Vilniaus miesto merui, mero pavaduotojams, administracijos direktoriui ir jo pavaduotojams.
Atsižvelgiant į rengiamą Vilniaus miesto seniūnijų pertvarką pateikiame informaciją apie seniūnijų vykdomas funkcijas, uždavinius bei veiklos programas.
            Vietos savivaldos įstatyme seniūnija apibrėžiama kaip savivaldybės teritorinis struktūrinis padalinys, atliekantis vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas. Seniūnijų tikslas - priartinti savivaldybę prie vietos gyventojų, geriau išsiaiškinti jų poreikius, pagerinti viešųjų paslaugų kokybę.
Vilniaus miesto seniūnijos yra Savivaldybės administracijos filialai, tiesiogiai pavaldžios Savivaldybės administracijos direktoriui ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, bei kitais įstatymais ir teisės aktais, nustatančiais savivaldybių veiklą, Tarybos sprendimais, mero potvarkiais, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir patvirtintais nuostatais.
    Svarbiausieji seniūnijų uždaviniai yra priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas teritorijoje ir vietos savivaldos plėtojimas.
    Panaikinus seniūnijas, neliktų viešojo administravimo funkcijų vietose ir užuot suteikus daugiau teisių ir savarankiškumo seniūnijoms, savivalda būtų ne tik susilpninta, bet visiškai sunaikinta. Seniūnijos rengia programas ir projektus vietos bendruomenės kultūrinei, sportinei veiklai finansuoti ir vykdyti. Be seniūnijų išnyktų ir būtų sunaikintos 20 metų kurtos ir puoselėtos seniūnijų bendruomeniškumo tradicijos - šventės, festivaliai, vakaronės, parodos, talkos, konkursai, seniūnijų atstovavimas bendruose miesto renginiuose ir akcijose.
    Panaikinus seniūnijas, išnyksta galimybė seniūnijų teritorijoje rengti ir įgyvendinti gyventojų užimtumo ir viešųjų darbų programas.
    Seniūnijos administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gyventojams teikia visą eilę paslaugų - tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus ir faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, rengia kioskų (paviljonų) eksploatavimo sutartis, išduoda leidimus prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose, rengia įsakymų projektus dėl adresų ir numerių pastatams, patalpoms bei butams suteikimo, išduoda charakteristikas dėl leidimo laikyti ginklą ir II laipsnio valstybinėms pensijoms gauti.
    Seniūnai Notariato įstatyme nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijos gyventojams notarinius veiksmus, pagal kompetenciją nagrinėja gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų prašymus, skundus, bei siūlymus, juos analizuoja ir teikia apibendrintas išvadas bei sprendimus dėl įgyvendinimo.
    Vilniaus miesto seniūnijų teritorijose gyvena nuo 10 tūkst. iki 60 tūkst. gyventojų. Seniūnijose dirba nuo 4 iki 7 darbuotojų. Per metus seniūnijose aptarnaujame nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst. interesantų.
    Panaikinus seniūnijas, visiškai įšnyktų galimybė artinti paslaugas prie gyventojų.
    Seniūnijos organizuoja gyventojų susitikimus su Savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais bei tarnautojais, šaukia gyventojų sueigas, svarsto gyventojų siūlymus, rengia apklausas ir viešą peticijų nagrinėjimą, skatina kitas pilietines iniciatyvos formas. Padeda gyventojų iniciatyvinėms grupėms organizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų kūrimą, rengti gyventojų surašymus, organizuoti Europos parlamento, Lietuvos Respublikos prezidento, Lietuvos Respublikos seimo it savivaldybės tarybos rinkimus, bei referendumus, organizuoja balsavimo patalpų paruošimą apylinkėse.
    Tai toli gražu ne visos išvardintos seniūnijų veiklos funkcijos:
 - informacijos rinkimas, kaupimas, analizė ir teikimas Savivaldybės padaliniams ir asignavimų valdytojams vykdantiems tvarkymo darbus (defektinių aktų sudarymas dėl vaikų žaidimo aikštelių, šunų vedžiojimo aikštelių, sporto aikštelių remonto, kiemų važiuojamosios dangos, šaligatvių, laiptų, laiptų turėklų, namų numerių, gatvių pavadinimo lentelių ir nuorodų, visuomeninio transporto stotelių, sąvartynų, avarinių medžių, bešeimininkių želdynų atliekų, padangų tvarkymo.
