LSSA XII suvažiavimo medžiaga
LSSA XII suvažiavimo medžiaga

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ SENIŪNŲ ASOCIACIJOS

VEIKLOS ATASKAITA  UŽ 2022-2023 M. 

2001 m. įsikūrusi Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) šiuo metu iš visose savivaldybėse įsteigtų 537 seniūnijų vienija 493 narius tai sudaro 91,8 proc. LSSA vadybą sudaro 11 narių: prezidentas Rolandas Bružas, Telšių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniūnas, ir 10 viceprezidentų po vieną iš visų Lietuvos regionų (apskričių). Asociacijos direktorė Laima Tučienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnė.

Asociacijos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos vietos savivaldos savarankiškumo, atstovaujant bendriesiems Asociacijos narių interesams savivaldybėse, Lietuvos savivaldybių asociacijoje, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, bendradarbiaujant su užsienio valstybių savivaldybių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinant Lietuvoje Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas ir vykdant atskiras Asociacijos programas.

Seniūnija – žemiausia Lietuvos savivaldos sistemos dalis, esanti arčiausiai žmonių. Seniūnai geriausiai pažįsta savo gyventojus, jie pirmieji išklauso visas jų bėdas, žino rūpesčius, vargus, nepasitenkinimą esama situacija, nuolat girdi pelnytus ir nepelnytus priekaištus. Dažnai seniūnams tenka būti ir guodėjais, ir  užtarėjais, ir mokytojais, ir nuodėmklausiais, ir psichologais.

Lietuvoje turime 60 savivaldybių ir 60 skirtingų vietos savivaldos modelių. Vienose savivaldybėse seniūnijos turi pilną savarankiškumą, reikiamą skaičių darbuotojų ir technikos bei įvairių  kitų priemonių neatidėliotiniems ūkio darbams atlikti: viešųjų erdvių, gatvių ir šaligatvių, žaliųjų plotų priežiūrai, pakelių, krūmų šalinimo ir medžių genėjimo, kelių greideriavimo, sniego valymo, duobių tvarkymo, pagalbos atokiuose kaimuose gyvenantiems vienišiems ir senyvo amžiaus gyventojams bei daugybei kitų darbų atlikti. Jie valdo skirtus asignavimus, savarankiškai planuoja ir atlieka darbus, taip sutaupydami ir laiko atžvilgiu, ir finansiškai. Kitose, priešingai, seniūnijose likę 2-3 darbuotojai, seniūnas paliktas be jokių įrankių, ,,plikomis rankomis“, neturi sąskaitos banke, negali savarankiškai disponuoti skiriamais asignavimais. Čia labai brangiai perkamos visos paslaugos, kurių kokybė dažniausiai prasta, atlikimo terminai didžiuliai.

Centralizuotas paslaugų teikimas savivaldybių centruose, paslaugos tolinimas nuo gyventojo ar decentralizacija ir paslaugų priartinimas? Didinti ir stiprinti seniūnijoms pavestas funkcijas, administracinių ir smulkių ūkinių paslaugų teikimą atokių kaimų gyventojams ar, priešingai, dar labiau jas tolinti ir didinti atskirtį nuo kaimo ir miesto gyventojo, didinti biurokratinį mechanizmą, mažinant darbuotojų skaičių seniūnijose, visiškai atimant iš jų savarankiškumą ir veikimo laisvę? LSSA kreipėsi į Lietuvos respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą kokia gerb. Prezidento nuomonė šiuo klausimu?

Kaip jau minėjome, 60 savivaldybių ir 60 skirtingų savivaldos modelių, kaip ir seniūnų su savo funkcijomis ir galimybėmis bei atsakomybe. Vadovaujantis tiek Vietos savivaldos, tiek Valstybės tarnybos įstatymais jos turėtų būti vienodos arba bent jau labai panašios visoje Lietuvoje, tačiau tikrovėje šie dalykai kai kuriose savivaldybėse kardinaliai skiriasi vieni nuo kitų. LSSA valdyba mano, kad būtų,  tikslinga turėti visų  Lietuvos savivaldybių seniūnijose dirbančių seniūnų vienodesnį traktavimą (deleguotos funkcijos, atsakomybė, galimybės priimti sprendimus ir kt.), įtvirtinant tai teisės aktuose?  

