Mažosios kultūros sostinės vėliavą nešė pavyzdingai
Mažosios kultūros sostinės vėliavą nešė pavyzdingai

Gruodžio 19 dieną Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje Lekėčiuose turėjo įvykti baigiamasis šių metų renginys. Dėl savaime suprantamų priežasčių jis nukeliamas. Nepaisant to, anot Lekėčių bendruomenės moterų klubo vadovės, režisierės bei Mažosios Lietuvos kultūros sostinės projekto koordinatorės Vaidos Brazaitienės, šie metai buvo sėkmingi, o 2020–aisiais planuoti daugiau nei 40 renginių – įgyvendinti.

Puošia Lekėčius

Kalėdoms Lekėčių bendruomenės moterų klubas, prisidėdamas prie atsisveikinimo su Mažąja kultūros sostine, ir šią žiemą nepamiršo senų tradicijų. Jau 13 metų klubo narės prisideda prie Lekėčių miestelio puošimo. Rengdamos akciją „Papuoškime Lekėčius Kalėdoms“, klubo narės ragina prisijungti visą Lekėčių bendruomenę. Lekėčių moterys pačios kasmet sukuria skulptūrą, kuri papuošia pagrindinių gatvių sankryžą. Šiais metais čia įsitaisė Nykštukas, tempiantis dovanų prikrautas roges.

Taip pat sukomponuotas ir 15 „Rogučių karavanas“, kurį tempia anksčiau sukurtas elnias. Senesnės dekoracijos puošia Lekėčių skverą. „Turime nemažai išlaikytų skulptūrų, kolekcija kasmet pasipildo nauju kūriniu. Žmonės labai laukia šventinių papuošimų, artėjant Šv.Kalėdoms nuolat teiraujasi, kuo nustebinsime šį kartą“,- pridūrė pašnekovė. Idėjas dažniausiai generuoja V.Brazaitienė, o naujos dekoracijos kūrimas prasideda iki švenčių likus bent dviem mėnesiams. Klubo moterims talkina Lekėčių seniūnija.

Dar padėkos

V.Brazaitienė pasakojo, jog Mažosios kultūros sostinės uždarymui buvo planuotas Padėkos vakaras. Mažosios Lietuvos kultūros sostinės projekto koordinatorė tikino, kad jame turėjo būti padėkota visiems renginių rėmėjams bei dalyviams, surengtas klasikinės muzikos koncertas. „Geradariai prisidėjo ir darbais, ir pinigais, ir kūrybinėmis idėjomis. Visi labai džiaugėsi kultūros sostinės vardu ir dėl to labai stengėsi“,- pridūrė pašnekovė.

Nors dėl pandemijos Padėkos vakaras nukeliamas, V.Brazaitienė vylėsi, kad jį galbūt pavyktų surengti vasarį. O jei situacija nesikeis ir nebus galima organizuoti renginių, tuomet simbolinės padėkos prisidėjusiems prie Lietuvos mažosios kultūros sostinės metų skries „Mėlynių festivalio“ metu. Paskutinio Lietuvos mažosios kultūros sostinės renginio metu bus dar kartą prisiminti nuveikti darbai ir renginiai. Surengta nedidelė paroda.

Per metus apie 40 renginių

Per metus Lekėčiuose planuota suorganizuoti per 40 renginių. Pusė iš jų buvo šiek tiek mažesni, rengiami Lekėčių vaikų dienos centre, Lekėčių mokykloje–daugiafunkciame centre. „Kartais tekdavo pakeisti renginio datą, tačiau visi renginiai įvyko, viską įgyvendinome“,- tikino V.Brazaitienė. Viena aišku – lengva tikrai nebuvo. Pašnekovė pasakojo, kad labiausiai nerimauta dėl vasarą vykusio „Mėlynių festivalio“, nes jam pradedama ruoštis dar metų pradžioje, sudaromos sutartys su festivalyje pasirodančiais atlikėjais. „Kovą paskelbtas ir užsitęsęs karantinas įnešė nemažai sumaišties. Vis tik renginys įvyko, tačiau mažesnis nei planuota. Jame galėjo dalyvauti tik 2 tūkst. žmonių. Buvo sudėtinga, kai viskas vyksta stadione, o renginys nemokamas, tačiau sukomės iš padėties, teritoriją aptvėrėme, į renginį atėjusiems žmonės ant rankos segėme juosteles, atsisakėme bene daugiausia žmonių pritraukiančios koncerto dalies, taip pat buvo sutrumpintas koncerto laikas, laikytasi visų įmanomų saugumo priemonių“,- vardino V.Brazaitienė. Pašnekovė prisiminė, kad nerimas aplankė ir metų pradžioje, vasario 8 dieną – Lietuvos mažosios kultūros sostinės atidarymo metu. „Viskas vyko naujoje Lekėčių mokyklos–daugiafunkcio centro sporto salėje. Salėje nebuvo reikiamo apšvietimo, skambėjo aidas, tačiau, atrodo, kad viskas greitai susidėliojo į savo vietas“,- prisiminė ji.

Atrado Lekėčius

Pašnekovė džiaugėsi, kad ne mažiau sėkmingai įgyvendintas ir projekto „Lekėčiai – Lietuvos mažoji kultūros sostinės 2020“ renginių ciklas „Atrask Lekėčius“. Pirmasis savo duris tuomet atvėrė Čekauskų etnografijos muziejus. Muziejaus šeimininkas pristatė tradicinius amatus, etnokultūrą, minėtas muziejaus dešimtmetis. Vėliau lekėtiškiai ir svečiai turėjo progą iš arčiau pažinti „Paliekio dvarą“ bei „Lekėčių kulinarinio paveldo namus“, kur rengti atviri tradiciniai Lekėčių moterų klubo edukaciniai užsiėmimai: šakočio kepimas, audinių dažymas augalais, natūralaus muilo ir hidrolatų gamyba, dekoratyvinis pynimas špagatu. Pašnekovė pasakojo, jog žmonės į šį renginį plūdo tiek iš Jurbarko, tiek iš Kauno. „Atrask Lekėčius“ renginius vainikavo Lekėčių mokykla–daugiafunkcis centras. Čia žmonės susipažino su mokyklos istorija, neformalaus ugdymo būrelių veiklomis, apžiūrėjo centro darbuotojų kūrybos darbų parodą ir stebėjo meno kolektyvų pasirodymus. Nors 2020–ieji jau baigiasi, tačiau lekėtiškiams apie šiuos metus liudys tik iš metalo ir akmens pagaminta skulptūrinė kompozicija „Lekėčiai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė“, bet ir iš 260 varinių vamzdelių surištas sodas. Kiekvienas lekėtiškis, prieš verdamas vamzdelį, užrašydavo palinkėjimą miesteliui. Po to rašteliai sudeginti ant aukuro, kad linkėjimai pasiektų dangų ir išsipildytų. Maždaug 35 kg sveriantis sodas buvo pakabintas ant lyno, kuris prie medžių buvo pritvirtintas diržais. „Labai džiaugiuosi, kad visų metų programa palietė dažno Lekėčių žmogaus širdį. Šiuos metus vertinu labai gerai, nors ir buvo nerimo, bet viskas pavyko, nereikėjo nieko atsisakyti. Atrodo, kad net karantinas taikėsi prie renginių“,- šypsodamasi metus apibendrino V.Brazaitienė. Pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine 2015 metais paskelbti Naisiai. 2016 metais Mažąja kultūros sostine buvo paskelbtas Gelgaudiškis. Iki šiol 50 mūsų šalies miestelių jau yra tapę Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis.

Reda ZARAUSKIENĖ