos principus. LSSA skatina piliečių dalyvavimą, valdant vietos reikalus – tai atliepia demokratinio administravimo nuostatą, kad valdžia turi būti atvira visuomenei ir įtraukianti. Per įvairias iniciatyvas, bendruomenių forumus, viešus susitikimus su gyventojais ir kt. asociacija prisideda prie to, kad gyventojai aktyviau dalyvautų sprendžiant jiems svarbias problemas, o vietos valdžia taptų labiau atskaitinga vietos bendruomenei. Toks pilietinės galios stiprinimas atitinka viešojo valdymo teorijoje pabrėžiamą partnerystės tarp valdžios ir pilietinės visuomenės principą.

Taip pat reikšmingas yra LSSA indėlis į viešosios politikos formavimą. Asociacija veikia kaip tarpininkas tarp seniūnų ir centrinės valdžios, užtikrindama dvikryptę komunikaciją: perduoda „iš apačios“ kylančius pasiūlymus bei problemas aukštyn ir informuoja savivaldos atstovus apie planuojamas naujoves ar reformas. Dalyvaudama teisėkūros procese – teikdama pasiūlymus įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su vietos valdymu – LSSA įtraukia vietos valdžios ekspertinę nuomonę į nacionalinę politiką. Toks bendradarbiavimas su įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja valdžia padeda geriau suderinti valstybės politiką su vietos poreikiais, didina priimamų sprendimų kokybę ir legitimumą.

Galiausiai  LSSA savo plačia partneryste su įvairiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis įkūnija viešojo valdymo tinklaveikos principą. Asociacija aktyviai bendradarbiauja ne tik su formaliomis valdžios struktūromis (ministerijomis, Seimo komitetais, savivaldybėmis), bet ir su nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenių atstovais. Tai rodo, jog viešieji reikalai sprendžiami ne vien centralizuotai „iš viršaus“, bet pasitelkiant įvairius visuomenės subjektus ir derinant skirtingų sektorių pastangas. Toks daugiapakopis bendradarbiavimas atitinka pažangias viešojo administravimo tendencijas, kuriomis siekiama didesnio valdymo lankstumo, inovatyvumo ir efektyvumo. 

Apibendrinant, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija yra svarbi šalies viešojo valdymo dalis, padedanti įgyvendinti vietos savivaldos konstitucinį principą ir gerosios valdysenos standartus. Savo veikla ji prisideda prie demokratinės, decentralizuotos ir į piliečius orientuotos valdžios formavimo, užtikrina efektyvesnį centrinės ir vietos valdžios sprendimų derinimą su vietos realijomis bei stiprina pačių seniūnijų administracinius gebėjimus. LSSA pavyzdys atskleidžia, kaip profesinė savivaldos atstovų organizacija gali tapti reikšmingu partneriu valstybės valdyme, išlaikydama nevyriausybinį statusą ir veikdama bendruomenės labui.

 

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ SENIŪNŲ ASOCIACIJOS SSGG ANALIZĖ

STIPRYBĖS

• 503 seniūnai iš 537 yra nariai (94 proc. 2025 metų duomenimis);
• Įvairiapusiškas narių išsilavinimas ir darbinė patirtis (kompetencija);
• Geografinė narių veikla visoje LR teritorijoje;
• Gerai veikiantis asociacijos vidinės komunikacijos modelis;
• Atsparumas politinėms permainoms;
• Galimybės savo tikslams pasiekti – kryptingai veikti skirtingas politines organizacijas;
• Ministerijos ir kitos įstaigos kreipiasi kaip į socialinį partnerį dėl konkrečių siūlymų, tobulinant teisės aktus;
• Asociacija formuluoja ir teikia argumentuotus siūlymus ministerijoms ir LR Seimui;
• Patirtis ir gebėjimai, naudojant advokacijos metodus, atstovauti asociaciją LR Seime;
• Jungia miesto ir kaimo tipo seniūnijų seniūnus;
• Ekspertinės organizacijos reputacija miesto ir kaimo tipo seniūnijų veiklos organizavime;
• Nuolat vykdomas bendradarbiavimas ir palaikomi informacijos apsikeitimo kontaktai su socialiniais partneriais;
• Organizacija teikia teisinę ir kitą pagalbą seniūnams;
• Sėkmingas kasmetinio bazinio biudžeto organizacijos veiklai užtikrinimas;
• Vienintelė NVO Lietuvoje, besirūpinanti savivaldos ir piliečių sąveika, turinti narius 97 proc. savivaldybių.

SILPNYBĖS

• Pasyvūs nariai (dalyvauja formaliai, dominuoja pasyvus dalyvavimas);
• Nėra suformuotas motyvacinis mechanizmas, atliekant savanoriškas funkcijas;
• Ribotos kompetencijos, formuojant ir atstovaujant seniūnų pozicijas teisėkūros procesuose;
• Biuro nebuvimas;
• Nėra tvaraus finansavimo asociacijos veiklai užtikrinti;
• Trūksta kompetencijų ir patirties atpažinti sprendimų priėmimo procesus, algoritmus Vyriausybinėse organizacijose;
• Organizacijoje nėra taisyklių, reglamentuojančių informacijos srautų prioritetų nustatymą;
• Komunikacija tarp narių vykdoma, bet gali būti tobulinama, atsižvelgiant į naujas technologines galimybes;
• Trūksta narių kvalifikacijos tobulinimo programų, neveikia programa „Seniūnų lyderystės akademija“;
• LSSA neparengusi seniūnijų funkcinio modelio Valstybėje, remiantis gerąja ES šalių valdymo patirtimi ir gyventojų lūkesčiais;
• Asociacijos įtaka savivaldybės sprendimams minimali;
• Nėra išplėtota tarptautinė analogiškų asociacijų partnerystė;
• Nėra projektinės veiklos dalinimosi patirties su kaimyninių šalių organizacijomis;
• LSSA reikšmė nėra lygiavertė LSA Lietuvos politiniame žemėlapyje;
• Organizacijoje tobulintinas vardo viešinimo planas.

