
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) kreipėsi į Seimą su pasiūlymais tobulinti LR vietos savivaldos įstatymą. Vienas iš asociacijos teiktų siūlymų – nustatyti du privalomų seniūnijų funkcijų sąrašus pagal seniūnijų tipus.
„Šiandien Vietos savivaldos įstatyme įteisintas vienodas seniūnijų statusas, tačiau skirtingose savivaldybėse jis yra įgyvendinamas skirtingai. Kyla klausimas, kodėl taip yra? Ar tikrai esama valdymo forma duoda didžiausią naudą tenkinant vietos gyventojų poreikius? – svarsto Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas, Telšių rajono Varnių seniūnijos seniūnas Rolandas Bružas. – Yra mažos – vos tūkstantį gyventojų turinčios – seniūnijos ir yra didelės, kuriose gyvena kelios dešimtys tūkstančių gyventojų. Natūralu, kad poreikiai tokiose seniūnijose yra skirtingi. Vienas iš asociacijos siūlymų – atskirti seniūnijų, kurios yra įsteigtos miestų savivaldybėse arba rajonų savivaldybių miestuose – administraciniuose centruose, vykdomas funkcijas nuo seniūnijų, kurios įsteigtos rajonų savivaldybių kaimo vietovėse ar miesteliuose, ir jas įtvirtinti Vietos savivaldos įstatyme.“
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidento R. Bružo teigimu, asociacija nuolat ieško priemonių, kuriomis būtų galima didinti seniūnijos ir seniūno veiklos bei ekonominį savarankiškumą, užtikrinti gyvenamosios vietovės bendruomenės narių skatinimą tiesiogiai dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus ir pan.
LSSA per paskutinį dešimtmetį teikė daug pasiūlymų Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo klausimais: dėl seniūno statuso, savarankiškumo didinimo, seniūnijų darbuotojų darbo apmokėjimo, funkcijų tobulinimo ir jų perdavimo galimybių savivaldos žemiausiajai grandžiai ir pan.
Suorganizuota ne viena konferencija, seminaras ar pasitarimas. Vienas iš savivaldybių seniūnų atstovų seminaras-diskusija praėjusiais metais vyko Palangoje. Jos metu daug kalbėta apie LSSA siūlymus dėl Vietos savivaldos įstatymo nuostatų tobulinimo, kuriuos pristatė asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas.
Anot R. Bružo, daugelis sprendimų, kurie šiuo metu priimami savivaldybių administracijose, gali būti priimami seniūnijose kartu su vietos bendruomene, nes vietos bendruomenės daug geriau žino, kuo ir kaip dera pasirūpinti, kad lėšos būtų panaudotos efektyviau. Yra pakankamai daug sričių, kur seniūnijos, dabar jau ir seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos per sueigas gali spręsti, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos vienokioms ar kitokioms programoms įgyvendinti, o patys gyventojai galėtų aktyviau prisidėti prie bendrų gyventojų problemų sprendimo.
LSSA Seimui pateikė nemažai siūlymų dėl Vietos savivaldos įstatymo nuostatų tobulinimo. Siūloma nustatyti seniūnijos papildomų funkcijų sąrašą (daugiafunkciai, dienos centrai, kultūros įstaigos, mažos būtinų komunalinių paslaugų įstaigos ir pan.), viešųjų paslaugų, kurias būtų galima perduoti bendruomeninėms organizacijoms, sąrašą (kapinių priežiūra, viešųjų erdvių šienavimas, šaligatvių priežiūra, atliekų rinkimas, gėlynų priežiūra, viešųjų pirčių priežiūra ir administravimas, kultūros renginių organizavimas ir pan.). Taip pat siekiama, kad seniūnaičiui būtų skiriama savivaldybės tarybos nustatyto dydžio išmoka, susijusi su jo kaip seniūnaičio pareigų vykdymu, dar labiau išplėsti seniūnaičių sueigos įgaliojimus, numatyti seniūnaičių atsakomybę už priimtus sprendimus, tobulinti įstatymines nuostatas, reguliuojančias seniūnų veiklą.
Tačiau vienas iš svarbiausių LSSA teikiamų Seimui siūlymų – tai siekis įstatyme įtvirtinti du privalomų seniūnijų funkcijų sąrašus pagal seniūnijų tipus. Kitaip tariant, atskirti dideles šalies seniūnijas nuo mažų.
Kaip kalbėjo LSSA viceprezidentas R. Bružas, minėto siūlymo ištakos siekia 2007 m. patvirtintą, tačiau iki galo taip ir neįgyvendintą, Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepciją. Pagal ją, dar iki 2011 m. turėjo būti optimizuotas seniūnijų ir seniūno statusas ir kompetencijos (funkcijos), seniūnijos suskirstytos į tipus, atsižvelgiant į gyvenamųjų teritorijų, esančių jų aptarnaujamose teritorijose, rūšis (didžiųjų miestų, savivaldybių centrų arba miestų, seniūnijas, kurių buveinės nutolusios nuo savivaldybės centrų).
„Nuo koncepcijos patvirtinimo praėjo daug laiko. Seniūnijų statusą ir atliekamų funkcijų kiekį buvo bandoma tobulinti, bet rasti optimalų variantą, kuris būtų priimtinas vietos bendruomenių nariams, nepavyko, – teigė R. Bružas. – Nuo praėjusių metų įvestos kadencijos seniūnams. Tačiau nesvarbu, kaip mes seniūną rinksime, skirsime, padarysime jį priklausomą nuo politinės valios – niekas nesikeis, jeigu seniūnijoms kartu su vietos bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnaičiais nebus suteiktas finansinis savarankiškumas bei reikiami įgaliojimai deleguotoms funkcijoms vykdyti.“
LSSA viceprezidento manymu, labai daug kas priklauso nuo vietos politikų. Tai jie sprendžia, ar steigti seniūnijas, kokias galias, funkcijas joms perduoti: „Pavyzdžiui, yra labai savarankiškų seniūnijų, kaip antai Tauragės rajono, kurioms savivaldybės taryba atidavė labai daug funkcijų. Yra Utenos rajono seniūnijos, kurių seniūnai turi nepaprastai mažai galių ir lėšų funkcijoms vykdyti. Ir yra Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestai, Visagino, Neringos savivaldybės, kur seniūnijų iš viso nėra, nes jų niekas neįsteigė. Taigi, kaip pradžioje minėjau, Vietos savivaldos įstatyme įteisintas vienodas seniūnijų statusas, tačiau skirtingose savivaldybėse jis yra įgyvendinamas skirtingai.“
Vakarų Lietuva
Korespondentas Antanas Nekrašas