Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui 2019-06-10 Nr.435
DĖL vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo
ĮSTATYMO Nr. XIIIP-3240 IR SENIŪNIJŲ VIETOS SAVIVALDOJE
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-3240 projektas nesudaro motyvacijos savivaldybės administracijos filialo vadovui, valstybės tarnybos karjeros tarnautojui - seniūnui siekti karjeros. Seniūnas keturis metus gavęs metinius veiklos įvertinimus labai gerai, penktais metais jo metinę veiklą įvertinus gerai netenka galimybės būti paskirtam antrai kadencijai be konkurso.
Be to, nors ir paskutinis veiklos vertinimas būtų labai gerai, seniūnas kitai kadencijai gali būti ir neskiriamas, nes įstatymo projekte teiginys „gali būti skiriamas antrai kadencijai be konkurso“ yra dviprasmiškas.
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija pritaria Seimo nario Edmundo Pupinio pateiktiems XIIIP-3240 įstatymo projekto pasiūlymams.
Seniūnijų ir seniūnų veikla savivaldybėse yra skirtinga. Savivaldybėse seniūnijų nuostatuose nurašytos vietos savivaldos įstatyme nurodytos funkcijos, „dalyvauja“, „organizuoja“ savivaldybėse suprantamos skirtingai, dažniausiai seniūnijos negali vykdyti, nes savivaldybių administracijos seniūnijoms neperduoda teisės priimti sprendimus, juos įgyvendinti ir naudoti jiems skiriamus finansinius ir materialinius išteklius ar jų neskiria.
Manome, kad Seimo nariai Petras Čimbaras ir Andrius Palionis įregistravo Seime Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymų projektus XIIIP-3374; XIIIP-3375; XIIIP-3376, atsižvelgdami į savo rinkiminių apygardų savivaldybių seniūnų veiklą.
Minėtose savivaldybėse seniūnams nesuteikta diskrecija veikti.
Šiose savivaldybėse išrinkti seniūnai veiklos nepagerintų.
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija mano kad Seniūnija yra ta vieta, per kurią realiai reiškiasi vietos demokratija, vietos gyventojai įvairiomis tiesioginės demokratijos formomis įsilieja į vietos reikalų sprendimą, vieta kur vyksta vietos gyventojų ir vietos valdžios atstovų komunikavimas. Seniūnija rūpinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, bendrijai ar piliečiui, suteikiant teisę jiems patiems priimti sprendimus. O seniūnas: organizuoja bendruomenės savivaldą, atlieka ne tik administracinį vietovės valdymą, bet turi platesnių ir svarbesnių vietovių pokyčių valdymo funkcijų: seniūnas nustato kryptį, numato tikslą ir atlieka katalizatoriaus vaidmenį, kad bendruomenė galėtų pati, atsižvelgdama į savo realius poreikius ir išteklius, atlikti ir vykdytojo vaidmenį.
Tai sudarytų sąlygas prisidėti vykdant Vyriausybės programą: Didinti valstybės tarnautojų veiklos efektyvumą. Suteikti galimybę įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, piliečiams daugiau dalyvauti priimant sprendimus vietos lygmeniu. Išsaugoti gyvybingą kaimą, tvarias bendruomenes; turiningą kaimo kultūrinį gyvenimą ir socialinę infrastruktūrą; o nevyriausybinėms organizacijoms tapti viešųjų paslaugų teikimo partnerėmis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta vidinė savivaldybių decentralizacijos koncepcija dalinai įgyvendinta tik Kėdainių, Kelmės, Pasvalio, Radviliškio, Skuodo, Tauragės, Telšių, Šilalės, Šakių savivaldybėse.
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija siūlo įstatymu numatyti prievolę visoms savivaldybėms įgyvendinti vidinę savivaldybės decentralizaciją įtvirtinant vertikaliąją savivaldos dekoncentraciją.
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas