2007 m balandžio 22 - 29 dienomis VšĮ Lietuvos savivaldybių asociacijos mokymo ir konsultavimo centras bei VšĮ „Ditmos projektai“, kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija organizavo tarptautinį kvalifikacijos kėlimo seminarą – kelionę. Seminaro tikslas: susipažinti su Vokietijos, Šveicarijos, Čekijos seniūnijų patirtimi, su seniūnijos strateginiu veiklos planavimu, vietos valdžios ir verslo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų savitarpio bendradarbiavimo modeliu bei plėtra, seniūnijos biudžeto sudarymu ir finansavimo principais. Seminare dalyvavo 70 dalyvių, iš jų 66 seniūnai. Ypač gausiai dalyvavo Kelmės, Šiaulių, Pasvalio, Šilalės, Trakų savivaldybių seniūnai.

Pirmadienio ryte atvykome į Vokietijos Saksonijos žemę. Radeberge, netoli Drezdeno, susitikome su bendruomenės meru p. Gerhard Lemm .Meras supažindino su vietos valdžios rinkimų sistema ir darbo funkcijomis. Saksonijos žemėje bendruomenės meras renkamas tiesioginiu būdu 7 metams. Bendruomenės Taryba, kurią sudaro 26 nariai, renkami 5 metams. Merui priskirtos dvi pagrindinės funkcijos: vadovauja savivaldybės administracijai ir miesto tarybai, turi balsavimo teisę. Miesto biudžetas suskirstytas į du blokus: administracijos ir turto. Administracijos blokui per metus tenka 14-15 mln. eurų, tačiau šis biudžeto blokas nėra tik valdininkų išlaikymui bet ir lėšos, skirtos numatytų objektų renovacijos darbams atlikti. Turto biudžeto bloko lėšos skirtos naujiems objektams statyti. Švietimo sistemos finansavimas susideda iš trijų dalių: ikimokyklinio amžiaus įstaigas finansuoja bendruomenė, mokyklos finansuojamos iš miesto biudžeto lėšų, Saksonijos žemė reguliuoja aukštųjų mokyklų finansavimą bei atlyginimus administracijai. .

Glaudus ryšys tarp savivaldybės ir verslo sektoriaus. Didžioji verslininkų dalis priklauso verslininkų asociacijai. Asociacija aptaria stambių įmonių atsiradimo poreikį bei reguliuoja smulkių įmonių apsaugojimo galimybes.

Visuomeninės organizacijos išsilaiko pačios save. Savivaldybė kartais jas skatina įteikdamos padėkos raštus už veiklą bendruomenei.

Radebergo miestas suskirstytas į tris Seniūnijas. Mažiausią Seniūnijos bendruomenę sudaro 3000 gyventojų. Kiekvieną seniūniją atstovauja vienas atsakingas žmogus, kuris betarpiškai bendradarbiauja su miesto savivaldybe. Didelis dėmesys skiriamas žmogaus saugumo klausimams spręsti. Susitikimo metu buvo diskutuojama apie seniūnijų funkcijas ir užduotis, strateginės veiklos planavimą ir planų įgyvendinimą, naujų krypčių pritaikymo galimybes seniūnijų valdymo formose tobulinant vidaus administracinę struktūrą, vietos valdžios, verslo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų savitarpio bendradarbiavimo skatinimo būdus, kuriais seniūnija plėtoja socialinę bei materialinę partnerystę, siekdama didinti bendruomenės ir jos narių pilietinį aktyvumą.

Po susitikimo su Radebergo meru, lankėmės Drezdeno senamiestyje, kur gėrėjomės naujai atstatytais Karališkaisiais rūmais, operos teatru, Drezdeno katedra, viena didžiausių Europoje protestantų katedra, barokiniais Cvingerio rūmais. Neišdildomą įspūdį paliko Elbės panorama nuo Briul terasos, vadinamos Europos balkonu.

Vykdami į Šveicariją sustojome prie Reino krioklio. Dienos Šveicarijoje buvo skirtos dalykiniams susitikimams. Susitikimas vyko Berno miesto Rotušėje. Pranešimą apie strateginio planavimo sistemą, seniūnijos veiklos prioritetus, darbo veiklą skaitė p. Patrick Trees – Berno Kantono įgaliotinis užsienio ryšiams. Susitikime daug buvo kalbama apie Šveicarijos savivaldos sistemą, kompetencijų pasiskirstymą tarp šalies, kantono, bendruomenės.

Šveicarija konfederacinė valstybė sudaryta iš 7 didelių ir 19 mažų kantonų, kuriuose gyvena 7,46 mln. gyventojų.

