Apie seniūnijų veiklą ir problemas, lūkesčius ir seniūno statusą kalbamės su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos (LSSA) prezidentu Rolandu Bružu.

 

Beveik prieš metus buvote išrinktas Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos prezidentu.

Daug metų buvote viceprezidentas, taigi puikiai žinote seniūnijų ir džiaugsmus, ir rūpesčius. Jūsų manymu, ko per pastaruosius kelerius metus pavyko pasiekti seniūnijų labui?

 

 

Nuo 2020 m. birželio 19 dienos esu LSSA prezidentas. Tai ne tik pareigos ar titulas. Tai ir didelė atsakomybė prieš visus seniūnus. Teko tris kadencijas būti viceprezidentu, todėl žinau, kuo kvėpuoja seniūnų asociacija, kokias problemas sprendžia asociacijos valdyba, kuri sudaryta iš visų apskričių atstovų.

Asociacijos valdyba dalijasi patirtimi tarp regionų, džiaugiasi seniūnų nuveiktais gerais darbais, sprendžia kylančias problemas. Vyksta aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas.

Per pastaruosius kelerius metus įvyko daug susitikimų su Seimo vadovybe, Seimo ir Vyriausybės nariais, socialiniais partneriais. Teikta pasiūlymų Vietos savivaldos įstatymui tobulinti. Diskutuota, kokios problemos labiau- siai slegia seniūnijas. Tai – socialiniai klausimai, kelių priežiūra, aplinkos apsaugos, atliekų tvarkymo, gyvenamosios vietos deklaravimo, jaunimo užimtumo, darbo apmokėjimo ir kiti klausimai.

Kokios problemos šiuo metu neduoda ramybės?

Įvairiu lygmeniu kalbame apie iššūkius ir pasitikėjimą savivalda. Bendra savivaldos nuostata – gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas, noras pamatyti pokyčius įvairiose srityse, atsakomybė už priimamus sprendimus, įsiklausant į gyventojų, bendruomenių lūkesčius, tinkamas gyventojų interesų atstovavimas.

Seniūnija yra labai svarbi savivaldos dalis, esanti arčiausiai gyventojų ir susidurianti su kylančiais šiandienos iššūkiais ir jų sprendimo galimybėmis. Seniūnijose gausu savo darbui atsidavusių ir išradingų darbuotojų. Jų darbas reikalauja ne tik sugebėjimo spręsti sudėtingus gyvenimo uždavinius, bet kartu mokėjimo tiesiog išklausyti žmogų ir tarti jam padrąsinantį žodį.

Reikalinga ne tik kompetencija, bet ir tolerancija bei kantrybė.

Džiaugiamės profesionaliai pareigas atliekančiais, iniciatyviais ir atsakingais kolegomis, nuo kurių kruopščiai atliekamų pareigų, gražaus bendravimo ir bendradarbiavimo priklauso, kad kiekvienas į seniūniją užsukęs gyventojas gautų reikiamą pagalbą, jaustųsi gerbiamas, išklausytas ir suprastas.

Europos vietos savivaldos chartija nurodo, kad viešąsias funkcijas pirmumo tvarka įgyvendina arčiau piliečių esantys vietos valdžios organai, kurių perduodamų pareigų apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo principus.

Daugelis sprendimų, kurie šiuo metu priimami savivaldybių administracijose, gali būti priimami seniūnijose kartu su vietos bendruomene, nes vietos bendruomenės daug geriau žino, kuo ir kaip dera pasirūpinti, kad lėšos būtų efektyviau naudojamos. Yra pakankamai daug sričių, kur seniūnijos, dabar jau ir seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos per sueigas gali spręsti, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos vienokioms ar kitokioms programoms įgyvendinti, o patys gyventojai galėtų aktyviau prisidėti prie bendrų gyventojų problemų sprendimo.

Svarbus uždavinys yra surasti tokias priemones, kurios įgalintų į savivaldą įtraukti kuo daugiau piliečių ir, kiek įmanoma, daugiau funkcijų perduoti seniūnijoms bei suteikti joms diskreciją veikti ir priimti sprendimus. Siekiant motyvuoti dar geriau ir darniau dirbti seniūnus, seniūnijas, seniūnaičius ir bendruomenines organizacijas, užmegzti glaudesnį ryšį tarp seniūnaičių, seniūnaitijos bendruomenės ir bendruomeninių organizacijų (kaip dviejų viena kitą papildančių seniūnaitijos bendruomenės veiklos formų). Taip pat sudaryti teisines ir kitas sąlygas, kad dalies viešųjų paslaugų, už kurias atsako savivaldybės, teikimas būtų perduotas nevyriausybinėms organizacijoms.

Kokie būtų reikalingi centrinės valdžios sprendimai šioms problemoms spręsti?

Savivaldybių vidinė decentralizacija, suteikianti seniūnijoms realų ekonominį savarankiškumą, perskirstant per seniūnijas ne mažiau15 procentų savivaldybės biudžeto.