GALIMYBĖS

• Valstybėje yra ministerijų priemonės, kuriomis būtų galima finansuoti LSSA;
• Valstybės politika orientuota į regionų stiprinimą, LSSA yra svarus socialinis partneris politikos formavimo procese;
• Vietos savivaldos politika orientuojama į kokybiškų paslaugų teikimą arčiau žmonių, LSSA siekia užtikrinti teikiamų paslaugų tvarumą ir resursus;
• Valstybės biudžetas didėja, augant ekonomikai.

GRĖSMĖS

• Gyventojų skaičiaus mažėjimas;
• Seniūnijų, seniūnų skaičiaus mažėjimas;
• Seniūnų darbo krūviai didėja, resursai funkcijų vykdymui nedidinami;
• Staigūs nacionalinio ar savivaldos lygmens teisės aktų pasikeitimai, darantys įtaką seniūnijų veiklai;
• Politiniai sprendimai nepalankūs LSSA veiklai. 

ASOCIACIJOS VIZIJA 

Vieninga, moderni ir įtakinga organizacija, telkianti seniūnų bendruomenę.

ASOCIACIJOS MISIJA 

Vienyti ir atstovauti nariams, daryti įtaką valstybės teisėkūroje, kuriant patikimą gyventojams savivaldos modelį. Ugdyti narių žinias ir kompetencijas paslaugų prieinamumui ir gyventojų pasitikėjimui didinti. 

ASOCIACIJOS STRATEGIJOS TIKSLAI 

1. Dalyvauti formuojant savivaldos politikos įgyvendinimą Lietuvoje. 

• Uždavinys. Atstovauti narių interesams savivaldos, nacionaliniame ir tarptautiniuose lygmenyse.

Veiklos:

• Įteisinti atskirties mažinimo tarp lygiaverčių pareigybių savivaldoje mechanizmus (nuostatas) nacionaliniuose ir vietos savivaldos teisės aktuose;
• Nuolat identifikuoti aktualius probleminius klausimus nariams ;
• Rengti ir siūlyti LSSA pozicijas dėl teisės aktų projektų ;
• Užtikrinti LSSA atstovų dalyvavimą asociacijai aktualiose darbo grupėse ir komisijose;
• Nuolat organizuoti regionines seniūnų sueigas. 

• Uždavinys. Stiprinti seniūnijų institucinius gebėjimus, gerinant paslaugų prieinamumą ir kokybę gyventojams.

Veiklos:

• Teikti konsultacijas nariams ir savivaldybių tarnautojams;
• Skleisti aktualią informaciją nariams;
• Organizuoti ir vykdyti kompetencijų ir lyderystės ugdymo programas seniūnams ir seniūnijų darbuotojams;
• Organizuoti pasikeitimo patirtimi renginius nariams;
• Inicijuoti ir vykdyti programą „Seniūnų lyderystės akademija“;
• Bendradarbiauti su bendruomenes vienijančiomis organizacijomis ir kitomis NVO. 

2. LSSA tvarios veiklos plėtra. 

• Uždavinys. Tarptautinių partnerysčių sukūrimas ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtra.

Veiklos:

• Bendradarbiaujant su LSA užmegzti partnerystes su panašią savivaldos struktūrą turinčiomis šalių organizacijomis;
• Įsijungti į savivaldos klausimus sprendžiančių NVO, Europos tarybos, kitų organizacijų tarptautinius tinklus;
• Inicijuoti tarptautines partnerystes projektinei veiklai. 

• Uždavinys. Stiprinti LSSA administracinius resursus.

Veiklos:

• Inicijuoti biuro įsteigimą;
• Įtvirtinti LSSA, kaip strateginės valstybės partnerės vietos savivaldos politikos formavimo srityje, statusą, įsteigiant institucinį finansavimo modelį;
• Vystyti projektinę veiklą su kitomis NVO, stiprinant pilietinę visuomenę;
• Plėtoti partnerystę projektinėse veiklose, būnant partneriu valstybinėms institucijoms, stiprinant savivaldą;
• Jungti visų Lietuvos seniūnijų seniūnus ir plėsti narystę;
• Užtikrinti viešąją komunikaciją ir visuomenės informavimą apie LSSA veiklą. 

3. Seniūnijų funkcinio modelio Valstybėje sukūrimas, remiantis gerąja kitų šalių patirtimi.
   • Uždavinys. Atlikti nacionalinę ir tarptautinę analizę dėl seniūnijų funkcionavimo modelių.

