Šių metų balandžio 18 d. Rėkyvos kultūros namuose vyko 2012 m. Rėkyvos durpių telkinio monitoringo pristatymas bei Rėkyvos ežero žuvų pristatymas. Pristatyme dalyvavo Juras Andriukaitis, Šiaulių miesto mero pavaduotojas, Irmantas Chrimlis, AB „Rėkyva" generalinis direktorius Alvydas Laužikas, AB „Rėkyva" vykdantysis direktorius, Romualdas Šemeta, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjas, Julius Taminskas, Lietuvos geologijos ir geografijos instituto docentas daktaras, Kazys Tamulionis, UAB „Šiaulių hidroprojektas" vadovas.
Rėkyvos seniūnė Vaida Čelkienė pristatė svečius ir pakvietė gyventojus išklausyti mokslininkų parengtą informaciją.
Julius Taminskas informavo, kad yra vykdoma Rėkyvos durpių telkinio monitoringo programa 2010-2020 metams. 2012 metais buvo vykdomas - hidrologinis, hidrobiologinis monitoringas ir pelkės paviršiaus bei viršutinio durpių klodo monitoringas.
Julius Taminskas informavo, kad hidrologinio, hidrobiologinio monitoringo tikslas yra įvertinti durpių telkinio sausinimo įtaką ežero, jo baseino ir su ežeru besiribojančios teritorijos vandens režimą. Tam, kad įvertinti vandens režimą, reikia pažiūrėti kokie buvo metai. 2012 m. priskiriami prie ypač didelio vandeningumo metų - 188 dienos buvo su krituliais. Kritulių virš Rėkyvos ežero iškrito labai didelis kiekis, tai yra 881 mm. Skaičiuojant pagal Šiaulių hidrometerologinės stoties duomenis tai yra vieno procento tikimybės metinis kritulių kiekis (1 kartą per 100 metų gali iškristi tiek kritulių). 2010 m ir 2011 m. taip pat buvo priskirti prie labai vandeningų metų. 2010 m. kritulių tikimybė buvo 11 %, 2011 m. - 18 %. Trys iš eilės einantys labai vandeningi metai lėmė dideles vandens atsargas visame pelkiniame Rėkyvos komplekse, tame tarpe ir ežere. Pristatė vėjo matavimus. Informavo, kad 2012 m. vidutinis metinis vėjo greitis 6 mėnesius buvo didesnis nei 2010-2011 metais. Vasaros mėnesių ir pirmo rudens mėnesio vėjuotumo padidėjimas didino garavimo intensyvumą. Tai buvo vandens atsargas mažinantis veiksnys. 2012 m., kaip ir 2011 m., Rėkyvos durpyne vyravo pietvakarių ir pietų vėjai. Šie vėjai sudarė 27 % ir 23 % visų atvejų. Rečiausiai pūtė Šiaurės ir Šiaurės vakariniai vėjai. Ši situacija yra gana palanki, nes kranto linijai, tarp durpyno ir ežero, teritorijoje, patys pavojingiausi yra Šiauriniai, Šiaurės vakariniai arba Šiaurės rytiniai vėjai, kurie yra labai reti, todėl 2012 m. didelės grėsmės dėl vėjuotumo ir nebuvo. Šių krypčių vėjai yra pavojingi pavasarį, kai prasideda ledonešis. Taigi vėjo kryptis yra palanki ir kranto linijos zonų neardo.
Taip pat informavo, kad 2012 m. yra priskirti prie vėsesnių metų su ilgu teigiamos oro temperatūros laikotarpiu. 2012 m., kaip ir 2011 m., buvo 303 dienos su teigiama vidutine paros temperatūra, tačiau 2012 m. skiriasi nuo 2010 ir 2011 m. tuo, kad vidutinė metinė temperatūra buvo žemesnė už normą. Praeitais metais vidutinė metinė temperatūra Rėkyvoje buvo 6,18 ˚C, tuo tarpu norma yra 6,6 ˚C. Lyginant pagal temperatūrą galime teigti, kad praeiti metai buvo vėsesni. 2012 m. vandens garingumas buvo 55 %, tai yra išgaravo 480 mm vandens, tuo tarpu 2011 m. - 74 %. 2012 m. lyginant su 2011 m., nuotekis iš apypelkio į Rėkyvos ežerą padidėjo apie 20 %. Pakankamai šlapia apyežerio Rėkyvos pelkės dalis 2012 m. kaupė vandens atsargas ir per 2012 m. vandens atsargos padidėjo 38 mm. Vidutinė pelkėje amplitudė yra apie 16 cm, tai per metus sukaupti 3,8 cm yra gana didelis kiekis. Kita vertus, žiūrint tuos apyežeryje išgręžtus gręžinius, matome, kad jie nerodo jokio antropogeninio poveikio aukštapelkės apyežeriniai daliai. 2012 m. ežeras labiau sausino pelkę negu durpynas. 2012 m. nuotekis iš pelkės į ežerą padidėjo 22,5 %, o iš pelkės i durpyno sausinimo sistemą nuotekis šiek tiek sumažėjo - 3,2 %. Matome, kad 2012 m. ežeras gavo labai daug vandens ir tas gautas vanduo didino nuotekį. 2012 m. ežero vandens lygio svyravimai pasižymėjo išskirtinai aukštu, maksimaliu vandens lygiu ir gana didele metine vandens lygio svyravimo amplitude. 2012 m. balandžio 24 d. ežero vandens lygis pasiekė absoliutų vandens lygio maksimumą per matavimo laikotarpį. Jei nebūtų sumažėjęs ežero baseinas, tai 2012 m. vidutinis nuotekis būtų padidėjęs 10 l/s. Informuota, kad kas mėnesį yra imami vandens mėginiai - biogenai, BDS ir deguonies kiekis, tam kad nustatyti kaip veikia iš durpyno ištekantis vanduo, kokį poveikį turi vandens kokybei. 2012 m. iš durpių kasybos laukų ištekančio vandens kokybė, lyginant su 2011 m., pagerėjo pagal tris rodiklius, tai yra pagal fosfatus, bendrą fosforą ir bendrą azotą. 2012 m. ištekančio rinktuvo vandens kokybė pagal nitritinį azotą ir fosfatus buvo labai geros kokybės, pagal bendrą fosforą ir BDS buvo geros kokybės, pagal bendrą azotą buvo vidutinės kokybės, pagal deguonį ir amonio azotą - blogos kokybės. 2012 m. vandens kokybė buvo geresnė nei 2011 m. Atkreiptas dėmesys, kad 2012 m. pelkės paviršiaus ir viršutinio klodo monitoringo tikslas yra ištirti ar nėra pavojingų iškasų ir stebėti kranto liniją. 2012 m. patikros metu jokių naujų iškasų nebuvo rasta, kranto linija nepakito.