Sprendimai, leidžiantys seniūnijoms teikti paslaugas, kai nėra kitų paslaugų teikėjų nutolusiose nuo savivaldybių centrų seniūnijose. Atlikti socialinės paramos skirstymo decenralizaciją.

Perduoti seniūnijoms ir į paramos skyrimą įtraukti bendruomenes, nes jos geriausiai žino savo narius. Taip parama bus suteikiama laiku, ekonomiškai ir efektyviai.

Gyventojams suteikti paramą, kuri atitiktų tikruosius poreikius, įgalintų ir padėtų jausti svarbiu visuomenės nariu, o ne „prašytoju“. Vietos bendruomenių įgalinimas ir aktyvus dalyvavimas priimant sprendimus.

Šioje Seimo kadencijoje dirba du buvę asociacijos prezidentai: Kęstutis Vilkauskas, iš kurio perėmėte asociacijos vairą, ir Algis Strelčiūnas. Galbūt jaučiate ar bent tikitės jų palaikymo, sprendžiant seniūnijoms svarbius klausimus?

Visi Seimo sprendimai priklauso nuo susiformavusios daugumos. Kiekvienas Seimo narys gali teikti siūlymus, diskutuoti svarstomais klausimais. Žinoma, gerai, kad yra parlamentarų, kurie tiesiogiai susidūrė, tuo labiau dirbo seniūno darbą. Jie gali daugiausia apibūdinti realią padėtį, kylančius iššūkius žemiausioje savivaldos grandyje.

Deja, ne visi Seimo nariai įsigilina į vietos savivaldos problemas. Jau ne vienos kadencijos Seimo nariai, vaikydamiesi populizmo, partinių reitingų, demonstruoja viešą neišmanymą, kas šiandien yra seniūnija ir kokios problemos seniūnijose sprendžiamos.

Ne visada galima suprasti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, priimtus neįsigilinus, kad pakeitimai tampa ne naudingi, o žalingi atokiose kaimo seniūnijose gyvenantiems vietos bendruomenių nariams. Apsunkina teikiamų paslaugų pasiekiamumą.

Kokių Seimo sprendimų seniūnijos labiausiai laukiate?

Tobulesnio vietos savivaldos įstatymo, kur vietos gyventojai galėtų aktyviau dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus ir per seniūnijas turėtų tikrą, pakankamą asignavimų valdymą.

Šiandiena yra savivaldybių, kuriose seniūnai negali padėti gyventojams spręsti daugelio problemų, nes neturi sąskaitų banke, nors įstatymas tai reglamentuoja, arba sąskaitos yra tik formaliai atidarytos. Todėl daugelis vietos gyventojų nedidelių, nesudėtingų problemų sprendimų persikelia į savivaldybių centrus.

Neretai gan mažų finansų reikalaujančios problemos ir jų sprendimo būdai pasiklysta tarp sudėtingų savivaldybių tarybų sprendimų ir piliečiai laukia keletą mėnesių ar netgi metų.

Asociacija visada pasisakė ir pasisakys už seniūnijų visišką finansinį savarankiškumą, savivaldybių tarybų skirtų asignavimų programiniu principu. Tai reiškia, kad savivaldybės ne mažiau 15 procentų biudžeto turėtų perskirstyti per seniūnijas, joms deleguotų funkcijų vykdymui. Tam reikia tobulinti vietos savivaldos įstatymą ir pasitikėti savivaldybių padaliniais, esančiais arčiausiai žmonių.

LSSA visada yra pasirengusi teikti siūlymus ir dalintis gerąja patirtimi, kuri kai kuriose savivaldybėse jau veikia. Jau ne vieną Seimo kadenciją sprendžiama, ar seniūnai turi būti renkami, ar kaip dabar – į šias pareigas ateiti viešojo konkurso keliu.

Kokia šiandieninė asociacijos nuostata dėl seniūnų rinkimo?

Nors valstybės tarnautojais neretai pavadinami visi valstybės ir savivaldybių įstaigų dirbantieji, politikai, visgi jų statusas, pareigos, teisinis reglamentavimas iš esmės skiriasi.

Vietos savivaldos įstatymas reglamentuoja, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje.

Piliečių renkami yra politikai, o valstybės tarnautojais tampama laimėjus konkursą.

Politikai priima valstybės valdymo sprendimus, o tarnautojai juos įgyvendina. Politika ir administravimas, nors ir būdami glaudžiai susiję, yra skirtingo pobūdžio, turi skirtingą prigimtį, jiems taikomi skirtingi teisės aktai. Politika grindžiama laisvų politinių rinkimų metu išreiškiamu visuomenės pasitikėjimu, o administravimas – valstybės tarnautojų profesionaliais sugebėjimais ar asmeninėmis dalykinėmis savybėmis, kurios įvertinamos stojant į valstybės tarnybą.

LSSA nuostata dėl seniūno statuso vienareikšmė. Seniūnas yra ne politikas, o jam suteiktų administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo įstaigos vadovas, jam savivaldybės tarybos paskirtų asignavimų valdytojas.

Kaip sekasi bendradarbiauti su Lietuvos savivaldybių asociacija? Galbūt randate klausimų, kuriuos sprendžiate ar ketinate spręsti bendromis jėgomis?