Veiklos:

• Parengti lyginamąją apžvalgą, kaip veikia seniūnijos ES valstybėse;
• Įvertinti esamą seniūnijų modelį, identifikuoti trūkumus ir privalumus;
• Suformuluoti rekomendacijas ir LSSA pozicijas atstovaujamajai veiklai.

• Uždavinys. Parengti siūlymus teisėkūros iniciatyvoms dėl seniūnijų veiklos teisinio reglamentavimo.

Veiklos:

• Suformuluoti rekomendacijas dėl funkcijų paskirstymo seniūnijoms;
• Teikti pasiūlymus dėl kokybiškų paslaugų gyventojams teikimo, finansinių resursų užtikrinimo seniūnijoms;
• Siekti seniūnų statuso aiškumo ir jų vaidmens sustiprinimo;
• Apibrėžti tipinius seniūnijų modelius bei jų skirtumus;
• Numatyti sąveikos modelį su bendruomenėmis bei kitais socialiniais partneriais;
• Inicijuoti pilotinį seniūnijų modelio taikymą 4 savivaldybėse.

• Uždavinys. Užtikrinti viešąją komunikaciją ir visuomenės informavimą apie LSSA siūlomą seniūnijų veiklos modelį, nuolat viešinti.

Veiklos:

• Vykdyti informavimo kompaniją apie naują modelį ir jo naudą gyventojams;
• Skatinti dialogą tarp seniūnų, gyventojų ir savivaldos politikų.

LSSA strategijos 2026–2035 m. integruota rodiklių lentelė

 

