Prieš ketverius metus pradėjusiai dirbti Užusalių seniūnei Vijolei Šadauskienei teko ne tik susipažinti su esminėmis seniūnijos problemomis, tačiau perprasti ir religijų įvairovę. Užusaliai – unikalus kraštas, kuriame susibūrę net trijų religinių bendruomenių atstovai – sentikiai, stačiatikiai ir katalikai. „Mūsų kraštas yra daugiakultūris, čia - net trys religinės bendruomenės. Su tuo anksčiau man neteko susidurti, todėl natūralu, kad teko domėtis įvairiais kultūriniais skirtumais. Tačiau tai – tik detalė. Per ketverius Užusaliuose praleistus metus teko spręsti ir nemažai ūkinių reikalų, o kiekviena seniūno diena – kaip atskiras nuotykis“, - sakė V.Šadauskienė.
Kraštas įdomus ir lankytinomis vietomis, ir žmonėmis
Užusaliai – viena iš labiausiai nuo Jonavos nutolusių seniūnijų. Pradėjusi dirbti seniūne V.Šadauskienė su Užusaliais susipažino ne per vieną dieną.
Tačiau dabar seniūnijos apylinkės moteriai pažįstamos kaip savi namai – nuo atokiųjų Būdų kaimų, kuriuose belikusios vos kelios trobos, iki pat seniūnijos ribų ties Turžėnais ir Dumsiais.
Prie Kauno rajono prisiglaudę Užusaliai įdomūs savo lankytinomis vietomis – didžiausiu Lietuvos upės akmeniu Gaideliu, storiausia Svilonių pušimi, akmeniu su meškos ir veršiuko pėdomis, unikalūs ir Arklių pašto stoties vartai Turžėnuose.
„Užusaliuose ūkį turi ožkų augintoja ir sūrių gamintoja Stefa Ambrozienė. Labai ja didžiuojamės, o jos produkciją pristatėme ir šventės „Štetl Jonava“ metu.
Be to, ji garsi ir tuo, kad jos gamintų sūrių ragavo ir prieš kelis metus Lietuvoje viešėjęs princas Čarlzas. Taip pat didžiuojamės ir medžio meistrais Tomu Jonču ir Lionginu Sabaliausku“, - pasakojo V.Šadauskienė.
Užusaliuose – linksmasis kaimas
Dar Užusaliai garsūs linksmuoju Veseluvkos kaimu, kurį pernai vietos gyventojai bandė perkrikštyti Linksmėnais. Tačiau tokiam sprendimui prieštaravo rajono tarybos nariai, todėl kaimui paliktas senasis pavadinimas.
Išskirtinis ir Užusalių herbas – jis yra pirmasis Lietuvoje su bebro atvaizdu. Bebras buvo pasirinktas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, šių gyvūnų yra Užusaliuose, be to, bebras simbolizuoja ir medį.
„Užusaliuose veikia medžio apdirbimo įmonės, o produkcija iš Užusalių keliauja ir į užsienį. Beje, įdomi detalė – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais Lietuva buvo viena didžiausių bebrų kailių eksportuotojų Europoje“, - sakė V.Šadauskienė.
Užusaliuose – vienintelėje Jonavos seniūnijoje – yra ir kelio pabaigą žymintis ženklas. Šiemet Jonavoje viešėjęs gamtos fotografas Ričardas Anusauskas Užusalių seniūnijoje atrado ir juodojo gandro lizdą.
Vaikų darželio prašė tėvai
Tačiau visa tai tėra gražioji Užusalių dalis. Vos atėjus dirbti V.Šadauskienei teko spręsti rimtas seniūnijos problemas.
Visų pirma, pats seniūnijos pastatas kuriame įsikūrusi ne tik seniūnijos administracija, tačiau ir kultūros namai bei biblioteka, buvo iš viso nešildomas.
„Po metų įrengėme šildymą. Džiaugtis išties turiu kuo – atnaujintas kultūros centras, atsirado pėsčiųjų takai, pakeista dalis Taikos gatvės šaligatvio, sudėtos trinkelės, įrengta lauko estrada. Į mane ne kartą kreipėsi ir jauni tėvai, kurie sakė, kad Užusaliuose būtinai reikalingas vaikų darželis“, - sakė V.Šadauskienė.
Nors gerokai seniau vaikų darželis pačiame seniūnijos centre, už cerkvės, buvo tačiau maždaug 1990 metais jis panaikintas.
„Pritarus Užusalių mokyklos direktorei ir rajono valdžiai, mokyklos patalpose įrengėme darželio grupę, kurią galėjo lankyti dvidešimt vaikų.
Vaikų darželio populiarumas didėjo ir tapo aišku, kad grupė – per maža. Todėl šiemet įrengta dar viena darželio grupė“, - pasakojo V.Šadauskienė.
Tvenkiniai – seniūnijos „akys“
Ponia Vijolė sako, kad galvodama apie ketverius darbo metus, džiaugtis turi kuo.
„Be abejo, darbus atlikome visi kartu, visa komanda, prisidėjo ir komunalinio ūkio darbuotojai, ir žmonės, dirbę pagal viešųjų darbų programą. Į daugelį mūsų iniciatyvų palankiai žvelgė ir rajono vadovai, savivaldybės administracija“, - kalbėjo V.Šadauskienė.
Pasak seniūnės, Jonava šalyje garsėja kaip rajonas, kuriame yra mažai vaikų žaidimų aikštelių.
„Nebuvo jų ir pas mus. Vieną jau įrengėme. Kartu – ir universalų treniruoklį, kuriuo naudojasi ir suaugusieji“, - pasakojo V.Šadauskienė.
Neseniai išvalyti ir Užusalių seniūnijoje, pačiame miestelio centre esantys tvenkiniai, aplinkui įrengti gėlynai.
„Tie tvenkiniai – mūsų pasididžiavimas ir „akys“ – visus atvažiuojančius jie pasitinka, o vasarą čia atvažiuoja ir poilsiautojai iš Kauno.
Ne kartą teko kalbėti su žmonėmis, kurie į Užusalius sugrįžo po darbų užsienyje. Ilgą laiką savo krašte nebuvę žmonės sako, kad seniūnija pasikeitusi, ji išgražėjusi. Mes, kurie čia būnam nuolatos, tų pokyčių gal net nematom. Tačiau jie regimi sugrįžtantiems“, - kalbėjo V.Šadauskienė.
Savanorių prospekto tęsinys?
Nors Užusalių seniūnijoje veikia ne viena medžio apdirbimo ir kitos smulkios įmonės, tačiau nemažai žmonių darbus susiranda Kaune arba greta Kauno esančioje laisvoje ekonominėje zonoje.
„Nedarbas Užusalių seniūnijoje – pats mažiausias iš visų kaimiškųjų seniūnijų. Užusalių kraštas – patraukli vieta gyventi, čia įsikuria ir kauniečiai.
Kai kurie žmonės juokauja – kad kelias, vedantis nuo Kauno iki Išorų, yra tarsi prailgintas Kauno Savanorių prospektas. Juk nuo Kauno iki Užusalių atvažiuoti pakanka maždaug dvidešimties minučių“, - sakė V.Šadauskienė.
Lina Kuodytė