Trakų rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai buvome pakviesti atsakomajam vizitui į Šiaulių rajono savivaldybę. Gerai nusiteikę, nekreipdami dėmesio į lapkričio 5-sios rytą pirmuoju sniegu padengtus kelius, lydimi mero patarėjo P. Čepausko, visi aštuoni seniūnai išvykome į Šiaulių rajoną.

Svetingai mus pasitiko Šiaulių rajono savivaldybės meras A. Gaubas, administracijos direktorius S. Lembutis, direktoriaus pavaduotojas G. Domarkas, Šiaulių rajono seniūnijų seniūnai. Susitikimo metu Šiaulių rajono meras plačiai nušvietė savivaldybės veiklą, papasakojo kaip šiuo nelengvu savivaldai laikotarpiu sekasi be kreditorinių įsiskolinimų subalansuoti biudžetą, kokie šiuo metu vykdomi projektai Šiaulių rajono savivaldybėje. Administracijos direktorius papasakojo apie šiuo metu Kuršėnų miesto seniūnijoje vykdomus vandentvarkos darbus, juos palyginome su Trakų rajono Lentvario miesto vandentvarkos projekto vykdymu. Direktorius pateikė informaciją apie Šiaulių rajono seniūnų veiklos ypatumus. Buvo aptartos abiejų savivaldybių darbo aktualijos, seniūnijų veikla, pademonstruotas filmas „Tarp Dubysos ir Ventos", pasakojantis apie Šiaulių rajoną, seniūnijų tradicines šventes, festivalius, sportinius renginius.

Šiaulių rajonas išsidėstęs Lietuvos šiaurėje, jame gyvena virš 50 tūkstančių gyventojų. Rajonas yra suskirstytas į 11 seniūnijų, yra 7 miesteliai. Didžiausias rajono miestas - Kuršėnai, turintis 14,9 tūkst. gyventojų. Rajono teritoriją kerta Rygos - Berlyno (Via Hansa) ir Panevėžio - Palangos magistraliniai keliai. Be to, čia praeina ir Vilniaus - Klaipėdos, Vilniaus - Mažeikių, Vilniaus - Rygos geležinkelių trasos, ypač patogu jomis naudotis grįžtantiems iš studijų į namus besimokantiems studentams.

Lydimi Šiaulių rajono seniūnų, turėjome galimybę aplankyti Kurtuvėnų regioninį parką. Susitikime su parko darbuotojais, bandėme įvertinti esamą parką rekreaciniu bei pažintiniu požiūriu ir palyginti su Trakų raj. Aukštadvario regioniniu bei Trakų nacionaliniu parkais. Malonu, kad Kurtuvėnuose, kaip ir pas mus, plėtojamas kaimo ir ekologinis turizmas, veikia žirgynas, teikiantis įvairias paslaugas, yra jojimo mokykla.

Šiaulių rajono miškingumas yra 31,8 procento, todėl pagrindinės ekonominės veiklos rūšys - miško ruoša, pirminis medienos apdorojimas, medienos dirbinių bei baldų gamyba. Rajono ūkininkai imasi ir netradicinių kultūrų, kaip antai uogų, rapsų, grybų auginimo.

Didžiausią įspūdį paliko sename Grūzdžių dvare įsikūręs juodosios keramikos cechas. Mus maloniai pasitiko šio nepaprasto verslo meistrė Regina Mataitienė. Trakų rajono seniūnai turėjo labai įdomią keramikos gaminimo praktinę pamoką. Įdomu buvo pamatyti kaip meistrės stiprių rankų minkomas ir sukamas molis greitai paklusta, kokia yra puodynės gamybos pradžia, kiek į ją įdedama meilės ir rankų darbo. Suformuotos puodynės džiovinamos, po to kruopščiai švitrinamos, o tuomet deginamos gilioje požeminėje krosnyje. Tą senovinę technologiją reikėjo perprasti ir įsisavinti. Labai svarbu teisingai išlaikyti temperatūrą, gerai išdeginti keramiką. Todėl keramikos specialistė su didele meile prisimena anuos laikus, kaip jie įsikūrė šiame sename dvare, norėdami įgyvendinti savo svajonę - gaminti puodynes. Su didele meile į seną dvarą susirinkdavo visa šeima, o, užkūrus krosnį, suklupdavo maldai, po to aplaistę taurėmis vyno, su nerimu laukdavo šio darbo rezultatų. Anot meistrės, buvo ir nesėkmių, iš krosnies ne kartą buvo išimta tik šukių krūva. Dabar keramikos darbai jų namuose jau tapo kasdienybe. Marija džiaugiasi, sulaukusi vis daugiau lankytojų, besidominčių šios gamybos technologija. Šeimininkė labai nuoširdi ir atvira svečiams, su meile dėstė puodynių gamybos paslaptis. Atsisveikinimui Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas paliko įrašą svečių knygoje.

Pravažiuojant seniūnijos keliais, matėme tvarkingas šiauliečių sodybas, nors ūkininkų kiemuose po atviru dangumi stūksojo kombainai ir kiti žemės ūkio padargai. Diskutavome ir apie tai, kad ES parama yra akivaizdi kaimui, tačiau dažniausiai ji pasiekia ne tikruosius ūkininkus, o dažniausiai tuos „kaimo prisiplakėlius", sugebančius deklaruoti, kokie jie svarbūs žemės ūkio veikloje. O kaimo plėtros projektai, nors šiuo metu jau paraiškų priėmimas yra supaprastintas, tačiau jie stringa, gal būt, dėl vietinių gyventojų bendruomeniškumo ir iniciatyvos trūkumo. Atkreipėme dėmesį į tai, kad Šiaulių rajono savivaldybėje gausu kultūros centrų, o seniūnijose - kultūros darbuotojų.

Didžiulį įspūdį paliko Meškučių seniūnijoje, kuriai vadovauja labai aktyvi seniūnė Jolanta Baškienė, esantis unikalus kultūros paminklas - Jurgaičių arba Domantų piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu. Čia pastatėme kryžių, ant kurio puikavosi užrašas: „Dieve, saugok Trakų ir Šiaulių rajonų seniūnus ir jų gyventojus". Kartu aplankėme ir Pranciškonų vienuolyną, susipažinome su Šiaulių rajono turizmo informaciniu centru, kuris įsikūręs šalia Kryžių kalno.

Diena, skirta vizitui į Šiaulių rajono savivaldybę buvo labai įspūdinga, bet deja labai trumpa. Norėjosi dar daugiau pamatyti, pabuvoti, susitikti su žmonėmis, bet kiekviena pradžia turi savo pabaigą. Todėl neatskleistas Šiaulių rajono seniūnijų vietoves pasilikome sekantiems susitikimams. Šiaulių rajono seniūnus jau pakvietėme ateinančiam vasaros sezonui į Trakų rajono savivaldybę, į garsųjį kibinų kraštą. Tokio kultūros paveldo šiauliečiai neturi, tačiau jie taip pat pristatė skanius sūrius, pyragėlius su mėsa, dešrainius, gaminamus to krašto smulkių verslo įmonių. Iš jų sukauptos patirties tikrai yra galimybė jos pasisemti ir Trakų rajono verslininkams.

Tikimės, kad ateinančiais metais kartu versime seniūnijų veiklos naują lapą. Dėkojame Trakų ir Šiaulių savivaldybių administracijoms už suteiktą galimybę seniūnų bendravimui ir bendradarbiavimui..

Seniūnų vardu,

Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė