Seniūnijų reorganizavimo idėja Vilniaus mieste pamažėl išjudina įvairesnius gyventojų sluoksnius. Per šios pertvarkos sumaištį gal gyventojai susipažins su seniūnijų - kaip arčiausiai jų esančios institucijos būtinybe, pamąstys apie jų išlikimo svarbą ir pasipriešins sostinės seniūnijų pertvarkai. Aktyvūs vilniečiai jau pareiškė savo nuomonę per bendruomenes ir kitas aktyviai veikiančias organizacijas. Daugelis dar galės pareikšti savo nuomonę per Vilniaus miesto savivaldybės parengtą ir vykdomą apklausą. Norint teisingai pasirinkti atsakymus, pirmiausiai, reiktų gyventojams pagaliau susipažinti su seniūnijų funkcijomis, kitaip gali tekti gailėtis jau jų netekus. Šios neeilinės pertvarkos proceso metu galėtų įsijungti ir politologai, savo įžvalgomis ugdydami piliečius kaip pilnavertę visuomenės ląstelę. Puikiai pasitarnautų jų publikacijos seniūnijų stambinimo klausimu, taip skatinant gyventojus atsakingiau ir aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, savo problemų sprendimo ir idėjų įgyvendinimo klausimus inkrustuoti į visos bendruomenės postūmį gerėjančio gyvenimo link. Kažkodėl jų publikacijos pasirodo jau po svarbių įvykių, tik įvardijant padarytas gyventojų klaidas.
Po numatomos sostinės seniūnijų pertvarkos iš 21 seniūnijos beliktų tik 5 ir 11 savivaldybės biurų vietoj jų. Todėl gyventojai, prieš tai, kai pareikš savo nuomonę, turėtų atidžiau susipažinti su seniūnijų vykdomomis funkcijomis, uždaviniais bei veiklos programomis. Seniūnijų tikslas - priartinti savivaldybę prie vietos gyventojų, geriau išsiaiškinti jų poreikius, pagerinti viešųjų paslaugų kokybę.
Panaikinus seniūnijas, neliktų viešojo administravimo funkcijų vietose ir užuot suteikus daugiau teisių ir savarankiškumo seniūnijoms, savivalda būtų ne tik susilpninta, bet visiškai sunaikinta. Vietos bendruomenės, ką tik įgavusios naują kvėpavimą veiklai, pajutę visuomeninę svarbą, netenka savo veiklos be sąlyčio su seniūnijomis, o daugeliu atvejų seniūnijos rengia programas ir projektus vietos bendruomenės kultūrinei, sportinei veiklai finansuoti ir vykdyti. Be visa to išnyktų 20 metų kurtos ir puoselėtos seniūnijų bendruomeniškumo tradicijos: šventės, festivaliai, vakaronės, parodos, talkos, konkursai, seniūnijų atstovavimas bendruose miesto renginiuose ir akcijose, išnyktų galimybė seniūnijų teritorijoje rengti ir įgyvendinti gyventojų užimtumo ir viešųjų darbų programas. Susilpnės bendruomenės centrų kūrimo ir veiklos organizavimas, bei tolesnis bendruomenės centrų kūrimas ir veiklos organizavimas. Tokie naujadarai kaip seniūnaičiai, tik pradėjus vykdyti Vietos savivaldos įstatyme nustatytas funkcijas, be seniūnijų iškarto neteks visapusiškos veiklos pamatų.
Seniūnijos gyventojams teikia daugelį kitokių paslaugų: tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, rengia kioskų (paviljonų) eksploatavimo sutartis, išduoda leidimus prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose, išduoda charakteristikas dėl leidimo laikyti ginklą ir II laipsnio valstybinėms pensijoms gauti ir kt.