 - Bendruomenės centrų, seniūnijos patalpų remonto darbų organizavimas (sąmatų sudarymas, finansavimo paraiškų teikimas, viešųjų pirkimų organizavimas, sutarčių sudarymas, remonto darbų koordinavimas ir kontrolė).
 - Nuolatinė Atliekų tvarkymo taisyklių vykdymo kontrolė: sistemingi planiniai tikrinimai ar sudaromos  sutartys su atliekų vežėjais individuliuose namuose, sodininkų, garažų bendrijose, kontrolės duomenų analizė,  nuolatinis stebėjimas ar tinkamai išvežamos atliekos iš daugiabučių namų. Efektas - ženkliai sumažėjo teritorijų užterštumas buitinėmis atliekomis;
 - Statybų ir statinių priežiūros klausimų sprendimas (nuolatinis prevencinis darbas dėl statybos atliekų tvarkymo, apleistų, nenaudojamų statinių, apleistų statybų registravimas, duomenų nustatymas,  prevencinių priemonių taikymas jų savininkams dėl blogos priežiūros);
 - Nuolatinė apleistų žemės sklypų kontrolė (stebėjimas, informacijos analizė, žemės savininkų nustatymas, prevencinių priemonių taikymas apleistų žemės sklypų savininkams dėl blogos priežiūros);
 - Duomenų teikimas Savivaldybės padaliniams (dėl teritorijos tvarkomų plotų nustatymo, tikslinimo, dėl laisvų teritorijų apskaitos, dėl kaštonų apskaitos, dėl piktžolių - Sosnovskio barščio išplitimo teritorijų apskaitos, dėl hidrotechninių statinių apskaitos, dėl savavalinių sąvartynų apskaitos, dėl teritorijoje išmestų senų padangų apskaitos, dėl asbesto turinčių gaminių apskaitos, dėl vandens bokštų apskaitos  ir kt. duomenų rinkimas ir teikimas);
 - Nuolatinių seniūnijoje veikiančių komisijų darbo organizavimas dėl atliekų tvarkymo konteinerių aikštelių vietų parinkimo, atliekų tvarkymo pažeidimų nagrinėjimo ir probleminių klausimų sprendimo (dėl konteinerių aikštelių įrengimo, dėl pakuočių ir didžiųjų atliekų tvarkymo);  
 - Viešųjų darbų organizavimas (viešųjų darbų programų rengimas, darbuotojų atranka įdarbinti pagal gyventojų užimtumo programas, darbuotojų aprūpinimas darbo priemonėmis, darbų planavimas, organizavimas, kontrolė, ataskaitų rengimas). Jų metu tvarkomi apleisti neužstatyti plotai, želdiniai, rekreacinės teritorijos, kurių tvarkymui Savivaldybė neskiria finansavimo (teritorijos neįtrauktos į tvarkymo plotus). Efektas -  Savivaldybės biudžeto lėšų taupymas;
 - Nemokamų darbų organizavimas nuteistiems asmenims (pataisos inspekcijos ir policijos komisariatų atsiųstų asmenų įdarbinimas, darbo organizavimas, kontrolė). Efektas - Savivaldybės biudžeto lėšų taupymas;
 - Informacijos seniūnijos gyventojams teikimas apie Seniūnijų veiklą, renginius, Savivaldybės priimtus teisės aktus, (informacinių stendų įrengimas, skelbimų, lankstinukų gaminimas ir informacijos atnaujinimas);
 - Rinkimų ir referendumų organizavimas vykdant ilgalaikius (kiekvieniems, praktiškai kasmet vykstantiems rinkimas, pasiruošimas trunka pusę metų) paruošiamuosius darbus (teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes, rinkimų apylinkių duomenų atnaujinimas ir teikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai atsiradus/išnykus gatvėms, pasikeitus rinkėjų skaičiui, pasikeitus rinkimų apylinkių patalpų duomenims, rinkimų inventoriaus saugojimas, apskaita  ir  remontas, rinkimų apylinkių balsavimo patalpų paruošimas rinkimams);
 - Viešųjų akcijų organizavimas (savivaldybės skelbiamų ir kitų): Vasaris - sveikatingumo mėnuo,  Balandis - švaros mėnuo, Darom, Daugiau erdvės kiemuose, Neterškite vejų ir kt. (informacijos teikimas apie teritorijos objektus, bendruomenės, organizacijų informavimas ir kvietimas dalyvauti akcijose, akcijų vykdymas, duomenų rinkimas, teikimas.
 - Nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas su seniūnijos  teritorijoje veikiančiais juridiniais asmenimis dėl paramos ir labdaros skyrimo seniūnijos socialiai remtiniems gyventojams, bendruomenės reikmėms ir poreikiams tenkinti;
 - Nuolatinių bendrų reidų su policijos pareigūnais, Aplinkos apsaugos pareigūnais organizavimas (informavimas apie problemines teritorijas (pilamas atliekas, formuojamus sąvartynus, beglobius gyvūnus), probleminius klausimus (benamių gyventojų savavališkai užimtos patalpos, teršiamos teritorijos), dalyvavimas vykdant reidus, reidų metu nustatytų pažeidimų, iškilusių klausimų tolimesnis nagrinėjimas kompetencijos ribose);
 - Seniūnijos bendruomenės formavimas siekiant plėtoti vietos savivaldą (bendruomenių telkimas konsultuojant, informuojant iniciatyvines grupes, asmenis, dalyvavimas bendruomenių susirinkimuose, kur pristatoma seniūnijų veikla, informuojama apie bendruomenių galimybes bendradarbiauti ir dalyvauti  savarankiškai sprendžiant socialinius, kultūrinius, ūkinius klausimus, informavimas apie skelbiamus finansavimo konkursus, pagalba rengiant projektus);
 - Bendradarbiavimas su bendruomenių atstovais - seniūnaičiais (Seniūnaičių statusas įteisintas Vietos savivaldos įstatymu ir jie renkami seniūnijose sudarytose seniūnaitijose), Seniūnaičių rinkimų organizavimas, pagalba seniūnaičių sueigai vykdyti Vietos savivaldos įstatyme nustatytas funkcijas, dalyvavimas seniūnaičių sueigose ir informacijos teikimas   aktualiausiais klausimais;
 - Seniūnijos bendruomenės centrų kūrimas ir veiklos organizavimas (bendruomenių veiklai tinkamų patalpų paieška, jų remontas, eksploatacija, nekomercinės veiklos centruose planavimas, organizavimas ir koordinavimas).
 - Butų privatizavimo funkcijos ir procedūrų vykdymas;
 - Informacijos rinkimas, kaupimas, analizė ir teikimas Savivaldybės padaliniams - asignavimų valdytojams vykdantiems tvarkymo darbus (defektinių aktų sudarymas dėl vaikų žaidimo aikštelių, šunų vedžiojimo aikštelių, sporto aikštelių remonto, kiemų važiuojamosios dangos, šaligatvių, laiptų, laiptų turėklų, namų numerių, gatvių pavadinimo lentelių ir nuorodų, visuomeninio transporto stotelių, sąvartynų, avarinių medžių, bešeimininkių želdynų atliekų, padangų tvarkymo);
 - Bendruomenės centrų, seniūnijos patalpų remonto darbų organizavimas (sąmatų sudarymas, finansavimo paraiškų teikimas, viešųjų pirkimų organizavimas, sutarčių sudarymas, remonto darbų koordinavimas ir kontrolė). 
Ar bus užtikrintas tinkamas aukščiau išvardintų funkcijų vykdymas - nėra jokios garantijos, o dabartinis efektyvus seniūnijų darbas ir nuolatinės veiklos rezultatai visose srityse - akivaizdūs. Todėl natūraliai kyla klausimas - kam reikalinga seniūnijų reforma, kokie jos siekiai ir tikslai, kokia nauda gyventojams ir savivaldos plėtojimui.
Siekis panaikinti vietos savivaldos įstatymu įteisintą arčiausiai žmonių esančią grandį - seniūnijas - klaidingas žingsnis. Seniūnijų veiklai pritaria dauguma bendruomenės atstovų iniciatyva apklaustų seniūnijų gyventojų.
Siekiant realaus savivaldos plėtojimo, būtina atsižvelgti į gyventojų nuomonę ir neužkirsti kelio bendruomenių atstovavimui, sprendžiant aktualius klausimus. Seniūnijos turėtų dirbti stabiliai ir būti atsparios politiniams pokyčiams.
Todėl prašome atsižvelgti į mūsų ir gyventojų nuomonę ir palikti dabartines Vilniaus miesto seniūnijų ribas, bei jų skaičių, kad būtų garantuotas kokybiškas ir efektyvus gyventojų aptarnavimas ir užtikrintas viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas seniūnijų teritorijose.
 Pasirašė 21 Vilniaus miesto seniūnas.