Pasitaiko atvejų, kai viešosios paslaugos savivaldybėje centralizuojamos, nutolinant jas nuo gyventojų, perkeliant į savivaldybių centrus, kur kaimiškų vietovių gyventojams yra sudėtinga ir ne visada prieinama. LSSA tokia pozicija nepriimtina.

Daugeliu atvejų tiek Seimo kanceliarija, tiek ministerijų tarnautojai kreipiasi į savivaldybių asociaciją, prašydami jų nuomonės ir pozicijos. Seniūnų asociacija yra pamirštama, nors daugeliu atvejų tai liečia seniūnijų veiklą. LSSA yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį su LSA ir stengiasi pozicijas derinti, ieško bendrų darbo reikalų konstruktyvių sprendimo būdų.

Man, tapus asociacijos prezidentu, pirmasis susitikimas buvo su LSA prezidentu, Jonavos rajono meru Mindaugu Sinkevičiumi ir asociacijos direktore Roma Žakaitiene.

Kokie šių metų asociacijos veiklos planai?

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija yra sprendžianti savo narių – savivaldybių administracijos filialų ir seniūnijų biudžetinių įstaigų vadovų – seniūnų – bendrąsias problemas, teikianti savo nariams paslaugas, taip pat atstovaujanti savo narių interesams valdymo institucijose, formuojanti Asociacijos narių veiklos strategiją, stiprinanti vietos savivaldą ir koordinuojanti narių kryptingą veiklą atskirose srityse, tenkinanti ir ginanti kitus narių viešuosius interesus.

Asociacijos vizija – stipri organizacija, vienijanti visus Lietuvos seniūnijų seniūnus, atstovaujanti bendrus jų interesus, aktyviai dalyvaujanti viešajame gyvenime, kartu su visuomene išlaikanti stiprią vietos savivaldą įgyvendintais subsidiarumo ir valdymo decentralizacijos principais.

Asociacijos misija – vienijant skirtingą patirtį turinčius seniūnus, atstovauti jų bendriems interesams, kelti jų kompetencijas, gerinti įvaizdį visuomenėje, remtis gerąja Europine patirtimi vietos savivaldoje. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais aktyviai dalyvauti teisėkūroje, stiprinti vietos savivaldą, artinti viešąsias paslaugas gyventojams ir siekti pasitikėjimo visuomenėje.

Asociacija yra pasitvirtinusi veiklos strategiją 2020–2025 metams, stengiasi atstovauti seniūnams, asociacijos nariams, dėmesį skiria seniūnijų įvaizdžio formavimui ir gerosios praktikos sklaidai, dalyvauja projektinėje veikloje, propaguoja asociacijos narių kvalifikacijos kėlimą, bendradarbiauja su partneriais, užsienio šalių asociacijomis, kitomis asociacijomis, siekiant pagerinti seniūnijų, seniūnų veiklą.

Pagrindiniai asociacijos strateginiai tikslai –suvienyti Lietuvos seniūnijų seniūnus ir jiems atstovauti savo narių bendriesiems interesams savivaldybėse, Lietuvos savivaldybių asociacijoje, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių seniūnijose ir kitose tarptautinėse organizacijose, įvairiomis priemonėmis stiprinti seniūnijų, seniūnų įvaizdį, kurti įvairius projektus, dalyvauti juose įvairiomis formomis (partnerio, dalyvio teisėmis), siekiant didinti seniūnų kūrybingumą, pasisemti patirties, užtikrinti nuolatinį vidinį ir išorinį asociacijos ir jos narių bendradarbiavimą ir komunikavimą, skatinti viešojo valdymo pokyčius paslaugų teikimo, administravimo ir gyventojų aptarnavimo srityse, siekiant kokybės, racionalumo ir produktyvumo.

Kiek šiuo metu seniūnijų dalyvauja asociacijos veikloje ir kokią seniūnijų dalį tai sudaro?

Šiuo metu Lietuvoje įsteigta 547 seniūnijos. Alytaus apskrityje – 35, Kauno apskrityje – 86, Klaipėdos – 43, Marijampolės – 43, Panevėžio – 46, Šiaulių – 60, Tauragės – 38, Telšių – 36, Utenos – 53, Vilniaus – 107.

Iš jų 445 yra Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos nariai. Tai sudaro 82 procentus nuo visų seniūnijų.

Baigdamas pokalbį noriu padėkoti visiems Lietuvos seniūnams už puoselėjamą grožį visuose regionuose, išgirstus žmonių lūkesčius. Tik Jūsų, mieli kolegos seniūnai, nuoseklios pastangos stiprina demokratiją, padeda atstovauti gyventojų interesams, kuria skaidrią ir aktyvią vietos savivaldą.

Linkiu savo darbais, sprendimais stiprinti žemiausią savivaldos grandį – seniūniją ir didinti visuomenės pasitikėjimą ja.

Būkime sveiki ir stiprūs.

 

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Justė Brigė

 

Savivaldybių žinios