Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga
Lietuvos vietos veiklos grupių tinklas
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija
Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas
2016 04 05
Lietuvos Respublikos Seimui
DĖL VIETOS SAVIVALDOS IR VIEŠOJO VALDYMO TOBULINIMO
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, 425 punkte nustatytas siekis didinti seniūnų veiklos efektyvumą, stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei, skatinti bendruomeniškumą, teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei. Tikslas – sudaryti teisines prielaidas lankstesnei, efektyvesnei, labiau atitinkančiai vietos gyventojų poreikius seniūnijų veiklai, didinti bendruomenei teikiamų paslaugų prieinamumą, taip pat sudaryti geresnes teisines prielaidas gyventojų dalyvavimui sprendžiant viešuosius vietos reikalus ir bendruomeniškumo plėtrai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, seniūnas, būdamas tik administracijos padalinio vadovas, neturi pakankamai įgaliojimų priimti būtinų sprendimų vietoje, tuo pačiu ir prisiimti pilnos atsakomybės už veiklos rezultatus. Seniūnijų funkcijų, taigi ir paslaugų teikimo gyventojams organizavimo esamas teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų savivaldybėms paslaugų teikimą organizuoti lanksčiau ir optimaliomis sąnaudomis.
2015 m. gruodžio mėn. 21 dieną Lietuvos Respublikos Seime užregistruotame Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projekte XIIP-3926 Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje išdėstyti siekiai ir tikslai - neįteisinti. Seniūnui nesuteikiama pakankamai įgaliojimų priimti būtinų sprendimų vietoje, bei prisiimti pilną atsakomybę už veiklos rezultatus, nesudaromos geresnės teisinės prielaidos gyventojų dalyvavimui sprendžiant viešuosius vietos reikalus bei bendruomeniškumo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatos seniūnija „dalyvauja“ nenurodo seniūnijos įgaliojimų, vaidmens, atsakomybės. Projekte nustatyti seniūnijų biudžetinių įstaigų steigimo kriterijai nesudaro galimybių savivaldybių taryboms ir gyventojams pasirinkti seniūnijų formos.
Mes, apsvarstę bei pasitarę su organizacijų nariais, siūlome viešojo valdymo tobulinimo pataisas:
1) Atlikti vietos savivaldos vidinę decentralizaciją, pagal subsidiarumo principą savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimus priimti ir įgyvendinti tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi - seniūnijose:
Seniūnijos, turinčios teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekančios joms pavestas administravimo funkcijas ir atsakingos už šių funkcijų įgyvendinimą, kartu su išrinktais bendruomenių atstovais seniūnaičiais, vietos bendruomenių organizacijomis, vietos veiklos grupėmis galėtų atlikti pirminio vietos savivaldos lygio funkcijas. Tai sudarytų galimybę įgyvendinti pagrindinius principus, kuriais grindžiama vietos savivalda: viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, sprendžiant bendrąsias vietos problemas, tiesiogiai jiems dalyvaujant rengiant ir svarstant sprendimų projektus, skatinant kitas pilietinės iniciatyvos formas, diegiant savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remiant asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų reikalų tvarkymu, veiklos skaidrumu.
2) Seniūnija – biudžetinė įstaiga – gali būti steigiama, jeigu atitinka šiuos kriterijus: seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičius ne mažesnis kaip 1500 gyventojų; seniūnijoje patvirtinta ne mažiau kaip 7 (septynios) valstybės tarnautojų ar darbuotojų, pareigybės.
Viena iš pareigybių, ypač kaimiškų savivaldybių seniūnijose, turėtų būti specialisto kaimo plėtrai ar bendruomenių organizatoriaus pareigybė, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių būtų skatinti horizontalią ir vertikalią partnerystę tarp vietovėje veikiančių organizacijų, aktyvinti ir konsultuoti kaimo gyventojus rengiant ir įgyvendinant vietos projektus.
3) Vietos savivaldos įstatyme įteisinti nuostatas, kad seniūnijoms, pagal atliekamas funkcijas,
skiriama administruoti ne mažiau 10 procentų savivaldybės biudžeto.
4) Tikslu skatinti partnerystę ir koordinuotą veiklą, Vietos savivaldos įstatyme įrašyti nuostatą, kad seniūnas veikia kaip seniūnijos, seniūnaičių, bendruomeninių organizacijų, savivaldybės įstaigų, vietos verslininkų, esančių seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje bendros veiklos koordinatorius, skatina gyventojų iniciatyvas, motyvuoja gyventojus dalyvauti pokyčių valdyme, šaukia seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, įmonių, organizacijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sueigas, organizuoja vietos gyventojų problemų sprendimą. Apibendrina sueigoje pateiktas pastabas, pasiūlymus ir juos teikia savivaldybės administracijos direktoriui ar organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų vadovais.
5) Įstatyme būtina aiškiai apibrėžti sąvokas „dalyvauja“, „subsidiarumo principas“.
6) Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, socialinės paramos organizavimas gali būti perduotas seniūnijoms. Praktika parodė, kad seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai, bendruomenių organizacijų atstovai, pažindami gyventojus, tiksliau nustato poreikius ir asmenis, kuriems reikalinga socialinė parama, skatina jų socialinę integraciją, o bendruomenių organizacijos dalyvauja socialinės paramos teikime.
7) Seniūnaičius rinkti 4 metams kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, visuotinu balsavimu, taip pat kaip ir vietos savivaldybių tarybos narius. Suteikti seniūnaičiams didesnius įgaliojimus įvertinant jų įsitraukimą į vietos bendruomenių problemų sprendimus.
Įgyvendinus šiuos pasiūlymus susidarytų galimybė žemiausiame savivaldos lygmenyje įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metais programos nuostatas:
-didinti seniūno veiklos efektyvumą ir jo atsakomybę už veiklos rezultatus ir teritorijos vystymąsi.
-užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti;
-skatinti visuomenę, ypač nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes, dalyvauti viešojo valdymo procesuose;
-užtikrinti konsultacijų su visuomene vykdymą ir didinti jos dalyvavimo viešojo valdymo proceso galimybes;
- įgyvendinti realias priemones, skatinančias gyventojus ir vietos bendruomenes dalyvauti, sprendžiant viešuosius reikalus;
- aktyviau kelti ir spręsti vietos bendruomenei aktualias problemas, stiprinti bendruomenės narių gebėjimus ir ugdyti lyderius, stiprinti bendruomenės atstovų lyderystės ir iniciatyvumo kompetencijas;
- stiprinti bendruomenių savivaldą.
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkas Arimantas Račkauskas
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė
Lietuvos vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Reda Kneizevičienė
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Rasa Laiconienė
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška
Aleksandro Stulginskio universiteto
Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas prof. dr. Vilma Atkočiūnienė