Vienas iš svarbiausių ir skaudžiausių klausimų seniūnijose yra kelių priežiūra, ypač gyvenvietėse esančių mažų žvyruotų gatvių asfaltavimas. Tokių gatvių dar turime labai daug, o finansavimas labai mažas. Be to, pagal VIA LIETUVA rekomendacijas darbams keliami reikalavimai kaip ir magistraliniams keliams. Jei ir toliau išliks nepakankamas finansavimas ir tokie reikalavimai, žvyrkelių asfaltavimas nutols dešimtmečiams į priekį.

Narių skaičius 2022 m. sausio 1 d. buvo 453,  2023 m. gruodžio 31 d. – 490. Praėjusių metų pradžioje asociaciją papildė 8 Kauno miesto  seniūnai, o gruodį –18 Vilniaus miesto seniūnų.

Asociacijoje 2022 m. sausio 1 d. dirbo 2 darbuotojai pagal darbo sutartis: 1 pilnu etatu, kitas nepilnu etatu. 2023 m. gruodžio 31 d. dirbo taip pat du darbuotojai, 1 pinu etatu, kitas nepilnu etatu.

Asociacijos finansiniai metai yra kalendoriniai metai, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

Asociacijos veikla:

Asociacijos narių atstovų suvažiavimas vyko 2022 m. birželio 17 d. Kėdainiuose.

                      2022 m. valdybos posėdžiai įvyko vasario 2 d., kovo 24 d., balandžio 25 d., gegužės 16 d., birželio 30 d., spalio 6 d., rugsėjo 12 d. lapkričio 12 d..

2023 m. posėdžiai vyko vasario 9 d., balandžio 21 d., gegužės 26 d., lapkričio 28 d..

                      2022 m. gegužės mėnesį vyko Vilniaus, Šiaulių, Tauragės  apskričių savivaldybių seniūnų sueigos, spalio mėn, – Alytaus ir Tauragės, o lapkričio – Šiaulių (Šiaulių seniūnų sueigai – 15 metų) apskričių sueigos.

                      2023 m. vyko Klaipėdos Tauragės, Alytaus ir Šiaulių apskrityse, taip pat Garliavoje įvyko Kauno rajono ir Kauno miesto seniūnų sueiga.

                      Į apskričių seniūnų sueigas buvo kviečiami SADM, VRM, Registrų cento, Užimtumo tarnybos, AB ,,Kelių priežiūra“ bei kitų sričių atsakingi darbuotojai, Seimo nariai.

                      LSSA atstovai savivaldybėse – kriviai – nuolat organizuoja seniūnų sueigas savo savivaldybėse.

                      Per ataskaitinį laikotarpį  asociacijos vadovai, valdybos nariai, seniūnai dalyvavo Lietuvos kaimo parlamento V sesijoje Bistrampolio dvare, Prezidentūroje vykusiame seminare ,,Viešojo sektoriaus prieinamumas savivaldybėse negalią turintiems asmenims“, LR Seime vykusioje konferencijoje – diskusijoje ,,Mažoji Lietuvos savivalda: šiandien, rytoj, poryt“, susitikimuose su AB ,,Kelių priežiūra“ vadovais ir jų atstovais, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos konferencijoje, daugelyje kitų renginių.

                      LSSA prezidentas Rolandas Bružas ir asociacijos direktorė Laima Tučienė turėjo daug susitikimų su savivaldybių merais, direktoriais, tame tarpe ir Vilniaus miesto bei rajono.

