Gerbiamieji seniūnai,

Sveikinu Jus, vienos svarbiausių mūsų valstybės savivaldos grandies atstovus, kurie kiekvieną dieną geriausiai matote svarbiausius Lietuvos žmonių rūpesčius ir problemas bei bandote rasti atsakymą į kiekvieną iškylantį klausimą.

Susirinkome pasitarti, kaip plėtoti Lietuvos demokratijos pagrindą – savivaldą- ir kaip stiprinti atsakingų piliečių visuomenę, sugebančią spręsti savo kasdieninius klausimus.

Ne visuomet toli nuo Jūsų miestelių ar kaimų priimami sprendimai būna patys naudingiausi ir reikalingiausi vietos bendruomenėms, bendruomenių nariams. Todėl šiandien privalome siekti, kad sprendimai nebūtų priimami už kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų esančiuose didžiuosiuose centruose.Esu įsitikinęs, kad stiprios savivaldos institucijos galėtų rasti daug naudingesnius sprendimus konkrečios vietovės žmonėms, nei yra iki šiol.

Todėl laikas pereiti nuo žodžių prie darbų ir imtis plėsti savivaldybių, ypač seniūnijų funkcijas. Reikalinga konkrečiais žingsniais mažinti biurokratinius barjerus, baigti blaškytis ir, galų gale, įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Šiame kelyje regiu keletą pamatinių principų, nuo kurių atitolti neturime teisės.

Visų pirma – tai būtinybė dar labiau skatinti bendruomenių veiklą ir vietines iniciatyvas.

Lankydamasis įvairiuose Lietuvos vietose ir susitikdamas su vietos bendruomenėmis pastebėjau, kad žmonės vis aktyviau dalyvauja bendruomeninėje veikloje. Kiekvieną mėnesį gaunu didžiulį pluoštą pakvietimų į renginius, kuriuose esu laukiamas, bet deja, ne visuomet galiu dalyvauti.

Manau, kad bendruomenių žmonės tampa vieningesni, o juos vis glaudžiau sieja tarpusavio pasitikėjimas.

Tačiau šiandien taip pat privalau aiškiai pasakyti, kad iki šiol dėtų pastangų, kuriomis siekiama palaikyti bendruomenių aktyvumą ir jį skatinti, nepakanka.

Reikia nuosekliai plėtoti bendruomenių ir vietos iniciatyvų rėmimo programas. Bendruomenės ir bendruomenių atstovų tarybos turėtų aktyviau dalyvauti priimant bendruomenės nariams svarbius sprendimus, tokius, kaip turimų lėšų skirstymas seniūnijose. Bendruomenės privalo aktyviau jungtis į mokyklų, darželių, kultūros centrų, bibliotekų ir kitų viešųjų įstaigų veiklą. Pilietiškumo ugdymas, tradicijų ir savitos aplinkos puoselėjimas, įtaka konkrečios vietovės socialinei ir ekonominei raidai – visa tai yra vis dar labai menkai išnaudojamos galimybės. Manau, kad daug platesni akiračiai ir galimybės atsivertų tuomet, kai centrinė, vietos valdžia ir bendruomenės suprastų būtinybę tapti tikrais partneriais sprendžiant kasdienines žmonių problemas. Toks supratimas yra įmanomas ir būtinas Lietuvai šiandien.

Antras svarbus principas – tai vietinės demokratijos stiprinimas. Būtina nuosekliai decentralizuoti įvairias funkcijas, demokratizuoti regionų valdymo procesą ir siekti įtvirtinti asmeninę mero atsakomybę bendruomenei.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad ryžtingas valstybės funkcijų supaprastinimas ir nuoseklus decentralizavimas žymiai sustiprintų vietos savivaldą, leistų užtikrinti efektyvesnį darbą ir pagerintų teikiamų paslaugų kokybę.

Šis decentralizacijos procesas būtų tikslingas tik tuomet, jei kartu vyktų vidinė savivaldybių vykdomų funkcijų decentralizacija bei daugiau paslaugų teikimo gyventojams darbų būtų perduota seniūnijoms. Regioninis valdymas negali atitrūkti nuo vietos žmonių poreikių, negali nutolti nuo siekio gerinti jų gyvenimo kokybę.

Deja, valdančiosios partijos vis nesiryžta imtis decentralizacijos, kuri sustiprintų demokratiją regionuose ir galėtų užtikrinti demokratiškesnę savivaldą. Vis trypčiojama vietoje svarstant galimybę perduoti bendruomenėms svarbias funkcijas, o paslaugų teikimą – iš apskričių perduoti savivaldybėms.

Todėl šiandien siūlau imti svarstyti galimybę svarstyti vietoje apskričių sudaryti stiprias Regionų plėtros tarybas. Šias tarybas galėtų sudaryti konkretaus regiono savivaldybės, o jų veikla galėtų būti grindžiama partnerystės principu.

Nuolat girdimos kalbos apie tiesioginius merų rinkimus dažnai baigiasi diskusijomis vien tik apie galimybę daugiau ar mažiau plėsti merų įgaliojimus. Tačiau noriu pabrėžti, kad aš tiesioginius merų rinkimus regiu kaip didesnės savivaldybės vadovų atsakomybės už priimtus sprendimus įtvirtinimą ir kaip aktyvesnį gyventojų dalyvavimą priimant sprendimus.

Aktyvesnės vietos bendruomenės galėtų daug nuveikti, kad rinkėjai patys išsirinktų merą, kuriuo pasitikėtų labiausiai. Manau, kad didelis gyventojų pasitikėjimas – tai aiški moralinė atsakomybė. Taip pat tikiu, kad aiškus funkcijų ir įgaliojimų atskyrimas įtvirtintų atsakomybę už galimus nusižengimus. Tokie sprendimai stiprintų vietos demokratiją ir pilietinę visuomenę visoje šalyje.

Todėl seu įsitikinęs, kad visi drauge turėtume reikalauti aiškaus Seimo apsisprendimo. Teisės aktų, įtvirtinančių tiesioginių merų rinkimų principą, svarstymas turėtų prasidėti nedelsiant. Taip pat ir balsuojama dėl jų priėmimo turėtų būti dar šioje pavasario sesijoje.