Tikslas	Uždavinys	Uždavinio pokyčio rodiklis 2035 m.	Veikla	Veiklos rodiklis
1.     Dalyvauti formuojant savivaldos politikos įgyvendinimą Lietuvoje	1.1.      Atstovauti narių interesams savivaldos, nacionaliniame ir tarptautiniuose lygmenyse	Į teisės aktus ar oficialius sprendimus priimtų LSSA pasiūlymų dalis nuo pateiktų, procentais.	1.1.1.     Įteisinti atskirties mažinimo tarp lygiaverčių pareigybių savivaldoje mechanizmus (nuostatas) nacionaliniuose ir vietos savivaldos teisės aktuose	Parengtas ir pateiktas teisėkūros pasiūlymų paketas, 1 vnt.
			1.1.2.     Nuolat identifikuoti aktualius probleminius klausimus nariams	Nustatyta aktualių problemų, sk. per metus
			1.1.3.     Rengti ir siūlyti LSSA pozicijas dėl teisės aktų projektų	Pateikta pozicijų dokumentų, sk. per metus
			1.1.4.     Užtikrinti LSSA atstovų dalyvavimą asociacijai aktualiose darbo grupėse ir komisijose	Darbo grupių ir komisijų skaičius, kuriose dalyvauja LSSA įgalioti atstovai, sk. per metus
			1.1.5.     Nuolat organizuoti regionines seniūnų sueigas	Suorganizuota regioninių sueigų, sk. per metus.
	1.2.      Stiprinti seniūnijų institucinius gebėjimus, gerinant paslaugų prieinamumą ir kokybę gyventojams	Gyventojų, vertinančių seniūnijų paslaugas „gerai / labai gerai“, dalis, procentais, pagal LSSA inicijuotas periodines apklausas.	1.2.1.     Teikti konsultacijas nariams ir savivaldybių tarnautojams	Suteikta konsultacijų, sk. per metus.
			1.2.2.     Skleisti aktualią informaciją nariams	Išsiųsta informacinių pranešimų / naujienlaiškių, sk. per metus. Sukurtas ir efektyviai veikiantis vidinės komunikacijos kanalas, 1 vnt.
			1.2.3.     Organizuoti ir vykdyti kompetencijų ir lyderystės ugdymo programas seniūnams ir seniūnijų darbuotojams	Surengta mokymų/seminarų, sk. per metus
			1.2.4.     Organizuoti pasikeitimo patirtimi renginius nariams	Surengta patirties mainų renginių ,sk. per metus.
			1.2.5.     Inicijuoti ir vykdyti programą „Seniūnų lyderystės akademija“	Parengta programa, 1 vnt.; Programoje dalyvavusių seniūnų ir seniūnijų darbuotojų, sk. per metus.
			1.2.6.     Bendradarbiauti su bendruomenes vienijančiomis organizacijomis ir kitomis NVO	Pasirašyta bendradarbiavimo sutarčių, sk.
2.     LSSA tvarios veiklos plėtra	2.1.      Tarptautinių partnerysčių sukūrimas ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtra	LSSA metinio biudžeto dalies pokytis iš tarptautinių projektų. dalis, proc.	2.1.1.     Bendradarbiaujant su LSA užmegzti partnerystes su panašią savivaldos struktūrą turinčiomis šalių organizacijomis	Pasirašyta partnerystės susitarimų, sk. per metus.
			2.1.2.     Įsijungti į savivaldos klausimus sprendžiančių NVO, Europos Tarybos ir kitų organizacijų tarptautinius tinklus	Naujos narystės tarptautiniuose tinkluose, sk.
			2.1.3.     Inicijuoti tarptautines partnerystes projektinei veiklai	Pateikta tarptautinių projektų paraiškų, sk. per metus.
	2.2.      Stiprinti LSSA administracinius resursus	Įkurtas ir efektyviai veikiantis biuras. Institucinio (nuolatinio) finansavimo dalis LSSA biudžete, proc.	2.2.1.     Inicijuoti biuro įsteigimą	Biure dirbančių darbuotojų sk.; Biuro savanorių sk.
			2.2.2.     Įtvirtinti LSSA, kaip strateginės valstybės partnerės, statusą įsteigiant institucinį finansavimo modelį	Parengtas ir suderintas su ministerija institucinio finansavimo modelis, vnt.
			2.2.3.     Vystyti projektinę veiklą su kitomis NVO, stiprinant pilietinę visuomenę	Įgyvendinta projektų, sk. per metus.
			2.2.4.     Plėtoti partnerystę projektinėse veiklose, būnant partneriu valstybinėms institucijoms stiprinant savivaldą	Kartu su valstybinėmis institucijomis įgyvendinami projektai, sk. per metus.
			2.2.5.     Jungti visų Lietuvos seniūnijų seniūnus ir plėsti narystę	Naujai prisijungę nariai, sk.
			2.2.6.      Užtikrinti viešąją komunikaciją ir visuomenės informavimą apie LSSA veiklą	Parengta informacinių pranešimų, sk. per metus.
3.     Seniūnijų funkcinio modelio valstybėje sukūrimas, remiantis gerąja kitų šalių patirtimi	3.1.      Atlikti nacionalinę ir tarptautinę analizę dėl seniūnijų funkcionavimo modelių	Padidėjęs visuomenės ir seniūnų informuotumas ir žinios savivaldos efektyvumo klausimais. Padidėjęs LSSA cituojamumas teisėkūroje, proc.	3.1.1.     Parengti lyginamąją apžvalgą, kaip veikia seniūnijos ES valstybėse	Parengta lyginamoji apžvalga, 1 vnt.
			3.1.2.     Įvertinti esamą seniūnijų modelį, identifikuoti trūkumus ir privalumus	Parengta vertinimo ataskaita, 1 vnt.
			3.1.3.     Suformuluoti rekomendacijas ir LSSA pozicijas atstovaujamajai veiklai	Parengtas rekomendacijų paketas, 1 vnt.
	3.2.      Parengti siūlymus teisėkūros iniciatyvoms dėl seniūnijų veiklos teisinio reglamentavimo	LSSA suformuluota pozicija dėl teisės aktų pakeitimų, įgyvendinant efektyviausią sprendimą savivaldoje. Padidėjęs piliečių pasitenkinimas vietos savivalda, padidėjęs gyventojų pilietiškumas, proc.	3.2.1.     Suformuluoti rekomendacijas dėl funkcijų paskirstymo seniūnijoms	Parengtas rekomendacijų dokumentas, 1 vnt.
			3.2.2.     Teikti pasiūlymus dėl kokybiškų paslaugų gyventojams teikimo, finansinių resursų užtikrinimo seniūnijoms	Parengtas rekomendacijų dokumentas, 1 vnt.
			3.2.3.     Siekti seniūnų statuso aiškumo ir jų vaidmens sustiprinimo	Parengtas rekomendacijų dokumentas, 1 vnt.
			3.2.4.     Apibrėžti tipinius seniūnijų modelius bei jų skirtumus	Parengtas tipinius modelius aprašantis dokumentas, 1 vnt.
			3.2.5.     Numatyti sąveikos modelį su bendruomenėmis bei kitais socialiniais partneriais	Parengtas sąveikos modelio dokumentas,1 vnt.
			3.2.6.     Inicijuoti pilotinį seniūnijų modelio taikymą 4 savivaldybėse	Pasirašyta pilotinių susitarimų su savivaldybėmis, sk.
	3.3.      Užtikrinti viešąją komunikaciją ir visuomenės informavimą apie LSSA siūlomą seniūnijų veiklos modelį, nuolat viešinti	LSSA parengtam modeliui pritariančių piliečių dalies didėjimas	3.3.1.     Vykdyti informavimo kampaniją apie naują modelį ir jo naudą gyventojams	Įgyvendinta informavimo kampanija, sk. per 2 metus.
			3.3.2.     Skatinti dialogą tarp seniūnų, gyventojų ir savivaldos politikų	Surengta dialogo renginių/diskusijų, sk. per metus.

 

LSSA STRATEGIJOS 2026–2035 M. ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA IR PILDYMO TVARKA

Strategijos įgyvendinimo priežiūra.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos (LSSA) strategijos įgyvendinimo kokybei ir nuoseklumui užtikrinti būtina aiški priežiūros sistema. Prezidentas kartu su Valdyba koordinuoja veiklų vykdymą pagal strategijoje išdėstytus tikslus ir uždavinius.

Priežiūros procesas grindžiamas skaidrumu, bendradarbiavimu tarp narių ir atvira komunikacija. Prezidentas ir valdyba stebi pažangą, apie pažangą informuoja narius vieną kartą per metus, taip pat skelbia viešai LSSA komunikacijos kanalais.

Strategijos įgyvendinimo ataskaitų teikimo periodiškumas.

Metinė pažangos ataskaita. Kiekvienų metų pradžioje prezidentas parengia strategijos pažangos ataskaitą. Joje atsispindi pasiekti metų darbo ir pasiekimų rezultatai, veiklų įgyvendinimas, narių įsitraukimas bei panaudoti ištekliai. Ši ataskaita teikiama Valdybai ir aptariama regioniniuose susitikimuose.