Gyventojai neteks neatlygintinai atliekamų notarinių veiksmų, kuriuos atlikdavo seniūnai Notariato įstatyme nustatyta tvarka. Vilniaus miesto seniūnijų teritorijose gyvena nuo 10 tūkst. iki 60 tūkst. gyventojų. Seniūnijose dirba nuo 4 iki 7 darbuotojų. Per metus seniūnijose aptarnaujama nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst. interesantų. Panaikinus seniūnijas, išnyktų galimybė artinti paslaugas prie gyventojų. Susidarė ilgametė bendradarbiavimo, informacijos keitimosi, kontroliavimo patirtis tarp seniūnijų ir valstybinių institucijų (Registrų centrų, teismų, visos šalies policijos komisariatų, statistikos struktūrų, ministerijų, švietimo įstaigų, šalies savivaldybių). Todėl panaikinus - reorganizavus seniūnijas nukentėtų ir šių institucijų darbo kokybė.
Daugiausiai seniūnijos paslaugų reikia senyvo amžiaus žmonėms, tad numatyta seniūnijų reforma atims iš jų galimybė gauti paslaugą arčiausiai gyvenamosios vietos.
Seniūnijų veiklos funkcijų sąrašas yra išties ilgas. Vien ūkinė veikla, saugumo užtikrinimas ir kitokie klausimai - kasdienių darbų verpete. Dabartinis efektyvus seniūnijų darbas ir nuolatinės veiklos rezultatai visose srityse, be abejonės - akivaizdūs. Todėl lieka atviras klausimas: ko siekiama šia sumanyta ir sukėlusia vien sumaištį seniūnijų reforma?
Bendruomenės atstovų iniciatyva jau atliktos apklausos patvirtina, kad dauguma seniūnijų gyventojų nepritaria seniūnijų reformai, nes tai užkirstų kelią bendruomenių atstovavimui, sprendžiant aktualius klausimus, sujauktų ir panaikintų seniūnijų stabilų darbą.
Remdamiesi gyventojų nuomone, dar kartą argumentuotai į Vilniaus miesto meriją kreipėsi visi Vilniaus seniūnai, nurodydami šio sumanymo klaidingumą.
Į Prezidentę kreipėsi ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, pristatydama Vilniaus miesto gyventojų nuostatą seniūnijų stambinimo klausimu. Vilniaus miesto seniūnijų bendruomenės inicijavo parašų rinkimo akciją, kurioje 10215 miestiečiai pasisakė prieš seniūnijų stambinimą, pritarė siūlymui seniūnijoms suteikti daugiau teisių ir skirti daugiau lėšų seniūnijų programoms įgyvendinti. Tikimasi, kad Prezidentė įpareigos Vilniaus miesto savivaldybės tarybą panaikinti šį sprendimą ir vadovautis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu.
Vilniaus savivaldybės vykdoma tik telefoninė gyventojų apklausa neatitinka profesionalios apklausos standartų.
Klausimų tekstas yra nekorektiškas, neatitinka bendrų apklausos klausimų metodologinių principų. Nesudaryta galimybė nepriklausomiems visuomenės atstovams stebėti apklausos organizavimo bei atlikimo procesą. Nebuvo net organizuotas viešas projekto aptarimas ir diskusijos su miesto gyventojais, visuomeninėse organizacijose bei seniūnaičių sueigose. Visiškai neišspręsti apklausos prieinamumo klausimai bei formos. Vien tik 1000 gyventojų telefoninė apklausa tokiam svarbiam visuomeniniam reiškiniui - seniūnijų reorganizacijai - labai menkas objektyvumo šaltinis. Jų nuomonės tikrai neužtenka tokiems kardinaliems sprendimams priimti. Todėl bent jau tie apklausiamieji turėtų žinoti seniūnijų darbo pobūdį, atsakinėti neatsainiai į pateiktus klausimus, nes ir nuo jų priklausys, ar bus užkirstas kelias neapgalvotiems savivaldybės veiksmams.
Ir pagaliau ši nelauktai sumanyta seniūnijų pertvarka galutinai užkirs kelią daugelio Vyriausybės narių, politikų ir Prezidentės pozicijai tiesioginiams seniūnų rinkimams įgyvendinti. O tai pats svarbiausias, seniai lauktas ir teisingiausias klausimas savivaldos funkcijai. Tokio svarbaus klausimo Vilniaus savivaldybės parengtoje apklausoje net nėra.
Asociacijos prezidentas Algis Strelčiūnas