Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininko Kęstučio Vilkausko pranešimas: „Atkirpkit ir mums (seniūnijoms) gabalėlį dangaus (veiklos ir finansinio savarankiškumo)“

2021 m. gegužės 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Gegužės 5 d. Seimo laikinoji Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupė organizavo šeštąjį posėdį, kuriame vyko diskusija „Seniūnijų stiprinimas: geriausio varianto paieška“. Jame, dalyvaujant atstovams iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro, seniūnams, seniūnaičiams, pilietinei visuomenei ir Seimo nariams, aptartas seniūnijos veiklos funkcionalumas ir jos atitiktis pilietinės visuomenės lūkesčiams.

Posėdžio primininkas Kęstutis Vilkauskas pradėdamas posėdį pasveikino grupės narius ir visus dalyvaujančius bei atkreipė dėmesį, kad seniūnijų stiprinimas vis tiek išlieka svarbia tema, nežiūrint to, kad šiuo metu labiausiai diskutuotina tema po pagarsinto Konstitucinio Teismo sprendimo yra tapę savivaldybių merų tiesioginiai rinkimai ir merų vieta savivaldybės modelyje (institucijų ir įstaigų sistemoje). „Svarbu rasti geriausią variantą dabartinės seniūnijos stiprinimui, lėšų savivaldybės viduje perskirstymui numatant jų daugiau skirti seniūnijoms, taip pat vietos gyventojų ir jų interesus atstovaujančių bendruomeninių organizacijų įtraukimui į sprendimo priėmimo procesą seniūnijos klausimais ir visa tai darant gyventojų poreikių geresnio tenkinimo labui“, – teigė K. Vilkauskas.

Posėdžio metu Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, argumentuotai ir nuosekliai išdėstė Lietuvos savivaldybių asociacijos principinę poziciją dėl seniūnijų ir seniūnų: a) seniūnija yra savivaldybės administracijos dalis (jos filialas), skirtas viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų funkcijoms vykdyti, todėl seniūnijai turėtų vadovauti ne politikas, o profesionalus, kompetentingas specialistas, b) seniūno-politiko statusas nederėtų ir seniūnijos vykdomų funkcijų ir dėl to, kad seniūnas yra pavaldus savivaldybės vykdomajai institucijai, kurios teisinis statusas yra valstybės tarnautojas, c) seniūno – filialo vadovui – neturėtų būti nustatytos kadencijos, nes tai riboja jo karjeros galimybes, d) seniūnijų veiklai finansuoti neturėtų būti skiriamas fiksuotas lėšų procentas nuo savivaldybės biudžeto asignavimų, nes Vietos savivaldos įstatymas sudaro galimybę seniūnijos nustatyti skirtingos apimties (masto) kompetenciją ir tai yra praktiškai (seniūnijų funkcijos labai skiriasi), e) seniūnijų veiklą reikia kuo mažiau riboti įstatymais, o norint jai suteikti dar didesnį veiklos ir finansinį savarankiškumą, seniūną rinkti tiesiogiai – jau reikia diskutuoti apie dvejų lygių vietos savivaldos sistemą ir naujų 500 savivaldybių sudarymą, nors, ar tai yra racionalu – neaišku.

Tuo tarpu Rolandas  Bružas, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, teigė, kad norint, jog seniūnas būtų vietos gyventojų interesus ginantis atstovas, teikti realią pagalbą žmonėms ir efektyviai spręsti žmonėms rūpimus klausimus, jam reikalinga suteikti daugiau veiklos ir finansinio savarankiškumo (daugiau seniūnijų funkcijoms skirti daugiau finansinių išteklių, leisti tais ištekliais savarankiškiau disponuoti, suteikti teisę priimti daugiau savarankiškų sprendimų veiklos klausimais). Tai sudarytų prielaidas spręsti ir veikti kur kas efektyviau ir kur kas operatyviau reaguoti į iškilusias labai ūkiškas problemas, tokias kaip kelių tvarkymas, kapinių priežiūra ir pan. „Seniūnija turėtų būti savivaldybės struktūrinis padalinys, skirtas efektyviai ir operatyviai daryti „mažus darbus“, tačiau suteikiant jai ir jos vadovui – seniūnui – pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir daugiau teisių spręsti, ir veikti savarankiškai. Tik tokia seniūnija bus patenkinti žmonės, ir, patikėję seniūnijos ir seniūno galiomis, jie labiau įsitrauks į sprendimų priėmimą, taps labiau bendruomeniški.“

Ričardas Diržys, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro ekspertas, išdėstė savo originalią poziciją dėl seniūnijų stiprinimo. Jo nuomone, reikia stiprinti bendruomenę ir bendruomenines organizacijas – būtent joms suteikti galimybes teikti viešąsias paslaugas, rūpintis gyventojų poreikių tenkinimu.

Profesorė Irena Leliūgienė pateikė įtraukios seniūnijos viziją, akcentuodama, kad seniūnas visų pirma yra vietos kultūros, šeimos ir socialinės pedagogikos puoselėtojas. „Svarbu, kad seniūnija būtų atvira socialiniam bendravimui, taptų  tiltu tarp kartų ir įgalintų vietos gyventojus patikėti pačiais savimi“, – teigė profesorė.

Jau kelintą kartą Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės posėdžiuose, siekiant stiprinti seniūnijas, pasiūlyta pasinaudoti kitų šalių gerąja patirtimi. Arvydas Pocius, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Reivyčių seniūnijos seniūnaitis, pasiūlė orientuotis į kaimyninę Lenkiją, jos žemiausio lygio savivaldybę – gminą. Jo nuomone, turime puikų dviejų pakopų savivaldos pavyzdį kaimyninėje Lenkijoje, Punsko valsčiuje.

Alina Čekienė, Mažeikių rajono savivaldybės, Šerkšnėnų seniūnė, atkreipė dėmesį, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai padėtų žmonėms išsirinkti „mylimą“ seniūną, tačiau vien to nepakaktų. Pagal dabartinius teisės aktus seniūnas visų pirma turi būti įvairiapusiškai kompetentingas ir sumanus. Tam, kad būtų vykdomi darbai seniūnijoje, seniūnas turi išmanyti beveik visų savivaldybių skyrių darbą, turi mokėti vykdyti viešuosius pirkimus, turi mokėti rengti ir administruoti projektus, turi mokėti valdyti seniūnijai skiriamas lėšas, gebėti atsiskaityti už jų naudojimą. „Turint net ir mažą biudžetą (sąmatą) įmanoma dirbti, tačiau tam reikalinga įvairiapusiškumas, seniūno kompetencija ir sumanumas“, – teigė seniūnė.

„Šiandienos diskusija mums parodė, kad, esant nuomonių įvairovei ir skirtingiems požiūriams, visgi galima rasti visiems priimtinų sprendimų dėl seniūnijos stiprinimo, jos veiklos ir finansinio savarankiškumo, taip pat seniūno vaidmens didinimo. Net ir nesiimant labai radikalių pokyčių, galime rasti būdų ir priemonių sustiprinti vietos savivaldą pačiame žemiausiame savivaldybių lygmenyje“, – reziumuodamas posėdį teigė Seimo narys K. Vilkauskas.

Pilietinės visuomenės narius kviečiame Seimo interneto svetainės „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ peržiūrėti visą įvykusio posėdžio ĮRAŠĄ.

Seimo laikinosios grupės artimiausia nuotolinė diskusija vyks gegužės mėn. 19 d. tema „Dalyvaujamasis biudžetas“.

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas

Kęstutis Vilkauskas

Posėdžio įrašas Seimo Yotube kanale: https://bit.ly/3emYdSU