Tarpinė strategijos peržiūra. Kas dvejus metus strategija peržiūrima ir papildoma visuotinio suvažiavimo metu. Peržiūros metu įvertinamas strategijos aktualumas, iškeliami siūlymai korekcijoms, aptariami pasiekimai ir iššūkiai.

Galutinė ataskaita. Strategijos įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje (2035 m.) prezidentas kartu su Valdyba parengia galutinę ataskaitą, kuri pristatoma suvažiavimui. Joje apžvelgiami pasiekti rezultatai, įgyvendinti uždaviniai ir pateikiamos rekomendacijos tolesniam planavimui.

Strategijos pildymo ir keitimo tvarka.

Iniciatyvos teisė teikti siūlymus dėl strategijos papildymo ar keitimo priklauso prezidentui, Valdybai, atstovams savivaldybėse.

Siūlymai teikiami raštu asociacijos prezidentui ir Valdybai, nurodant aiškų pasiūlymo pagrindimą ir formuluojamą pokytį. Valdyba priima sprendimą dėl siūlymo. Nedideli keitimai, rodikliai, jų įgyvendinimo terminai ar apimtys gali būti papildomi, keičiami ar naikinami Valdybos sprendimu. Esminiai pakeitimai – uždaviniai, tikslai, veiklos – papildomi, keičiami ar naikinami visuotiniame narių suvažiavime.

Patvirtinti pakeitimai skelbiami LSSA svetainėje ir išplatinami nariams el. paštu. Visos strategijos versijos su keitimų istorija saugomos asociacijos archyve.

Atsakomybė.

Prezidentas atsakingas už kasdienį strategijos įgyvendinimo koordinavimą ir metinių ataskaitų parengimą.

Valdyba užtikrina pažangos stebėseną, gyventojų ir narių nuomonės apklausų rengimą, siūlymų svarstymą ir sprendimų priėmimą.

LSSA direktorius (biuras) atsakingas už dokumentų rengimą, analizę, sisteminimą, archyvavimą ir viešinimą.

 

__________________________________________________________________________________________________________

 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos

VEIKLOS strategija 2020–2025 m.

 

1. BENDROJI DALIS

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (toliau - Asociacija) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, ne pelno organizacija, sprendžianti savo narių – savivaldybių administracijos filialų ir seniūnijų biudžetinių įstaigų vadovų - seniūnų– bendrąsias problemas, teikianti savo nariams paslaugas, taip pat atstovaujanti savo narių bendriesiems interesams savivaldybėse, Lietuvos savivaldybių asociacijoje, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių seniūnijose ir kitose tarptautinėse organizacijose, formuojanti Asociacijos narių veiklos strategiją, stiprinanti vietos savivaldą bei koordinuojanti Asociacijos narių kryptingą veiklą atskirose srityse, tenkinanti ir ginanti kitus Asociacijos narių viešuosius interesus. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) užregistruota 2001 birželio 22 dieną, turi savo (simboliką) atributus. Asociacijos nariais yra 443 seniūnai, LSSA kolegialus valdymo organas Asociacijos Valdyba, kurią sudaro Asociacijos prezidentas ir viceprezidentai, aukščiausias organas – Asociacijos narių atstovų suvažiavimas.

2. ASOCIACIJOS MISIJA, VIZIJA, VEIKLOS SRITYS, TIKSLAI IR PRINCIPAI

VIZIJA

Stipri organizacija, vienijanti visus Lietuvos seniūnijų seniūnus, atstovaujanti bendrus jų interesus, aktyviai dalyvaujanti viešajame gyvenime kartu su visuomene išlaikanti stiprią vietos savivaldą su įgyvendintais subsidiarumo ir valdymo decentralizacijos principais.

 

MISIJA

Vienijant skirtingą patirtį turinčius seniūnus, atstovauti jų bendrus interesus, kelti jų kompetencijas, gerinti įvaizdį visuomenėje, remtis gerąja Europine patirtimi vietos savivaldoje. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais aktyviai dalyvauti teisėkūroje, stiprinti vietos savivaldą bei priartinti viešąsias paslaugas gyventojams bei siekti pasitikėjimo visuomenėje.

 

ASOCIACIJOS PAGRINDINĖS VEIKLOS SRITYS:

• Atstovavimas seniūnams, asociacijos nariams;

• Seniūnijų įvaizdžio formavimas ir gerosios praktikos sklaida;

• Projektinė veikla ir kvalifikacijos kėlimas;

• Bendradarbiavimas su partneriais, užsienio šalių asociacijomis, kitomis asociacijomis siekiant pagerinti seniūnijų, seniūnų veiklą.

ASOCIACIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

• Suvienyti Lietuvos seniūnijų seniūnus ir jiems atstovauti savo narių bendriesiems interesams savivaldybėse, Lietuvos savivaldybių asociacijoje, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių seniūnijose ir kitose tarptautinėse organizacijose;

• Įvairiomis priemonėmis stiprinti seniūnijų, seniūnų įvaizdį;

• Kurti įvairius projektus, dalyvauti juose įvairiomis formomis (partnerio, dalyvio teisėmis) siekiant didinti seniūnų kūrybingumą, pasisemti patirties;

• Organizuoti seniūnų kvalifikacijos kėlimą, vykdyti šviečiamąją ir ugdymo veiklą lyderystės, mentorystės ir viešosios komunikacijos srityse ;

• Užtikrinti nuolatinį vidinį ir išorinį asociacijos ir jos narių bendradarbiavimą ir komunikavimą.

