Rug­sė­jo 1 die­ną Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ja pra­dė­jo dirb­ti pa­gal nau­ją dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo mo­de­lį. Va­do­vau­jan­tis juo, ne­be­li­ko vi­są dar­bo die­ną ra­jo­nų se­niū­ni­jo­se dir­ban­čių apy­lin­kės ins­pek­to­rių.

Se­niū­nas ma­to tik mi­nu­sus

Po­li­ci­jos per­tvar­kos Šiau­lių prie­mies­ty­je esan­čios Bu­bių se­niū­ni­jos kol kas ne­pa­sie­kė: čia vis dar dir­ba du apy­lin­kės ins­pek­to­riai. Ta­čiau tai lai­ki­na – ne­tru­kus Šiau­lių ra­jo­ne, kaip ir Šiau­lių mies­te, taip pat pra­dės veik­ti nau­jas pa­rei­gū­nų dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo mo­de­lis.

„Tei­gia­ma, kad, ne­be­li­kus se­niū­ni­jos pa­tal­po­se kas die­ną dir­ban­čio po­li­ci­nin­ko, vis­ką pa­da­rys at­vyks­tan­tys pa­rei­gū­nai. Ma­nau, kad at­vyks­tan­tie­ji žmo­nių sau­gu­mo neuž­tik­rins“, – sa­ko se­niū­nas.

Anot V. Sla­bio, bū­tent žmo­nių sau­gu­mas la­biau­siai ir ne­ra­mi­na. Da­bar gy­ven­to­jai su vie­to­je dir­ban­čiais po­li­ci­nin­kais pa­lai­ko ry­šį: jei pro­ble­ma – užei­na pa­si­kal­bė­ti, rei­kia pa­gal­bos – ne­bi­jo kreip­tis, so­cia­li­nei dar­buo­to­jai bū­ti­na ap­si­lan­ky­ti ri­zi­kos šei­mo­je – su­tar­ta.

„Vie­ti­nis ins­pek­to­rius kiek­vie­no silp­ny­bes ži­no – vie­nam pirš­tu pa­grū­mo­ja, ki­tą pa­gė­di­na, su tre­čiu pa­si­svei­ki­na“, – pri­va­lu­mus, ku­rių ne­tru­kus bus at­si­sa­ky­ta, var­di­ja va­do­vas.

Pa­jė­gos su­si­jun­gia

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ja – nau­jo­jo dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo mo­de­lio su­ma­ny­to­ja. Tad na­tū­ra­lu, kad Šiau­lių ap­skri­ties ra­jo­nai eks­pe­ri­men­ti­niu pa­grin­du pir­mie­ji ša­ly­je pra­dė­jo dar­buo­tis nau­juo­ju prin­ci­pu: 2015 me­tų ba­lan­džio 1 die­ną pra­dė­jus nuo Ra­sei­nių ra­jo­no, per­tvar­kos šie­met, ko­vo mė­ne­sį, pra­si­dė­jo Pak­ruo­jy­je ir Jo­niš­ky­je. Nuo ba­lan­džio taip dir­ba Rad­vi­liš­kio pa­rei­gū­nai.

Šiuo me­tu mo­de­lis vei­kia vi­suo­se ap­skri­ties ra­jo­nuo­se, iš­sky­rus Šiau­lių mies­tą ir Šiau­lių ra­jo­ną – per­tvar­ky­mai čia ati­dė­ti iki 2017 me­tų pra­džios. Iki tol ap­skri­ties po­li­ci­jos va­do­vy­bei teks ap­si­spręs­ti, ko­kiu prin­ci­pu dirbs Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

Iki ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos vi­si ša­lies po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tai tu­ri pa­sek­ti Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos pa­vyz­džiu ir pra­dė­ti dar­bą pa­gal nau­ją dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo mo­de­lį. Jo es­mė: Vie­šo­ji ir Kri­mi­na­li­nė po­li­ci­ja nuo šiol dirbs iš­vien. Tai reiš­kia, kad ne­be­lie­ka apy­lin­kės ins­pek­to­rių – jie su ko­le­go­mis kri­mi­na­lis­tais dirbs bend­ro­se gru­pė­se.

Apsk­ri­ties po­li­ci­jos va­das už­tik­rin­tas

Pra­si­dė­jus ra­di­ka­lioms per­tvar­koms, gy­ven­to­jams ky­la ir klau­si­mų: jei se­niū­ni­jo­se ne­be­liks apy­lin­kės ins­pek­to­rių, kas už­tik­rins jų sau­gu­mą ir su­teiks pa­gal­bą.

Kal­ba­mės su Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ku Ri­man­tu BO­BI­NU.

Ar­čiau žmo­nių

– Ne vie­ną ori­gi­na­lią idė­ją, kad ir to­kią, kaip bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nų, su­bran­di­nu­si Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ja vėl ini­cia­to­rė. Kas pa­stū­mė­jo?

– Su­ma­ny­mas su­jung­ti Vie­šo­sios ir Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­jė­gas pa­si­tvir­ti­no. Rug­sė­jo 1-ąją, Gge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro įsa­ky­mu, vi­suo­se ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tuo­se, iš­sky­rus Šiau­lių mies­tą ir ra­jo­ną, ofi­cia­liai vei­kia Rea­ga­vi­mo sky­rius ir Veik­los sky­rius.

Iki tol tu­rė­jo­me at­ski­rus vie­ne­tus – Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos ir Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­rius, ir įvai­riau­sias funk­ci­jas at­lie­kan­čius pa­rei­gū­nus, tar­ki­me, apy­lin­kės ins­pek­to­rius, bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nus, Ke­lių po­li­ci­jos gru­pę.

Kiek­vie­nas pa­rei­gū­nas dir­bo pa­gal sa­vo funk­ci­jas. Bet kai rei­kė­da­vo or­ga­ni­zuo­ti, pa­vyz­džiui, kad ir di­džiu­lį ren­gi­nį, pa­si­žiū­rė­da­vo­me, kad funk­ci­jų vyk­do­ma daug, ta­čiau žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų pa­da­ry­ti vis­ką nuo a iki z, nė­ra.

Už­tat ir pa­si­girs­da­vo gy­ven­to­jų prie­kaiš­tų, kad per daug po­li­ci­nin­kų į vie­ną įvy­kį su­va­žia­vo. Ir tai to­dėl, kad vie­nas pa­rei­gū­nas pa­gal sa­vo funk­ci­ją to ne­ga­lė­jo da­ry­ti, ki­tas to.

Pa­gal nau­ją tvar­ką įkur­ti Rea­ga­vi­mo ir Veik­los sky­riai. Pir­mo­jo sky­riaus pa­rei­gū­nai su­rea­guo­ja į įvy­kį, at­lie­ka vis­ką, kas jam yra pri­va­lu. O Veik­los sky­rius ty­ri­mą tę­sia to­liau.

– Ar tie­sa, kad se­niū­ni­jų cent­ruo­se ne­be­liks pa­rei­gū­nų?

– No­riu nu­ra­min­ti žmo­nes. Pa­rei­gū­nų se­niū­ni­jo­se tik­rai ma­ty­si­te. Tik da­bar or­ga­ni­zuo­ja­me ko­man­di­nį dar­bą, o ne taip, kaip anks­čiau, kai apy­lin­kės ins­pek­to­rius pa­ts sau bū­da­vo vir­ši­nin­kas. Dėl to op­ti­ma­liai nepa­nau­do­da­vo­me re­sur­sų, nes apy­lin­kės ins­pek­to­riaus dar­bo kont­ro­lė bū­da­vo mi­ni­ma­li.

Pa­gal nau­ją­jį po­li­ci­jos dar­bo mo­de­lį Veik­los sky­riaus gru­pės pa­rei­gū­nai, še­ši ar sep­ty­ni, ap­tar­nau­ja į vie­ną te­ri­to­ri­ją su­jung­tas dvi tris se­niū­ni­jas. Tai­gi se­niū­ni­jų, ku­rios anks­čiau tu­rė­jo tik vie­ną apy­lin­kės ins­pek­to­rių (o kai kur vie­nas ins­pek­to­rius dirb­da­vo ir dvie­jo­se se­niū­ni­jo­se), gy­ven­to­jus da­bar ku­ruo­ja ke­li pa­rei­gū­nai. Bet jų dar­bas vyks­ta ne se­niū­ni­jos ka­bi­ne­te, ne po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te, bet marš­ru­te.

Pa­rei­gū­nai pa­gal nau­ją mo­de­lį tu­ri konk­re­čias už­duo­tis, ku­rias jiems pa­ski­ria vy­res­nie­ji. Ir kas­dien kiek­vie­nam eki­pa­žui su­for­muo­ja­mos už­duo­tys, ku­rias pri­va­lu at­lik­ti. Pa­gal jas vyks­ta­ma į nu­ro­dy­tas vie­tas, ap­klau­sia­mi liu­dy­to­jai, įta­ria­mie­ji, kal­ba­ma­si su nu­ken­tė­ju­siai­siais, su kai­my­nais, ren­ka­ma ki­ta in­for­ma­ci­ją. Kartu ste­bi­ma ap­lin­ka.

Anks­čiau kri­mi­na­lis­tas ne­ga­lė­da­vo su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­lo, nors ma­ty­da­vo va­žiuo­jant aki­vaiz­dų pa­žei­dė­ją – tai ne­bu­vo nu­ma­ty­ta jo funk­ci­jo­se. O apy­lin­kės ins­pek­to­riai ne­ga­lė­da­vo at­lik­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mų. Su­jun­gus pa­jė­gas, da­bar vie­nas eki­pa­žas ga­li pa­da­ry­ti vis­ką vie­nu me­tu nuo – iki.

Pa­keis­to dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo tiks­las ir yra – pa­skirs­ty­ti dar­bus taip, kad pa­rei­gū­nai dirb­tų gat­vė­se, o ne ka­bi­ne­tuo­se.

Vie­n tai, kad pa­tru­lia­vi­mas po vie­ną tam­siu pa­ros me­tu ne­bu­vo ga­li­mas, o da­bar dir­ba­ma po­ro­mis. Tai reiš­kia, kad pa­tru­liuo­ja­ma ga­li bū­ti bet ku­riuo pa­ros me­tu.

Tech­ni­nės prie­mo­nės vis­ką, ką anks­čiau bu­vo ga­li­ma da­ry­ti tik ka­bi­ne­te, da­bar lei­džia pa­da­ry­ti ir au­to­mo­bi­ly­je: įreng­ti kom­piu­te­riai, ga­li­ma su­si­siek­ti su duo­me­nų ba­ze, at­si­spaus­din­ti pro­to­ko­lus. Ne­be­rei­kia, kaip sa­kau, jung­tis prie ro­ze­tės – vi­sus dar­bus ga­li­ma nu­veik­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo, pa­žei­dė­jo kie­me, ke­ly­je, gat­vė­je.

– Se­niū­nams ne­ra­mu, kad, ne­be­li­kus „ka­bi­ne­ti­nių“ pa­rei­gū­nų, bus ne­tvar­ka.

– Mū­sų pa­tik­ri­ni­mai pa­ro­dė, kad apy­lin­kės ins­pek­to­rių sė­dė­ji­mas se­niū­ni­jų ka­bi­ne­tuo­se – bergž­džias rei­ka­las. Sa­ky­ki­me, at­va­žiuo­ja pa­rei­gū­nas į dar­bą nu­ro­dy­tą va­lan­dą, bet nie­kas nea­tei­na, ne­si­krei­pia. Ta­da tas pa­rei­gū­nas sė­di ka­bi­ne­te ar­ba išei­na į kie­mą pa­rū­ky­ti, pa­bend­rau­ja su se­niū­ni­jos mo­te­ri­mis, su se­niū­nu pa­si­šne­ka, ir vis­kas.

Nau­ja tvar­ka taip pat nu­ma­to, kad tam tik­ro­mis va­lan­do­mis, tam tik­ro­mis sa­vai­tės die­no­mis į se­niū­ni­jas at­vyks pa­rei­gū­nai – gru­pių vy­res­nie­ji. Apie tai se­niū­ni­jo­se bus pa­tal­pin­ta in­for­ma­ci­ja, be to, se­niū­ni­jų in­for­ma­ci­niuo­se sten­duo­se bus nu­ro­dy­ti gru­pių vy­res­nių­jų te­le­fo­nai – skam­bin­ti bus ga­li­ma bet ku­rią dar­bo die­ną.