Šalies parlamentą -Federalinę Asamblėją sudaro dveji rūmai: Nacionalinė Taryba - sudaro 200 narių- kontonų atstovų renkamų proporcingai nuo gyventojų skaičiaus kontone ir Valstijų Taryba atstovaujanti 26 kantonus. Šioje taryboje 20 kontonų atstovauja po du narius, o likusius kontonus- po vieną narį. Federalinė asamblėja renka vykdomąjį organą Federalinę Tarybą ir teisėjus į Federalinį Teismą.

Kiekvienas kontonas turi savo konstituciją, parlamentą (nuo 58 iki 200 narių), vyriausybę (5,7 ar 9 narių) ir teismus.

Kontonai yra suskirstyti į bendruomenes. Bendruomenių Šveicarijoje yra 2721. Bendruomenės turi savo konstituciją, parlamentą ir vyriausybę.

Šalies, kantono, bendruomenės turi savo kompetencijas.

Federacinis lygmuo pagal mokesčių paskirstymą sudaro 30%, kantono mokesčių paskirstymo lygmuo 40%, bendruomenių 30%.

Rinkimai vyksta kaip demokratinėje valstybėje. Šveicarijoje ypač svarbi gyventojų iniciatyva ir referendumas.

Berno kantone 6 tūkst, km 2 plote gyvena 1 mln. gyventojų. Tai antras pagal dydį kantonas. Berno kantoną Nacionalinėje Taryboje atstovauja 27 nariai. Berno kantonas suskirstytas į 400 bendruomenių. Didžiausia kantono bendruomenė yra Berno bendruomenė, kurioje gyvena 120 tūks. gyventojų ir parlamentas sudarytas iš 80 narių.

Savita įstatymų kūrimo sistema. Kiekvienas bendruomenės pilietis turi teisę dalyvauti įstatymų kūrime ir gali pateikti savo nuomonę dėl keturiasdešimties įstatymų. Jei tauta nesutinka su įstatymu, tai per 90 dienų, po įstatymo priėmimo, surenka 50.000 gyventojų parašų ir įstatymas svarstomas iš naujo. Kiekviena bendruomenė mokesčių mokėjimo dydį nustato pati. Šveicarijos žmonės žino kam ir kaip panaudojami jų mokomi mokesčiai. „Esame tauta, kuri nenorime mažinti mokesčių“-sakė p. Patick Trees. Šveicarijos piliečiams svarbus geras santykis tarp mokesčių ir paslaugos, todėl bendruomenė čia linkusi didinti mokesčius ir reikalauti atitinkamai paslaugų teikimo.

Po dalykinio susitikimo aplankėme Berno senamiestį. Čia gėrėjomės XV – XVI am. fontanėliais, išdabintais istorinių asmenų figūromis, Šv. Vincento katedra, miesto laikrodžiu ir Rožių sodu su puikia miesto panorama.

Vakare išvykome į Interlakeno kurortinį miestelį. Po pusryčių, prieš šimtmetį nutiestu geležinkeliu, pasikėlėme į uolų, ledo ir sniego karalystę – Jungfraujoch viršukalnę. Aplankę ledo skulptūrų muziejų, greituoju liftu pasikėlėme į Sfinkso terasą iš kur atsivėrė aukščiausių viršukalnių panorama. Nusileidę nuo kalnų vykome į Lauterbruneno slėnį. Čia aplankėme Trumelbacho krioklį, grožėjomės gamta.

Toliau kelionę tęsėme į kurortinį Lungerno miestelį. Miestelyje gyvena per 2 tūkst. bendruomenės narių. 44% čia gyvenančių gyventojų verčiasi žemės ūkiu bei miškininkyste, 30% dirba švietimo bei vadybos srityje, 12% sudaro verslininkai ir 7% aptarnaujantis personalas. Šiame miestelyje įkurtos 626 darbo vietos. Lėšos miestelio išlaikymui skiriamos iš surinktų vietos gyventojų mokesčių, kurių dydį nustato pati bendruomenė.