• Skatinti viešojo valdymo pokyčius paslaugų teikimo, administravimo ir gyventojų aptarnavimo srityse siekiant kokybės, racionalumo ir produktyvumo.

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ SENIŪNŲ ASOCIACIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ(SSGG)

Stipriosios pusės: Apjungia visas Lietuvos apskritis/regionus; efektyviai veikia Asociacijos struktūra, asociacijoje aktyviai veikia jungiantys ir turintys aukštą kompetenciją lyderiai. palaikomi geri darbiniai ryšiai su LR Seimu ir Vyriausybe bei socialiniais partneriais Nuolat didėjantis socialinių partnerysčių skaičius. Vykdo efektyvią teisinę pagalbą ir/ar konsultacijas nariams; Sėkmingas lėšų ir išteklių valdymas;

Silpnosios pusės: Trūksta seniūnų narių, atstovų aktyvumo; Nepakankamas gerosios patirties dalijimasis tarp kolegų; Pasyvus įsitraukimas į kvalifikacijos tobulinimą; Ribotos galimybės dalyvauti tarptautiniuose projektuose, tarptautiniuose renginiuose; Maži seniūnų atlyginimai, maža motyvacija; Nėra atgalinio ryšio iš seniūnų sprendžiant problemas; Ribotos finansinės galimybės (mažas nario mokestis, naujų narių stoka, nėra papildomų lėšų šaltinio); Nepakankamas darbas su savivaldybių politikais, įgyvendinant vietos savivaldos plėtrą, plečiant/didinant seniūnijų savarankiškumą; Nėra išvystytos organizacijos narių tarpusavio vidinės komunikacijos galimybės; Mentorystės trūkumas; Seniūnų įsitraukimo į veiklą trūkumas; Seni darbo metodai, nėra siekiama rezultato racionaliausiu būdu. Nėra komandinės dvasios ir bendros vizijos, bendro tikslo siekimo, ir iš vis, nėra aišku ko siekiame, veikla vykdoma atskirais tikslais ir asmeniniais interesais. Lyderių stoka, seniūnų, su kitokiu mąstymu ir matymu bei kitokia darbine patirtimi stoka. Valstybės tarnybos nepatrauklumo problema.

Galimybės: Naudotis ES fondų paramos programomis projektų įgyvendinimui; Įvairių projektų konkursai, leidžiantys pritraukti papildomų lėšų asociacijos strateginių tikslų įgyvendinimui; Tęsti bendradarbiavimą su partneriais, tarptautiniais partneriais; Atnaujinti vidinės decentralizacijos koncepciją; Vidiniai informacijos mainai; Gerosios ir blogosios patirties dalinimasis tarp kolegų: naujų darbo metodų/įdomios patirties / pasaulinėmis tendencijomis/; Naujų metodų ir būdų naudojimas darbinėje veikloje; Bendrystės kūrimas (seniūnų klubai); Nauji komunikacijos metodai: video konferencijos, grupės soc. tinkluose, bendros gmail grupės ir kt. Keisti pasaulį į geresnę jo versiją. Degti tuo ir norėti to. Tada jokios kliūtys nebus baisios, metodai atsiras savaime, galimybės bus beribės.

Grėsmės Asociacijos narių skaičiaus mažėjimas; Tiesioginiai seniūnų rinkimai, kurie gali įtakoti neigiamą seniūnijų veiklos vystymąsi; Neracionalus asignavimų panaudojimas, jų trūkumas; Teisės aktų kaita; Teisės aktų kūrėjų nepakankamas įsigilinimas į savivaldos žemiausios grandies problemas, jų sprendimų būdus ir finansines galimybes; Seniūnijų sunaikinimas.

LSSA VEIKLOS KRYPTYS IKI 2025 M.

