KREIPIMASIS

Kreipiamės į Jus, kviesdami šiais metais plačiai paminėti Kultūros dieną Lietuvoje, atkrepiant dėmesį į vertybėmis paremtos kultūros svarbą šiuolaikinei visuomenei.

Balandžio 15 d. Lietuvoje jau šeštą kartą bus minima Kultūros diena, kurią Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino kaip atmintiną.

Kiekvienais metais vis daugiau plačiosios visuomenės ir institucijų įsitraukia į šios dienos paminėjimą, atkreipiamas vis atidesnis dėmesys į idėjas, skleidžiamas per Kultūros dienai skirtus renginius. 2011 metais Lietuvoje vyko tarptautinės konferencijos Vilniuje, Kaune, Palangoje, vyko parodos, savivaldybės kultūros darbuotojų apdovanojimai, akcijos bei kiti renginiai. Visoje Lietuvoje Kultūros dieną išsiskleidė apie 80 Taikos vėliavų, simbolizuodamos Taikos per Kultūrą idėją ir išreikšdamos pasiryžimą saugoti ir puoselėti kultūros vertybes. Taikos vėliava iškilmingai pakelta ir prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Kultūros dienos pažymėjimui ir pačiai kultūrai valstybėje turi būti suteikiama žymiai platesnė reikšmė, nes tikroji kultūra išreiškia visą žmonių veiklą tikrųjų vertybių pagrindu; tai yra sudėtinė visuma, apimanti žinias, mokslą, menus, moralę, teisę, tikėjimus, papročius ir kitus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip visuomenės narys. Kultūra yra mokslo, meno ir etinės filosofijos sintezė.

Kultūros dienos paminėjimu siekiama stiprinti visuomenės suvokimą, jog vertybėmis paremta kultūra yra žmogaus išminties ir dvasingumo raiška, galinti suvienyti žmones kurti darnią visuomenę pažangios evoliucijos kelyje.

Kultūra mes išreiškiame savo šalies unikalumą, atspindime papročių savitumą, primename savo dvasinės gyvasties šaknis, pagerbiame šviesiausius ją puoselėjančius žmones. 2011 metų Kultūros dienos renginiuose Lietuvoje plačiai nuskambėjo M.K. Čiurlionio vardas.

Mes, Kultūros dienos iniciatoriai, tikime, kad toji diena kiekvieną šalies gyventoją įpareigos ir motyvuos gyventi kultūringiau aukščiausių vertybių pagrindu, primins etikos svarbą visose srityse, sutelks savo etninių šaknų pažinimui ir kultūros vertybių apsaugai, primins apie taikią mokslo pritaikymo būtinybę ir kultūros, kaip pagrindo būtinybę visose visuomenės gyvenimo srityse.

Kultūros dienos pažymėjimas balandžio 15 dieną susietas su Taikos vėliavos simboliu ir Rericho Paktu - sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu, kuri tapo 1954 m. Hagos konvencijos Kultūros vertybių (materialių ir nematerialių) saugojimui pagrindu.

Prieš tris metus Lietuvos pavyzdys davė impulsą Tarptautiniam judėjimui už Pasaulio kultūros dienos paskelbimą balandžio 15 - tą su Taikos vėliavos simboliu. Nuo 2009 metų į šį judėjimą yra įsijungusios visuomenės grupės iš Italijos, Ispanijos, Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, Austrijos, Šveicarijos, Izraelio, Meksikos, Argentinos, Kolumbijos, Čilės, Kubos, Uzbekistano, Ukrainos, Kazachstano, Indijos. Susidomėjimas šia diena auga ir toliau. Mus palaiko Baltijos miestų sąjungos (BMS) Kultūros komisijos valdyba, 29 kosmonautai iš devynių šalių pasirašė už Pasaulinės kultūros dienos įtvirtinimą su Taikos vėliava, ši vėliava nekartą pabuvojo kosmose.

Kreipiamės į Jus, gerbiami Kolegos ir Bičiuliai, prašydami inicijuoti balandžio 15 d. Kultūros dienos pažymėjimą savo aplinkoje, rajone, mieste visoje Lietuvoje. Kviečiame valstybės institucijas, kultūros ir švietimo įstaigas, visuomenines organizacijas, bendruomenes prasmingomis išraiškomis ir gražiais darbais paminėti Kultūros dieną.

Lietuvos Kultūros dienos įgyvendinimo iniciatyvinė grupė 2012 metais siūlo šios dienos koncepciją - Kultūros prioritetas visuomenės gyvenime. Neabejojame, kad ši koncepcija yra aktuali ne tik vieną dieną, bet ir visomis dienomis ir daugelį metų bus pagrindine kryptimi kaip ugdanti supratimą, kad tikroji kultūra visose srityse yra taikaus gyvenimo ir darnios visuomenės išraiška.

Dėl reikšmingo Kultūros dienos simbolio - Taikos vėliavos įsigijimo bei kitais su Kultūros diena susijusiais klausimais kreiptis adresu: kulturosdiena@gmail.com

Lietuvos Kultūros dienos įgyvendinimo iniciatyvinė grupė

 

Taikos vėliavos istorija ir prasmė

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-ji įteisinta Kultūros diena kaip atmintina diena. Ši diena tampriai surišta su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 metais Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą - sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės - JAV prezidentas F.D.Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T.Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R.Rolanas, R.Tagorė, T.Manas, B.Šou, A.Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų. Lietuvos inteligentija taip pat tuo metu siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos trukdė tai padaryti, todėl buvo pasirašytas palaikymo Memorandumas - jį pasirašė žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai. Rericho Paktas tapo 1954 m. Hagos konvencijos Kultūros vertybių (materialių ir nematerialių) saugojimui pagrindu. Hagos konvencijos šalimis narėmis yra 123 šalys (Lietuva ja tapo 1998 m.), Hagos konvencijos Antrojo protokolo, priimto 1999 m., narėmis yra 60 šalių (Lietuva ja tapo 2002 m).

Taikos vėliavai, kaip Rericho Pakto simboliui, 2011 metais sukako 80 metų. Pirmoji Paktui skirta konferencija, kur buvo viešai iškelta Taikos vėliava, įvyko Briugėje 1931 m. rugsėjo 13-15 dienomis.

Impulsą vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose, net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus herbe ir daugelyje ikonų bei bažnyčių dekore. Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etno palikime.

Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: menas, mokslas ir religija kultūros žiede; tiesa, grožis ir teisingumas; meilė, grožis ir žinojimas; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; Švenčiausioji Trejybė, pasaulinis susivienijimas ir panašiai.

Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, nekartą pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios tarptautinės kultūrinės akcijos.

Lietuvoje Kultūros dieną šiais metais Taikos vėliava bus keliama jau ketvirtą kartą.

Iškeldami Kultūros dieną Taikos vėliavą, užtvirtiname aukščiausias vertybes ir įsipareigojame jas saugoti bei puoselėti.

Taikos vėliavos komitetas, Lietuva

 

 

Dr. Auksė Narvilienė
Taikos vėliavos komiteto pirmininkė
Kultūros dienos ambasadorė prie Baltijos Miestų Sąjungos Kultūros komisijos valdybos
Tarptautinio judėjimo už Pasaulio Kultūros dieną su Taikos vėliava organizacinio komiteto narė