Julius Taminskas informavo, kad 2012 m. rugsėjo 18-20 d. Rėkyvos ežere pagal valstybinio monitoringo programą vyko žuvų tyrimai. Žuvys buvo tiriamos pagal bendrą metodiką. Daugiausia buvo pagauta karšių, vidutinis jų svoris 50 g, toliau kuojos, pūgžlė, ešeriai, lydekos, sidabrinis karosas, raudė. Akcentavo, kad pagauti ešeriai buvo gana didelio svorio. Vidutis pagauto ešerio svoris buvo 231 g. Pagal individų skaičių ežere vyrauja karpinės žuvys - karšiai ir kuojos, kas sudaro 60 %, tačiau pagal biomasę didžiausią kiekį sudaro ešeriai ir jiems tenka daugiau kaip pusė bendros Rėkyvos ežero žuvų biomasės. Lyginant su kitais sekliais Lietuvos ežerais vidutinis žuvies individo svoris Rėkyvos ežere yra vienas iš didžiausių ir prilygsta žuvų vidutiniam svoriui Žuvinto ežere. Bendra žuvų biomasė yra palyginti nedidelė, šiek tiek mažesnė nei vidutinė sekliuose ežeruose, tačiau bendras žuvų gausumas yra mažas, vienas iš mažiausių sekliųjų ežerų tarpe. Taigi Rėkyvos ežero žuvų bendrijos bendri bruožai yra tokie - mažas žuvų gausumas, palyginti didelis vidutinis individo svoris. Ichtiologų požiūriu yra viena problema į kurią reikėtų atkreipti dėmesį. Jų manymu, Rėkyva virsta ešeriniu ežeru. Dėl mažo vandens skaidrumo ežere itin skurdi povandeninė augalija. Juliaus Taminsko nuomone, tai vyksta ne tik dėl vandens skaidrumo, bet ir dėl mažo biogenų kiekio. Ežere vyrauja minkšti gruntai ir tai irgi mažina žuvų gausumą. Žuvims trūksta nerštaviečių, maža maistui tinkamų organizmų įvairovė. Taigi distrofiniuose ežeruose ešeriai tampa dominuojančia žuvimi, o kartais net ir vienintele žuvų rūšimi. Jei po kelerių metų patikrinus ežerą ta tendencija tęsis, bus galima galvoti kokių priemonių imtis kad stabilizuoti. Viena iš tokių priemonių galėtų būti ežero valymas. Dalinis ežero valymas yra tam, kad padidinti nerštaviečių plotus.
Kazimieras Tomulionis pasidžiaugė, kad prieš 7 metus savivaldybėje buvo įgyvendinti projektai, gautas finansavimas ir tvirtinta visa šiaurinė dalis. Informavo, kad 2012 m. atlikta dalinė ežero batimetrija, tai yra ne viso ežero dugno matavimas. Pranešė, kad ežero batimetriniais tyrimais siekta nustatyti ežero gylį, charakteringuose taškuose buvo atlikta niveliacija siauriausioje sausumos vietoje tarp ežero ir eksploatuojamo durpyno. Pristatė schemą, kuriose vietose tiksliai daryti matavimai, ežero pjūviai. Pateikti 2012 metų bei prieš 8 metus atliktų matavimų duomenys. Informavo, kad durpių sėdimas vyksta nuolatos. Teigė, jog reikia stebėti.
Po pristatymo vyko mokslininkų diskusijos su vietos gyventojas, ypač didelį dėmesį gyventojai atkreipė į žuvų nerštaviečių poreikį.
Seniūnė Vaida Čelkienė padėkojo mokslininkams už išsamių Rėkyvos durpių telkinio monitoringo pristatymą.
Informuoja seniūnija