Tie­są sa­kant, ne­la­bai su­pran­tu se­niū­nų ne­ri­mo pa­grįs­tu­mo. Juk gy­ven­to­jai 112-uo­ju bet ku­riuo pa­ros me­tu ga­li kreip­tis į po­li­ci­ją.

– Mo­de­lis, apie ku­rį da­bar kal­ba­me, kai ku­riuo­se ap­skri­ties ra­jo­nuo­se jau vei­kia ne vie­ną mė­ne­sį. Kaip tai veikia kri­mi­no­ge­ni­nę si­tua­ci­ją?

– Nie­kas ne­pab­lo­gė­jo. Esa­me ly­de­riai ša­ly­je tiek už­kar­dant, tiek išaiš­ki­nant nu­si­kal­ti­mus. Apsk­ri­ty­je nu­si­kal­ti­mų skai­čius per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius yra su­ma­žė­jęs 2,6 pro­cen­to. Išau­gęs iš­ty­ri­mas, nes tu­ri­me spe­cia­li­zuo­tus pa­da­li­nius, ku­rie vi­so­je ap­skri­ty­je aiš­ki­na­si sun­kius ir la­bai sun­kius nu­si­kal­ti­mus. Nui­ma­me krū­vį nuo ra­jo­nų ir jie tu­ri dau­giau lai­ko aiš­kin­tis smul­kius nu­si­kal­ti­mus: va­gys­tes, vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mus, smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je.

Komentaras

jūs galit jį burnot, keikt, juoktis, bet jis pasako kas vyksta realybėje, o ne iš knygučių...
Dabartinė policijos reforma yra tikrai žalinga visuomenei. Per paskutinius tris metus sunaikintas konvojus, uždarytos areštinės, uždarytos budinčios dalys, sunaikinta kriminalinė policija. Dabar jau ir įgaliotiniai. Didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune tas viskas yra, bet va mažesniuose miesteliuose viskas sunaikinta, lygiai taip pat kaip ir mokyklos, darželiai, poliklinikos, vaistinės, parduotuvės...
Mažas pavyzdėlis. Prieš keletą metų mano nebejauni tėvai iš kaimo persikėlė gyventi į rajono centrą. Po kurio laiko man mama ir sako, žinai aš mieste nematau girtų žmonių, ar negeria, ar kaip. Mamai paaiškinau, kad mieste dirba policija, dėl to pijokų nesimato, jie geria namuose, mieste nesivalkioja. Dabar kažkurią dieną ji man sako-žinai pijokus pradėjau matyti. Paaiškinau, mieste budinčios dalies nebėra, patrulių minimumas-štai ir rezultatas.
Kai buvo įgaliotinis kiekviena bobutė galėdavo jam pasiskųst, o dabar viskas per 112, o ten kol išaiškins, tai ir noras skųstis praeis...
Vienu žodžiu šioje šalelėje nieko gero nenusimato...

Įkandin Lietuvoje uždarinėjamų mokyklų, bibliotekų, kitų kultūros židinių eilė atėjo ir policijos įstaigoms. Policija ramina, esą įgyvendinus šią reformą taps tik saugiau, bet gyventojai tuo smarkiai abejoja ir permainas pasitinka su nerimu. 

Naujovę, pagal kurią Viešosios ir Kriminalinės policijos pajėgos jungiamos į vieną bendrą padalinį, o seniūnijose nebelieka apylinkės inspektorių, subrandino ir pirmoji ėmėsi diegti Šiaulių apskrities policija. Įgyvendinant šią idėją pernai balandį eksperimentiniu tapo Raseinių rajono policijos komisariatas. Konstatavus, kad eksperimentas pasiteisino, analogiška naujovė jau įgyvendinta visoje Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje, išskyrus Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą. Pertvarkos dėl specifinės šio komisariato teritorijos čia atidėtos iki 2017 m., kai prie tokio modelio turės pereiti visa šalies policijos sistema.