LSSA  valdybos nariai aktyviai dalyvavo ruošiant ir aptariant įvairių įstatymų projektus: Vietos savivaldos, Valstybės tarnybos, Vaikų teisių apsaugos, NVO ir bendruomeninės veiklos stiprinimo ir kt.. Didelių pastangų dėka įsigaliojus naujai VSĮ redakcijai seniūnams panaikintos kadencijos.

                      2023 m. rugpjūčio 11 d. Pajūrio miestelyje Šilalės rajono savivaldybėje vyko LSSA sąskrydis.

                      Šiais 2024 m. įvyko 3 valdybos posėdžiai (vasario 9 d. Vilniuje, gegužės 9 d. Mažeikiuose ir birželio 19 d. nuotoliniu būdu.

                      Turime galimybę naudotis LSSA internetine svetaine, paskyra feisbuke, tačiau trūksta iniciatyvos iš pačių seniūnų, trūksta pateikiamos visiems aktualios informacijos bei reagavimo ir atsakymų į įvairius klausimus, raštus ir pan.. Todėl prašymas visiems, ypatingai būsimiems viceprezidentams ir kriviams, būti aktyvesniems.

Norime nuoširdžiai padėkoti visai asociacijos valdybai, viceprezidentams, buvusiems viceprezidentams Vytautui Slabiui, Virgilijui Gaižauskui, Zenonui  Pukėnui.

Taip pat labai dėkoju visiems atstovams savivaldybėse už perduodamą informaciją kolegoms, už sueigų organizavimą, aktyvų bendradarbiavimą su savivaldybių vadovais, kultūros darbuotojais tarybos nariais, seimo nariais sprendžiant seniūnijose iškylančias problemas ir siūlymus tobulinant teisės aktus.

Labai noriu pasidžiaugti asociacijos partnerių iniciatyvomis tęsiant ilgalaikį bendradarbiavimą, tai – Policijos departamento prie LR VRM vadovybe, AB ,, Kelių priežiūra“, Kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Sveikatos mokslo universitetu ir kitais partneriais.

Per ataskaitinį laikotarpį nuolat teko bendrauti su LSA, LR Seimo nariais, Vidaus reikalų, Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų vadovais, ministrais, viceministrais ir kitais specialistais.

Ypatingai noriu padėkoti Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Ričardui Juškai, Seimo nariams Kęstučiui Vilkauskui, Eugenijui Sabučiui.

Sveikinu visus suvažiavimo dalyvius ir dėkoju Jums už prasmingus, kupinus iššūkių darbus ir aktyvumą, stiprinant savivaldą ir pilietiškumą. Linkiu sėkmės, tikėjimo savo jėgomis ir galimybėmis įgyvendinant naujus sumanymus. Nepritrūkite gerų iniciatyvų bei idėjų, o svarbiausia – visuomet išlikite atidūs ir jautrūs gyventojų aktualiems klausimams bei problemoms.

 Prezidentas                                                                                                                Rolandas Bružas

 

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ SENIŪNŲ ASOCIACIJOS

REVIZIJOS KOMISIJOS ATASKAITA UŽ 2022-2023 METUS

 

2024 m. birželio 28 d.

Raudondvaris

 

                      Revizijos komisija, išrinkta 2022 m. birželio 17 d. LSSA suvažiavime, kurios pirmininkė Nijolė Ilginienė, nariai – Jolanta Lukšienė ir Gintautas Tebėra, patikrino LSSA buhalterinę veiklą už 2022-2023 metus. Nustatyta, kad buhalterinė apskaita vedama vadovaujantis ,,Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklėmis“ ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą.

                      Asociacijoje pagal darbo sutartis dirba du darbuotojai. Vienas darbuotojas dirbo pilną darbo dieną ir vienas darbuotojas dirbo nepilną darbo dieną.

                      Tikrinant banko pajamų ir išlaidų dokumentus pažeidimų nerasta. Apmokant už prekes ir paslaugas kasoje kartu su kasos kvitu pateikiama ir sąskaita – faktūra. Visi dokumentai turi reikalingus rekvizitus. Neteisėtų piniginių lėšų ir materialinių vertybių pasisavinimo faktų nenustatyta.