1. TKSLAS. Asociacijos narių atstovavimas ir jiems aktualių klausimų sprendimas

UŽDAVINYS	PLANUOTOS PRIEMONĖS	PASIEKTI REZULTATAI	ATSAKINGAS
1.Dalyvauti teisės aktų projektų susijusių su seniūnijų veikla ruošimas ir svarstymas	Dalyvauti posėdžiuose, darbo grupėse, komisijose, susitikimuose su politikais, Savivaldybių atstovais	Pateikti seniūnijoms palankūs siūlymai dėl seniūnijų veiklos gerinimo suderinta su dokumentų ruošėjais bendra nuomonė	LSSA direktorius Viceprezidentai Atstovai Savivaldybėse
2.Atstovauti asociaciją Seime, Savivaldybių asociacijoje	Dalyvauti susitikimuose, seimo posėdžiuose, komitetuose	Įgytos žinios, patirtys, pristatyta Asociacijos veikla, geroji patirtis, pasiekimai, suderinti teisės aktų projektai	LSSA prezidentas Valdybos deleguoti nariai
3.Atstovauti Asociacijos narius įvairiose institucijose	Atstovauti asociaciją ir jos narius Valstybės bei vietinės valdžios institucijose, Seimo komitetuose	Pateikti pasiūlymai, dalyvavimas derybose dėl teisės aktų ir kitų dokumentų priėmimo seniūnijų veiklos klausimais	LSSA prezidentas Valdybos deleguoti asmenys Atstovai savivaldybėse
4.Dalyvauti užsienio savivaldos organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose, partnerių renginiuose	Dalyvauti Latvijos, Lenkijos, Kroatijos ir kt. savivaldos konferencijose, skaityti pranešimus	Ne mažiau 5 asociacijos narių dalyvavimas tarptautiniuose, kituose renginiuose, perskaityti 3 pranešimai.	LSSA prezidentas Asociacijos valdyba Asociacijos nariai, seniūnai
5.Tyrimo tikslais apibendrinti seniūnijų pateiktus duomenis apie seniūnijų narių veiklą	Rinkti duomenis apie seniūnijų veiklą, darbuotojų kiekį, veiklos pobūdį, teikiamas paslaugas ir pan. (seniūnijoms sutikus)	Parengta seniūnijų analizė (Darbuotojų, veiklos pobūdžio, paslaugų spektro Lietuvos mastu)	Asociacijos direktorius(iniciatorius) Valdyba ar įgaliotas asmuo
6.Teikti nuolatinę teisinę pagalbą asociacijos nariams.	Nuolatinės teisinės pagalbos užtikrinimas asociacijos nariams.	Suteikta nuolatinių teisinių konsultacijų ne mažiau 10	LSSA juristas
7.Sukurti duomenų bazę apie aktualias teisines praktikas(kaitumas, karjera, kompensacija atleidimo atveju ir pan.)	Parengti duomenų bazę apie seniūnus ir seniūnijų veiklą liečiančius klausimus.	Sukurta duomenų bazė LSSA tinklapyje apie (kaitumas, karjera, kompensacija atleidimo atveju ir pan.)	LSSA direktorius Valdyba Juristas

II. TIKSLAS. Efektyviai veikiančios seniūnijos modelio įgyvendinimas, įvairiomis priemonėmis stiprinti seniūnijų įvaizdį

UŽDAVINYS	PLANUOTOS PRIEMONĖS	PASIEKTI REZULTATAI	ATSAKINGAS
1.Pateikti informaciją apie asociacijos veiklą virtualioje erdvėje	Atnaujinti interneto svetainę, nuolat skelbti informaciją apie asociacijos veiklą, informaciją skelbti socialiniuose tinkluose	Per metus pateikta ne mažiau 50 informacijų apie asociacijos veiklą, seniūnų nuveiktus darbus	Direktorius Paskirtas valdybos narys Atstovai savivaldybėse LSSA nariai
2.Skatinti originaliausiai, kūrybiškiausiai, racionaliausiai, bendruomeniškiausiai dirbančias seniūnijas, seniūnus apskrityse Seniūnas – lyderis Seniūnas – vedlys Seniūnijos TOP idėja	Kasmet organizuoti seniūnijų, seniūno nominacijų konkursą	Suorganizuoti konkursai ir įvertinti geriausiai dirbančių seniūnijų, seniūnų pasiekimai	LSSA Prezidentas iniciatorius Asociacijos valdyba
3.Didinti susidomėjimą asociacijos veikla, pasiekimais	Rašyti straipsnius žiniasklaidos priemonėse, viešinti seniūnų ir seniūnijų veiklą, skatinant norą būti viešinamu ir matomu   Vykdyti grįžtamąjį ryšį nuolatos ir visais įmanomais būdais	Per metus parašyti 5 straipsniai, duota ne mažiau 5 interviu apie asociacijos naujoves, įvykius, fix idėjas, netradicinius sprendimus, įgyvendintus uždavinius, sprendimus siekiant pagerinti seniūnijų situaciją.	Asociacijos Prezidentas Deleguoti valdybos nariai, įgalioti asmenys Savivaldybių atstovai Asociacijos nariai, seniūnai
4.Skleisti gerąją patirtį LR Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų vadovams, atstovams	Organizuoti susitikimus su LR seimo komitetais, ministrais Seimo nariais ir kt., parengti gerosios seniūnijų patirties pristatymai	Per metus suorganizuota ne mažiau kaip 3 susitikimai, parengti 3 gerosios patirties pristatymai.	Viceprezidentai

III. TIKSLAS. Aktyviai dalyvauti projektinėje veikloje.

UŽDAVINYS	PLANUOTOS PRIEMONĖS	PASIEKTI REZULTATAI	ATSAKINGI
1.Teikti paraiškas įvairiems fondams ir organizacijoms	Kasmet paruošti ne mažiau kaip 4 paraiškas projektinei veiklai vykdyti	Įvykdytų projektų ataskaitos, suorganizuotų veiklų ir dalyvių skaičius, asociacijos ir jos narių veiklų įvairovė, sustiprėję ryšiai tarp seniūnų, partneriais	LSSA direktorius LSSA prezidentas Valdyba Įgalioti asmenys projektų rašymui ir įgyvendinimui
2.Bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, asociacijomis ir dalyvauti jų projektuose	Dalyvauti su universitetais, Savivaldybių asociacijos, Lenkijos partnerių, NVO	Dalyvauti ne mažiau kaip 1 projekte, asociacijos ir jos narių veiklų įvairovė, susistiprėję ryšiai su parneriais, pagerėjęs įvaizdis, didesnė motyvacija inovatyvioms veiklos ir patirties sklaidai.	Asociacijos Prezidentas Viceprezidentai
3.Dalyvauti kuriant seniūnijų strategiją iki 2025 m. kitais seniūnijų veiklos plėtojimo, gerinimo klausimais	Dalyvauti svarstymuose ir teikti pasiūlymus	Pateiktų pasiūlymų skaičius, palankių seniūnijų plėtojimo programų patvirtinimas	Asociacijos valdyba Deleguoti asociacijos nariai Atstovai savivaldybėse

