Savivaldą suprantame pagal prioritetus: pilietis, meras, taryba. Europos savivaldos chartija Vietos savivaldą nurodo kaip galimybę priimti sprendimus arčiau žmonių esančiame savivaldos lygmenyje, kur piliečiai gali reikšti savo nuomonę svarbiais klausimais, su jais pirmiausia tariamasi, diskutuojama, piliečiai dalyvauja priimant sprendimus, ypač strateginiais klausimais, kurie gali daryti poveikį savivaldybės bendruomenės gyvenimo kokybei, aplinkai ar pagrindinei bendruomenės veiklai ir jos būviui ilgesniam laikui į priekį.

Gyvenamosios vietovės atstovų veikla vietos savivaldoje buvo numatyta ir 2000 metais priimtame vietos savivaldos įstatyme. Atstovų rinkimo tvarką turėjo nustatyti savivaldybių tarybos. Daugelis savivaldybių tarybų net šešis metus nepatvirtino bendruomenių atstovų rinkimo tvarkos ir nevykdė vietos savivaldos įstatymo nuostatų sudaryti sąlygas vietos gyventojams veikti. Tai rodo, kad daugeliui savivaldybių tarybų visuomenės nuomonė visai nesvarbi ar nieko nereiškia.

Be to 2000 metais priimtame vietos savivaldos įstatyme bendruomenių atstovų dalyvavimas vietos savivaldoje buvo ribotas, nes atstovams buvo suteikta teisė gauti informaciją, bet nesudaryta galimybė dayvauti savivaldos institucijoms priimant sprendimus. Todėl daugelyje seniūnijų bendruomenės atstovų veikla buvo neaktyvi.

Vykdant LR Vyriausybės patvirtintą vietos savivaldos decentralizaciją, daugiau veiklos ir finanasinio svarankiškumo suteikiama seniūnijoms ir seniūnijų gyventojams.

2008 metais priimtoje vietos savivaldos įstatymo naujoje redakcijoje numatyta konkreti bendruomenės atstovų seniūnijose rinkimo tvarka, teisės ir galimybės dalyvauti vietos savivaldos institucijoms priimant sprendimus.

Naujos redakcijos vietos savivaldos įstatyme gyvenamoji vietovė yra sukonkretinta ir pavadinta seniūnaitija, o jos gyventojų atstovas -seniūnaičiu.

Iki 2009 metų savivaldybių tarybos seniūnijoms priskirtas teritorijas turėjo suskirstyti į seniūnaitijas ir patvirtinti seniūnaitijų bendruomenės atstovų- seniūnaičių veiklos nuostatus. Jau 2009 metų pradžioje turėjo būti sudaryta galimybė, bet ne privolė, seniūnijų gyventojams rinkti savo atstovus. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai veikiantys seniūnaitijoje.

Savo problemas privalome spręsti patys. Jas lengviau išspręstume veikdami kartu. Todėl seniūnaitijos gyventojų išrinktas atstovas - seniūnaitis tampa svarbiu vietos problemų sprendimo organizatoriumi, atstovu seniūnijoje, savivaldybės taryboje.

Seniūnaičiai, pasinaudodami Vietos savivaldos įstatyme jiems suteikta teise, dalyvaudami seniūnijos veiklos programų rengime, savivaldybės tarybos komitetų ir tarybos posėdžiuose gali tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, pareikšti gyventojų nuomonę. Be to vietos savivaldos įstatymas numato prievolę savivaldybių merams apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus klausimus kartu su sprendimų projektais ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios pranešti ne tik visiems tarybos nariams bet ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene.

Vietos savivaldos įstatymas numato galimybę seniūnijos gyventojams, per savo atstovus -seniūnaičius, priimti sprendimus dėl seniūnijų veiklos programų, vertinti seniūnijos veiklą, rinktis naujai skiriamą seniūną. Tai galima daryti per sudaromas pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijas, kuriose iš septynių narių ne mažiau trys ir nedaugiau keturi turi būti skiriami seniūnaičiai.

Taigi seniūnaičiai kaip ir savivaldybės tarybos nariai yra bendruomenės atstovai , seniūnų, savivaldybės tarybos narių partneriai, patarėjai, informatoriai ir kontrolieriai. Todėl manome, kad savivaldybių tarybos galėtų aktyviems, konstruktyvių siūlymų seniūnaičiams padengti kelionės ir kitas organizacines išlaidas.

Gaila, kad seniūnaičių veiklos efektyvumas bus maženis tose savivaldybėse, kuriose didelė centralizacija, menkas seniūnijų veiklos ir finansinis savarankiškumas.

Įstatymas sudaro galimybę savivaldybių gyventojams, per savo atsovus seniūnaičius, dalyvauti savivaldos institucijoms priimant sprendimus, bet nenumato prievolės privalomai tai daryti., todėl gyventojai gali ir savo atstovų nerinkti.

Manome, kad seniūnaičiai bus aktyvūs gyventojų bendrų vietos problemų sprendimų siūlytojai, o ne vien tik problemų kėlėjai. Veikdami kartu mes galime išspęsti daugumą savo vietos problemų!

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos direktorius Petras Gestautas