Šiaulių rajono Bubių seniūnijos seniūnas Vytautas Slabys sako, kad perspektyva likti be dviejų seniūnijoje besidarbuojančių apylinkės inspektorių baugina. Seniūnas žada dėti visas pastangas, kad policija seniūnijoje išliktų. Tokią poziciją V.Slabys mėgins apginti rugsėjo 27 d. Šiaulių rajono savivaldybėje įvyksiančiame apskrities seniūnų ir seniūnaičių susitikime su apskrities policijos vadovybe.

„Seniūnijose nebelikus apylinkės inspektorių, čia užsuks tik mobilieji pareigūnų ekipažai, - sako V.Slabys. - Galvoju, kad nuo to saugiau tikrai nebus. Net ir labai norėdamas negalėčiau pasakyti nieko blogo apie mūsų seniūnijoje dirbančius policininkus - bendradarbiavimą pavadinčiau pavyzdiniu. Dėl to ir gaila, kad nuolat čia dirbančių pareigūnų nebeliks. Juk prevencinę funkciją atlieka net ir stovinti tuščia policijos mašina, jau nekalbant apie žinojimą, kad policijos pareigūnai yra čia pat. Seniūnijos apylinkėse yra keliolika kolektyvinių sodų, todėl šiltuoju metų laiku žmonių čia padvigubėja ar net patrigubėja. Jei įvyks koks įvykis Bubiuose, o mobilusis pareigūnų ekipažas tuo metu dirbs Meškuičiuose, jis į Bubius taip greitai neatvažiuos. Kiekviena pradelsta minutė kartais gali kainuoti labai brangiai. Mano nuomone, nieko gero nepridės ir tai, kad atvykstantys pareigūnai nepažįsta nei vietovės, nei čia gyvenančių žmonių.“

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas ramina - žmonės policininkus seniūnijose tikrai matys. Tačiau pareigūnų darbas bus organizuojamas ne seniūnijoje, ne kabinete ir ne policijos komisariate, o maršrute. Tai yra arčiau žmonių. „Neretai sulaukdavome priekaištų, kad gatvėse yra per mažai pareigūnų, - sako komisaras. - Šios reformos tikslas ir yra išvaryti pareigūnus iš kabinetų į gatvę. Techninės priemonės šiuo metu leidžia viską, ką anksčiau buvo galima daryti tik kabinete, padaryti ir automobilyje, nukentėjusiojo ar pažeidėjo kieme, kelyje, gatvėje.“

Pasak R.Bobino, pagal anksčiau galiojusią tvarką apylinkės inspektorius negalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo, negalėjo priimti pareiškimo, apklausti liudytojų. O kriminalinės policijos pareigūnas pagal jam priskirtas funkcijas negalėjo surašyti protokolo, nors matydavo važiuojant akivaizdų pažeidėją. „Gyventojams tai nebuvo suprantama, nes jiems mes visi esame policijos pareigūnai, - sako R.Bobinas. - Tam ir tas pareigūnų sutelkimas į padalinius, kad pareigūnai galėtų padaryti viską, nuo - iki.“

R.Bobino teigimu, atlikti patikrinimai parodė, kad apylinkės inspektorių sėdėjimas seniūnijų kabinetuose bergždžias. „Sakykime, atvažiuoja pareigūnas į darbą nurodytą valandą, bet niekas neateina, nesikreipia, - sako komisaras. - Tai tas pareigūnas ir sėdi kabinete arba išeina į kiemą, parūko, pabendrauja su seniūnijos moterimis, su seniūnu pasišneka, ir viskas. Yra ir kitas dalykas: kai kurios seniūnijos geografiškai yra greta, o darbo krūviai jose skirtingi. Dėl to vienas inspektorius ir per dieną visko padaryti nespėdavo, kitam ir poros valandų pakakdavo, o atlyginimą abu gaudavo vienodą.“ Pasak R.Bobino, nė vienas pareigūnas rajonuose nebuvo atleistas, su kiekvienu buvo kalbama ir kiekvienam pasiūlyta darbo vieta. Tačiau buvo tokių, kurie apsisprendė tarnybą pabaigti.

Edita KARKLELIENĖ