4. TIKSLAS. Organizuoti ir remti seniūnų kvalifikacijos kėlimą ir profesinį ruošimą

UŽDAVINYS	PLANUOTOS PRIEMONĖS	PASIEKTI REZULTATAI	ATSAKINGI
1.Nuolat kelti asociacijos narių kvalifikacinius gebėjimus	Kasmet organizuoti ne mažiau kaip vieną mokomąjį seminarą seniūnams	Kasmet surengtas kvalifikacinis renginys, įgytos ir patobulintos asociacijos narių kompetencijos, pasidalinta patirtimi	LSSA direktorius Viceprezidentai
2.Susipažinti bei dalintis kaimyninių užsienio šalių gerąja seniūnijų valdymo patirtimi	Dalyvauti kaimyninių užsienio šalių organizuojamuose seminaruose, mokymuose, konferencijose, susitikimuose. Suorganizuoti asociacijos nariams bent vieną kvalifikacinę kelionę į kaimynines užsienio šalies seniūnijas.	Pagal kvietimą dalyvauta 1 kaimyninių užsienio seniūnijų renginyje, per metus suorganizuota kvalifikacinė kelionė į užsienio seniūnijas, Savivaldybes, patobulintos asociacijos narių kompetencijos.	LSSA Valdyba Asociacijos nariai
3.Dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose	Dalyvauti organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose(pagal sritį)	Pagal kvietimą dalyvauta ne mažiau kaip 5 renginiuose, patobulintos asociacijos narių kompetencijos	Asociacijos nariai

4. TIKSLAS. Užtikrinti vidinį ir išorinį asociacijos ir jos narių bendradarbiavimą

UŽDAVINYS	PLANUOTOS PRIEMONĖS	PASIEKTI REZULTATAI	ATSAKINGI
1.Stiprinti asociacijos narių vidinę komunikaciją	Sukurti bendras pokalbių grupes, kurias matytų seniūnai Soc. tinkluose, gmail grupėje, daryti video konferencijas	Sukurta apskrityse pokalbių grupės	LSSA Valdyba
2.Suorganizuoti seniūnų sąskrydį	Suorganizuoti sąskrydį vis kitoje apskrityje	Suorganizuoti 2 sąskrydžiai per 5 metus	LSSA prezidentas LSSA valdyba
3.Tęsti bendrystę su apskrities seniūnais, organizuoti apskrityse seniūnų sueigas kartu su vadovais	Suorganizuoti sueigas, susitikimus su seniūnais apskrityse	Suorganizuotos 2 sueigos su seniūnais per metus	Apskričių viceprezidentai Atstovai savivaldybėse
4.Neformalūs susitikimai su kolegomis seniūnais apskrityse	Suorganizuoti susitikimus su kolegomis į ketvirtį vieną kartą ir pasidalinti esamomis problemomis, seniūnijų veiklos pobūdžio išsiaiškinimui, bendrų sprendimų priėmimui	Suorganizuoti susitikimai su seniūnais, asociacijos nariais, užtikrinta asociacijos narių komunikacija, dalijimasis patirtimi, sprendžiamų klausimų suderinimas	Apskričių viceprezidentai Atstovai savivaldybėse LSSA nariai
5. Periodiškai organizuoti rajono seniūnų vietinės reikšmės susitikimus.	Kasmėnesiniai susitikimai rajonuose, einamųjų, LSSA klausimų aptarimui	Suorganizuoti susitikimai su rajonų seniūnais, užtikrinta geresnė vidinė komunikacija, identifikuoti sprendžiami klausimai.	Atstovai savivaldybėse

3. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Strategijos įgyvendinimas galimas tik asociacijos nariams aktyviai dalyvaujant asociacijos veikloje. Asociacijos veikla organizuojama iš asociacijos narių mokesčio, todėl racionalus jų panaudojimas privalo būti siekiant grįžtamojo ryšio ginant jų interesus, keliant kvalifikaciją, ginant teisiniais metodais, motyvavimas įvairiomis priemonėmis. Jėga - seniūnų vienybėje.

 

 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos

VEIKLOS strategija 2020- 2025

1. BENDROJI DALIS

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (toliau - Asociacija) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, ne pelno organizacija, sprendžianti savo narių – savivaldybių administracijos filialų ir seniūnijų biudžetinių įstaigų vadovų - seniūnų– bendrąsias problemas, teikianti savo nariams paslaugas, taip pat atstovaujanti savo narių bendriesiems interesams savivaldybėse, Lietuvos savivaldybių asociacijoje, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių seniūnijose ir kitose tarptautinė