Lungerno miestelyje iš vietos gyventojų išrinkta 7 narių taryba sudaro vietos valdžią. Vakare vyko neformalus susitikimas su viena iš 7 bendruomenės tarybos narių Rosmarie Hodel – Glus. Ji vadovauja statybos, civilinės ir darbo saugos komitetui. Anot p. Rosmarie Hodel – Glus bendruomenė neapsiriboja vien mokesčių surinktomis lėšomis, pagal galimybes kreipiasi į fondus. Ši bendruomenė įsikūrusi prie ežero šalia kurio yra elektrinė, todėl bendruomenė už sunaudotą elektros energiją mokesčių nemoka. Miestelyje nėra vaikų namų, vaikų darželių, o įkurtuose vaikų užimtumo centruose mamos turi galimybę palikti vaikus kelioms valandoms saugioje priežiūroje. Bendruomenė didelį dėmesį skiria jaunimo užimtumui. Iš numatyto metinio biudžeto skiria lėšas sporto aikštynams įrengti. Mokykloje, kurioje mokosi 270 mokinių yra integruota muzikos mokykla. Muzikos mokyklos mokslas mokamas, tačiau 50% visų mokesčių už mokslą skiria bendruomenė iš surinktų mokesčių. Popamokinėje veikloje daug laiko čia gyvenantys vaikai praleidžia futbolo, golfo aikštėse, gimnastikos salėje. Lungerno miestelio bendruomenė teritoriją pasidalinusi į dvi dalis. Taip bendruomenei lengviau puoselėti vietos tradicijas bei organizuoti miestelio šventes. Vienoje miestelio pusėje gyvenanti bendruomenė organizuoja kalnų muzikos, derliaus nuėmimo šventes, kita miestelio pusė – padėkos, kovų menų ir kt. šventes. Kultūros namų bendruomenė neturi. Kas 5 metai bendruomenė organizuoja gimnastų draugijos šventes. Malonus bendravimas bei turiningas pokalbis su Lungerno bendruomenės atstove baigėsi bendra nuotrauka prie Šveicarijos vėliavos bei suvenyrų iš Lietuvos įteikimu.

Sekančią dieną turėjome du dalykinius susitikimus. Kriens bendruomenės vadovas Bruno Achermann labai šiltai mus sutiko Schauensee pilyje. Bendruomenės vadovas informavo apie Kriens miestą, kuris turtingas žaliąja gamta bei slėniais, tačiau dėl sparčių vykstančių statybų turintis neaiškias ribas tarp miesto ir kaimo. Seniūnijos referentas p. Robert Lang skaitė pranešimą apie biudžetą ir finansus. Šiame susitikime atstovai iš Finansų departamento seniūnams įteikė Kriens bendruomenės 2007 metų biudžeto dokumentus bei bendruomenės finansinį planą 2007 –2011 metams. Susitikimo metu Seniūnijos atstovai kalbėjo ne tik apie biudžeto sudarymą, planavimą ir apie kitimą per pastaruosius metus, bet ir apie vidaus administravimo struktūrą ir atliekamas funkcijas. Po susitikimo, bendruomenės vadovo kvietimu, bendravome neformalioje aplinkoje labai gražiame pilies sodelyje.

Antras susitikimas vyko Liucernos Rotušėje. Miesto bendruomenės Ekonomikos skyriaus bendradarbis p. Beat Barmettler skaitė pranešimą apie biudžetą ir finansus.

Po dalykinių susitikimų vyko ekskursija po Lucernos miestą – “Šveicarijos perlą”. Grožėjomės miesto simboliu – XIV a. Koplyčios tiltu, Liucernos liūtu, miesto katedra, rotuše, barokine jėzuitų bažnyčia, Ledo sodo muziejumi. Laivu plaukiojome po Keturių Kantonų ežerą. Vakare išvykome į Čekiją.

Prahoje susitikome su vienu iš dvidešimties miesto seniūnu. Susitikimo metu buvo pristatyta miesto administracinė struktūra, seniūnų pagrindinė veikla, bei darbo organizavimo sistema. Prahos seniūnijos teritoriniu dydžiu gana panašios, tačiau jos ženkliai skiriasi gyventojų tankiu. Seniūnijos taryba čia renkama nuo gyventojų skaičiaus. Didesnių Seniūnijų tarybą sudaro 7 tarybos nariai, mažesnių – 5. Vietos bendruomenė renka tarybą, o taryba renka seniūną, kuris yra atskaitingas tarybai. Mažesnėse seniūnijose dirba 4 administracijos darbuotojai, du iš jų įdarbinti dalinai. Didesnėse Seniūnijose dirba ir seniūno pavaduotojai. Lėšų seniūnijoms trūksta, o ypač lėšų trūksta mažesnėms seniūnijoms, todėl aktyvinama vietos bendruomenė, dalyvaujama projektinėje veikloje, bendradarbiaujama su vietos verslininkais. Prahos seniūnijose yra ypač aktuali daugiabučių namų renovacija.

Po susitikimo su vietos seniūnu aplankėme Hradčanų rajoną, kur gėrėjomės miesto panorama nuo Strahovo vienuolyno terasos, Loreto architektūriniu ansambliu, Prahos Hrade Šv. Vito katedra, Auksine gatvele, Karalių rūmais, Karališkaisiais sodais. Senamiesčio aikštėje stebėjome senąją Rotušę su įžymiuoju astronominiu laikrodžiu. Vakare, pasimėgavę vandens fontanų šviesos ir muzikos žaismu, palikome Čekiją.

Vaida Čelkienė

Šiaulių miesto Rėkyvos seniūnė