                      2022 m. gauta nario mokesčio lėšų 40 000 eurų, iš gyventojų pajamų mokesčio – 602,28 Eur. Išlaidos darbo užmokesčiui, reprezentacinėms priemonėms, valdybos posėdžiams bei sueigoms apskrityse, mokymams neviršijo numatytų išlaidų dydžio.

                      2023 m. planuota surinkti 48 300 eurų, surinkta 43 810 eurų. Gyventojų pajamų mokesčio pravesta 551,67 eurai. Likutis sąskaitoje 2023 m. gruodžio 31 d. – 21 235,92 Eur. Išlaidos darbo užmokesčiui, reprezentacinėms priemonėms, valdybos posėdžiams bei sueigoms apskrityse, mokymams neviršijo numatytų išlaidų dydžio.

                      Įmokos SODRAI bei Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedamos laiku, deklaracijos bei ataskaitos pateikiamos taip pat laiku.

  

Revizijos komisijos pirmininkė                                                                          Nijolė Ilginienė 

Revizijos komisijos narė                                                                                     Jolanta Lukšienė

 

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ SENIŪNŲ ASOCIACIJOS

ATSTOVŲ XII SUVAŽIAVIMO NUTARIMAS

 

2024-06-28

Raudondvaris 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, vienijanti 493 seniūnus, yra organizacija, kuri sprendžia savo narių bendrąsias problemas, teikia savo nariams paslaugas, taip pat atstovauja savo narių bendriesiems interesams savivaldybėse, Lietuvos savivaldybių asociacijoje, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių seniūnijose ir kitose tarptautinėse organizacijose, stiprina vietos savivaldą bei koordinuoja Asociacijos narių kryptingą veiklą atskirose srityse, tenkina ir gina kitus Asociacijos narių viešuosius interesus.

Pagrindinė Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos misija - vienijant skirtingą patirtį turinčius seniūnus, atstovauti jų bendrus interesus, kelti jų kompetencijas, gerinti įvaizdį visuomenėje, remtis gerąja Europine patirtimi vietos savivaldoje. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais aktyviai dalyvauti teisėkūroje, stiprinti vietos savivaldą bei priartinti viešąsias paslaugas gyventojams bei siekti pasitikėjimo visuomenėje. Stiprinti visuomenės pasitikėjimą ,,seniūno pareigybe“

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos 2020-2025 metų veiklos strategijos įgyvendinimas galimas tik asociacijos nariams aktyviai dalyvaujant asociacijos veikloje. 

ASOCIACIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI, PAGRINDINĖS VEIKLOS SRITYS 

  1. Vienyti Lietuvos seniūnijų seniūnus ir atstovauti jų interesus savivaldybėse, Lietuvos savivaldybių asociacijoje, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių seniūnijose ir kitose tarptautinėse organizacijose.
  2. Stiprinti visuomenės pasitikėjimą seniūnijomis ir seniūnais dalinantis gerąją praktika vietos savivaldos srityje.
  3. Siekiant didinti seniūnų kūrybingumą ir kelti profesinę kvalifikaciją, inicijuoti, kurti bei aktyviai dalyvauti projektuose įvairiomis formomis (partnerio, dalyvio teisėmis).
  4. Bendradarbiauti su partneriais, užsienio šalių asociacijomis, profesinėmis sąjungomis, kitomis institucijomis siekiant gerinti seniūnijų, seniūnų veiklą lyderystės, mentorystės ir viešosios komunikacijos srityse.
  5. Užtikrinti nuolatinį vidinį ir išorinį asociacijos ir jos narių bendradarbiavimą ir komunikavimą.
  6. Skatinti viešojo valdymo pokyčius paslaugų teikimo, administravimo ir gyventojų aptarnavimo srityse siekiant kokybės, racionalumo ir produktyvumo.
  7. Mūsų jėga – vienybėje!!!